Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS nurodė, kad šiemet elektronikos inžinerijos studijas pasirinko 453, pernai – 432 studentai, dalies studentų mokslą kompensuoja valstybė.

„Siekiant paskatinti stojančiuosius rinktis tokias specialybes, kurios labai svarbios valstybei ir darbo rinkai, šiemet neribotas priėmimas į prioritetinėmis laikomas studijų kryptis, tarp jų ir inžineriją. Jas pasirinkę įstojusieji, atitikę stojimo į valstybės finansuojamas vietas reikalavimus, gali studijuoti nemokamai“, – teigiama ministerijos komentare.

Darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas sako, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, susidomėjusių elektronikos inžinerijos studijomis daugėja.

Stojimų rezultatai, bent Kauno technologijų universitete šiemet, palyginus su pernai, išaugo 30 procentų.

 

„Stojimų rezultatai, bent Kauno technologijų universitete šiemet, palyginus su pernai, išaugo 30 procentų“, – BNS teigė A. Francas.

Anot jo, prie to prisidėjo didelį darbuotojų trūkumą patiriančios užsienio bendrovės, įsikūrusios Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), – jos prisijungė prie tiksliųjų mokslų studijų populiarinimo kampanijos „Ateitis – elektronikams“.

„Mes pamatėme, kad tų specialistų nėra tiek daug paruošta, koks jų poreikis bus per ateinančius penkerius metus. Niekas nieko nedarė, tik atėmė vienas iš kito žmones. Taip toli nenuvažiuosi, tikslas yra padidinti tą talentų baseiną, kad jų būtų daugiau. Tai vienintelis kelias buvo visus kartu susodinti, ir konkurentus tiesioginius, švietimo įstaigas“, – sakė A. Francas.

„Kai prisidėjo penkios didžiosios elektronikos kompanijos, tai iš to bendradarbiavimo gavosi, kad mes tris metus šį projektą vykdome su tikslu didinti tą studentų skaičių ir jis po truputį auga“, – pridūrė jis.

Pernai Kauno LEZ veikiančios elektronikos gamybos įmonės, įvertinusios plėtros planus ir globalias tendencijas, paskelbė, kad per penkerius metus vien Kaune bus sukurta apie 2 tūkst. naujų darbo vietų elektronikos inžinerijos specialistams.

Kai prisidėjo penkios didžiosios elektronikos kompanijos, tai iš to bendradarbiavimo gavosi, kad mes tris metus šį projektą vykdome su tikslu didinti tą studentų skaičių ir jis po truputį auga.

 

Įmonės skelbė, kad Lietuvoje šių inžinierių yra keturis kartus mažiau nei jų reikia, todėl prie kritinės ribos priartėjęs specialistų trūkumas gali nulemti užsienio bendrovių plėtros bei investicijų planus.

A. Franco manymu, toks verslo, mokslo ir valdžios bendradarbiavimas yra efektyviausias būdas skatinti elektronikos inžinerijos studijas. 

„Tai reiškia, kad reikalingas labai tikslingas darbas verslo, mokslo ir valstybės kartu tose srityse, kurios valstybei reikalingos ir ypatingai, kai kalbama apie inžinerines specialybes, tai susiję su tiesioginėmis užsienio investicijomis, kuriamomis naujomis darbo vietomis, kurios dažnai yra gerai apmokamos. Taip pat – su švietimu ir profesiniu orientavimu jaunimo“, – kalbėjo A. Francas.

Iš Kauno LEZ veikiančių įmonių elektronikos inžinierijos specialistams darbą siūlo ir didieji investuotojai, tarp kurių – Vokietijos kapitalo „Hella Lithuania“ ir „Continental Automotive Lithuania“, Norvegijos elektroninės įrangos ir kabelių pynių gamybos įmonė „Kitron“, taip pat JAV bendrovė „Littelfuse“, Lietuvos „Teltonika Networks“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, elektronikos inžinerijos krypties studijas Lietuvoje siūlo Kauno technikos, Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus universitetai, Vilniaus ir Kauno technikos, Vilniaus technologijų ir dizaino, Utenos, Šiaulių valstybinė ir Panevėžio kolegijos – pastaroji taip pat rengia trumposios pakopos elektronikos inžinerijos studijas.

„Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl merginos nesirenka šių studijų yra tai, kad jos nemato tinkamų pavyzdžių. Kai yra mažai moterų tam tikroje specialybėje, sunku įsivaizduoti save jų vietoje ir matyti kaip pavyzdį, kaip galėtų atrodyti tolimesnis karjeros kelias ir tolimesnis darbas. Tai turime tokį tam tikrą užburtą ratą“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto lektorė Neringa Dubauskienė.

Ji sakė pati nei studijuodama, nei dirbdama šioje srityje nesusidūrusi su poreikiu turėti kokių nors „stereotipiškai vyriškų“ savybių. Priešingai – pabrėžė, jog elektronikos inžinieriams svarbios tokios savybės kaip empatija, kūrybiškumas ir estetikos pajautimas.

„Mes kuriame produktus ne sau, mes kuriame juos visuomenei, ir labai svarbu, kad jie atitiktų visuomenės poreikius. Svarbu tam tikras estetikos pajautimas: jeigu teko išardyti kokį nors didesnį, rimtesnį elektronikos įrenginį, pamatyti, kaip atrodo ta pagrindinė elektronikos plokštė, pastebėsite, kad tai yra tikrai labai gražus elementas, – kalbėjo N. Dubauskienė. – Ir iš pirmo žvilgsnio bet kuris inžinierius gali pasakyti, kad tai yra gerai suprojektuotas daiktas, jeigu jis atrodo estetiškai patraukliai – tos savybės yra dažniausiai susijusios.“

„Tie stereotipai, kad tai yra mokslas, kuris reikalauja užsidarymo laboratorijoje, litavimo, kažkokio tai purvino darbo, yra labai neteisingi“, – pridūrė ji.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Pasak KTU lektorės, merginos gana anksti atsitraukia nuo tokių mokslų kaip fizika ar matematika: tai įvyksta maždaug penktoje klasėje ir dažniausiai ne dėl to, jog yra pernelyg sudėtinga, o pajutus, jog tai – „vyrų dominuojama sritis“.

„Jeigu mėgstate kalbą, jeigu mėgstate poeziją, fizika yra puikus mokslas: mano sutikti geriausi poetai ir muzikantai dažniausiai būdavo fizikai, – kalbėjo ji. – Arba jeigu mėgstate dailę, meną, inžinerija yra tikrai ta vieta, kur jums reikia būti, nes jūs galėsite ne tiktai kurti gražius dalykus, bet ir tokius dalykus, kurie teiks žmonėms džiaugsmą naudojant juos kiekvieną dieną.“

N. Dubauskienė pabrėžė, jog įvairovė inžinerijoje svarbi tam, kad kuriami įrenginiai labiau atitiktų visos visuomenės poreikius.

„Mes norime pakviesti merginas į inžinerijos studijas ne dėl to, kad mums tiesiog patinka merginos tose studijose, bet norime, kad ateityje visuomenės naudojami produktai atspindėtų visų mūsų lūkesčius, visų mūsų norus, kad tai būtų daiktai, kuriuos smagu, malonu ir verta naudoti mums visiems, ne tik mažai daliai visuomenės, ne tik pusei jos“, – kalbėjo KTU lektorė.

Kauno rajone įsikūrusios „Continental Automotive Lithuania“ gamyklos generalinis direktorius Shayan Ali (Šajanas Ali) teigė, jog elektronikos inžinerija ateityje taps vis svarbesne sritimi ir šių specialistų itin truks ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje.

„Tėvai turi suprasti, kad Lietuvos ateitis bus visiškai kitokia ir mums privalu išlikti priešakyje, pasinaudoti galimybėmis, kurios atsivers ne tik čia, bet visoje Europoje. Kodėl? Nes inžinierių Europoje labai trūksta“, – kalbėjo jis.

Sh. Ali teigimu, itin svarbu merginas laiku paskatinti ir padrąsinti rinktis inžinerinius mokslus.

„Inžinerija nėra vyrų darbas. Visi gali būti inžinieriais ir moterys neabejotinai turėtų būti skatinamos – kalbu iš savo asmeninės patirties“, – sakė gamyklos vadovas, kuris teigė savo dukterį taip pat skatinantis rinktis inžinierės kelią.

Pasak jo, šiuo metu „Continental“ Kauno gamykloje vyrų ir moterų santykis yra lygus, tačiau bendrai inžinerijos sektoriuje moterys vargiai sudaro dešimtadalį darbuotojų.

Apie moterų inžinierių dalį kalbėta vykstant kampanijai „Ateitis – elektronikams“, kurios iniciatoriai mokykloms visoje Lietuvoje dovanos pusšimtį elektronikos rinkinių, apimančių litavimo stoteles, reikalingas medžiagas ir instrukcijas, kurių pagalba moksleiviai galės praktiškai susipažinti su elektronikos pasauliu.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Pasak iniciatorių, taip siekiama paskatinti moksleivių susidomėjimą elektronikos inžinerijos profesija, o ypač – padrąsinti šią sritį atrasti daugiau merginų. Jų duomenimis, nepaisant to, kad šie specialistai prisideda prie daugelio šiuolaikinių technologinių produktų kūrimo ir jų paklausa Lietuvoje net 4-5 kartus viršija dabartinę pasiūlą, pernai į elektronikos inžinerijos studijas Kaune įstojo vos viena mergina.

Merginos elektronikos inžinerijos ir susijusiose studijų programose Kauno technologijos universitete ir Kauno technikos kolegijoje sudaro tik 3,6 proc. nuo visų studijuojančių.

„Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas forume „Kauno regione kuriasi didieji investuotojai: permainos darbo rinkoje“ įvardino, kur slypi Kauno konkurencinis pranašumas – tai elektronikos, medicinos, aviacijos inžinerija ir informacinės technologijos.

Kaip Lietuvos darbo rinką pakeitė informacinių technologijų gigantai, puikiai matome. Panaši situacija klostosi ir elektronikos technologijų srityje – rudenį veiklą vykdyti pradės elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“.

Daugiau nei 35 šalyse veikianti ir apie 40 tūkst. darbuotojų turinti „Hella“ patenka į 40 didžiausių automobilių komponentų gamintojų pasaulyje sąrašą ir yra viena iš 100 didžiausių pramonės bendrovių Vokietijoje. Gamyklas Kauno LEZ statosi ir tokios milžinės kaip „Continental“ bei „Hollister“.

Lietuvos elektronikos ir elektros inžinerijos rinkoje šiuo metu veikia apie 250 kompanijų, kuriose dirba virš 8 tūkst. specialistų. Bet to nepakanka.

Ar sugebės Kaunas išlaikyti pagreitį ir tapti šalies technologijų flagmanu, kaip Krokuva Lenkijoje ar Odensė Danijoje? UAB „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas sako, kad Kaunas išties turi šią išskirtinę galimybę, tačiau reikia labai rimto dėmesio sprendžiant darbuotojų skaičiaus klausimus.

Verslui trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, ir yra du keliai juos paruošti, vienas – juos rengti čia, Lietuvoje.

Pasak jo, naujas darbo vietas kuriančios įmonės tikisi ne tik specialistų pasiūlos, bet ir aukštųjų mokyklų lankstumo reaguojant į pokyčius ir suteikiant studentams darbo rinkai aktualias kompetencijas.

Vien tik Kauno technologijos universitetas (KTU) kiekvienais metais išleidžia apie 900-1000 elektros, elektronikos ir kitų giminingų inžinerijos mokslų studijų krypčių absolventų, o priėmimas į šių krypčių studijų programas jau kelinti metai auga.

KTU Elektros ir elektronikos fakultete (EEF) inžinerijos studijas pirmuoju numeriu kasmet pasirenka apie 200-220 mokyklų absolventų, tačiau poreikis yra žymiai didesnis. Jau šiemet naujai statomose gamyklose planuojama įdarbinti apie 400 elektronikos srities specialistų.

„Verslui trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, ir yra du keliai juos paruošti, vienas – juos rengti čia, Lietuvoje, todėl švietimo institucijų ir verslo bendradarbiavimas reikalingas tam, kad būtų suprasti vieni kitų poreikiai, kitas kelias – talentų pritraukimas iš užsienio“, – forume „Kauno regione kuriasi didieji investuotojai: permainos darbo rinkoje“ kalbėjo ūkio viceministras Marius Skuodis.

„KTU kartu su verslo atstovais tobulina ir pritaiko rinkos poreikiams elektronikos inžinerijos ir transporto elektronikos studijų programas. Fakultetas yra pasiryžęs prisidėti prie tarptautinę plėtrą įgyvendinančių elektronikos pramonės milžinių išlaikymo Kaune, skatinant moksleivius domėtis elektronikos inžinerija, transporto elektronika bei kitomis inžinerijos sritimis“, – teigia KTU EEF dekanas Algimantas Valinevičius.

Dekanas pažymi, kad milžiniškas poreikis ir galimybė dirbti vakarietiškos kultūros įmonėse elektronikos inžinieriaus karjeros ir atsiveriančias savirealizacijos perspektyvas padaro išties išskirtinėmis.

„Norime įsilieti į KTU studentų gyvenimą, kad jie suprastų, kokia yra transporto elektronikos pramonė. Norime studentams parodyti, kokios yra ne tik transporto elektronikos technologijos, bet ir pristatyti įmonę

kaip potencialų jų darbdavį. Taip pat norime įsitraukti į studijų procesą prisidėdami informacijos pateikimu, praktinėmis žiniomis ar suteikdami galimybę įgyti atitinkamus įgūdžius įmonėje“, – teigia „Hella Lithuania“ personalo vadovė Jurgita Macijauskienė.

„Hella“ pirmąsias gaminių partijas iš gamyklos Kaune pradės tiekti jau šių metų rugsėjį.