Dideli šunys mažame kūne – taip apie savo augintinius kalba šalia Vilniaus gyvenanti Gintarė. Korgiai ir auginami, ir veisiami, tad apsilankyti pas veterinarą tenka tiek ištikus bėdai, tiek profilaktiškai. Išgirdusi, kad laukia naujovė – elektroninė recepto sistema, kur bus fiksuojama ir gyvūnų ligos istorija – Gintarė tai vertino palankiai.
„Manau, kad tai tikrai yra geras dalykas, nes žmonės keliauja. Net ir Lietuvos ribose, nuvažiavus į kitą miestą, jeigu kažkas atsitiko gyvūnui, galima nueiti pas bet kurį veterinarą, jis sistemoje matys, kas yra nutikę, kokios alergijos, kokie šalutiniai dalykai“, – kalbėjo Gintarė.
Nuo naujų metų elektroninė recepto sistema bus privaloma visiems veterinarijos gydytojams. Popierinių receptų bus atsisakoma. Sistema kol kas tobulinama, bet jau veikia. Šiuo metu apie 100 įstaigų ja naudojasi savanoriškai.
„Tai liečia tiek stambių gyvūnų gydytojus, tiek smulkių gyvūnų gydytojus. Bus privaloma visiems veterinarijos gydytojams, tačiau ne tik veterinarijos gydytojams, bet ir veterinarijos farmacijos įmonėms“, – aiškino Veterinarinių vaistų ir pašarų skyriaus patarėjas Sigitas Siriukaitis.
Papildomų dokumentų gyvūnų šeimininkams nereikės. Anot Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo, pati sistema palengvins vaistų gavimą – kai gyvūnui reikalingas nuolatinis gydymas, nereikės kaskart važinėti atsiimti popierinio recepto. Svarbu ir tai, jog sistema padės atsekti vaistų vartojimą.
„Dabar kontrolė bus realiu laiku, matysime esamuoju laiku, kas yra daroma gyvūnui, kaip jis gydomas, kas naudojama“, – sakė S. Siriukaitis.
Visgi tokia naujovė priimtina ne visiems. Kai kurie smulkiųjų gyvūnų veterinarai tokiai sistemai iš viso nemato poreikio ir klausia, kas iš to.
„Aš naudos visiškai jokios nematau, nes realiai aš pats tuos vaistus skiriu, aš juos iš karto išrašau. Kam man dar papildomai jungtis per kažkokią valstybinę sistemą? Tai yra papildomi darbai, kurie man visiškai jokios naudos neduoda“, – teigė veterinarijos gydytojas Arvydas Galminas.
Dabar gydytojas klinikoje naudoja vidinę įstaigų sistemą. Atsiradus ir bendrai, elektroninio recepto sistemai, anot specialisto, bus ne tik daugiau darbo, bet ir daugiau rizikų.
Ar mes negalėsim gydyti gyvūnų, kurie yra neženklinti?
„Pas mane yra uždara sistema, jokie duomenys niekur neišeina. Jungiantis per internetą visi tie duomenys gali patekti labai plačiai“, – komentavo A. Galminas.
„Galbūt pasakyti „nepakeliama našta“ negalima, bet darbo smarkiai padaugės“, – antrino Smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas Linas Varanauskas.
Visgi Maisto ir veterinarijos tarnyba toliau vardija sistemos privalumus ir sako, kad ji padės atsekti ir mikroschemomis neženklintus gyvūnus, ką gyventojams padaryti liko mažiau nei metai, kitaip grės baudos nuo 30 iki 120 eurų.
„Ar mes negalėsim gydyti gyvūnų, kurie yra neženklinti?“ – retoriškai klausė A. Galminas.
„Neženklinti gyvūnai bus irgi gydomi, tačiau turės būti pranešimas, kad buvo gydomas neženklintas gyvūnas“, – sakė S. Siriukaitis.
„Čia vėlgi valstybė savo pareigas nori numesti ant privataus verslo. Aš tikrai nenorėsiu gąsdinti savo kliento, kad jam grės kažkokia atsakomybė. Jis paskui nueis kažkur kitur. Gali nueiti į pogrindį“, – piktinosi A. Galminas.
Visgi Maisto ir veterinarijos tarnyba toliau dėsto sistemos privalumus. Ji turėtų ne tik atskleisti, bet ir pažaboti naudojamų antibiotikų kiekius. Tai ypač svarbu ūkiuose, kur gyvūnai auginami maistui.
„Ūkininkai perka veterinarinius vaistus be veterinarijos gydytojo apžiūros, tačiau tą norime išgyvendinti“, – teigė Veterinarinių vaistų ir pašarų skyriaus patarėjas.
Specialistai kalba ne tik apie nelegalius gydytojų važiavimus į ūkius, bet ir apie tai, jog šeimininkai sunkiai susirgusius gyvūnus gydo savo nuožiūra.
„Kontrolė tikrai buvo reikalinga ir yra reikalinga, todėl, kad žemės ūkiuose antibiotikai yra naudojami labai smarkiai“, – kalbėjo L. Varanauskas.
„Kad neplistų šie vaistai be veterinarijos gydytojų žinios, būtų labai gerai. Tada lieka mūsų kontrolė ir mūsų atsakomybė, nes mes nešam už tuos gyvulius atsakomybę. Mūsų atsakomybė, ar tie gyvuliai pateks, ar nepateks ant vartotojų stalo. Gal net daugiau vartotojų teises ginam, vartotojų norus, kad jie gautų tikrai sveiką ir gerą maistą“, – komentavo Veterinarijos gydytojų asociacijos viceprezidentas Petras Tamošiūnas.
Elektroninio recepto sistemos kūrimas kainavo apie 100 tūkst. eurų. Panašios sistemos veikia ir Danijoje, Ispanijoje, Italijoje ar Švedijoje. Pagal europinius įsipareigojimus, šalys privalės sekti duomenis apie antibiotikų pardavimus ir jų naudojimą gyvūnams.
