Tačiau pritaikius valstybės mokamą 9 centų kompensaciją, standartinio plano vienos laiko zonos tarifas gruodį jiems kainuos 34,6 cento už kWh – 19,3 proc. brangiau nei lapkritį (29 centai).

Garantinio tiekimo paslaugos kaina yra 25 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina, be to, papildomai reikia mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas.  

ESO duomenimis, lapkričio 21 dieną nepriklausomo tiekėjo buvo nepasirinkę 53,1 tūkst. pirmojo ir antrojo etapo vartotojų.

Gruodį garantinio tiekimo paslaugą gaus ir apie 17,5 tūkst. buvusių veiklą sustabdžiusios nepriklausomos tiekėjos „Perlas Energija“ pirmojo ir antrojo etapo klientų. Jie gauna valstybės kompensaciją, skirtą sulyginti garantinio ir visuomeninio tiekimo kainas, todėl mokės ne daugiau kaip 24 centus už kilovatvalandę.

„Elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė spartus kuro brangimas. Gamtinių dujų kaina, palyginti su praėjusia savaite, pakilo 24 proc. ir vidutiniškai sudarė 193,98 Eur/MWh“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Tuo tarpu „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę mažėjo 29 proc. iki 106,54 Eur/MWh iš esmės dėl 27 proc. išaugusios vėjo energijos gamybos „Nord Pool“ regione. Be to, turimi Šiaurės šalių branduolinės energijos pajėgumai išaugo iki 85 proc. visų įrengtų pajėgumų.

„Elektrum Lietuva“ apžvalgoje pažymima, kad praėjusią savaitę elektros suvartojimas „Nord Pool“ regione išsilaikė ankstesnės savaitės lygio ir sudarė 6 210 gigavatvalandžių (GWh), o gamyba sumažėjo iki 6 888 GWh.

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę smuktelėjo 1 proc. iki 462 GWh. Lietuvoje per savaitę elektros suvartota 1 proc. mažiau, arba 221 GWh. Latvijoje elektros vartojimas per savaitę nesikeitė ir siekė 117 GWh, o Estijoje suvartota 1 proc. elektros mažiau nei ankstesnę savaitę, t. y. 124 GWh.

Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę krito 13 proc. iki 214 GWh. Lietuvoje elektros energijos pagaminta 12 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę – 79 GWh, Latvijoje – 10 proc. iki 34 GWh, o Estijoje elektros gamyba menko 14 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 46 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 36 proc., Latvijoje – 29 proc., Estijoje – 82 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

„Elektros kainų augimą praėjusią savaitę daugiausia lėmė 31 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba „Nord Pool“ regione. Be to, praėjusią savaitę didėjo ir degalų bei apyvartinių taršos leidimų kainos. Energijos srautai iš Suomijos, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 85 proc., ir tai turėjo įtakos Estijos elektros kainos mažėjimui“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos kaina augo 93 proc. iki 124,70 Eur/MWh. Elektros suvartojimas „Nord Pool“ regione išliko ankstesnės savaitės lygio, 6 752 GWh, o gamyba augo iki 7 241 GWh.

Tęsiantis Šiaurės šalių atominių elektrinių kasmetinės priežiūros sezonui, bendri turimi branduoliniai pajėgumai praėjusią savaitę sudarė 69 proc.

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę išliko stabilus ir siekė 475 GWh. Lietuvoje vartojimas per savaitę taip pat nesikeitė, buvo 207 GWh. Latvijoje elektros per savaitę suvartota 1 proc. mažiau – 122 GWh, o Estijoje – 1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, t. y. 146 GWh.

Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę mažėjo 13 proc. iki 278 GWh. Lietuvoje elektros energijos pagaminta 18 proc. mažiau – 57 GWh. Latvijoje gamybos apimtys krito 4 proc. iki 64 GWh, o Estijoje elektros gamyba mažėjo 14 proc. iki 157 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 58 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 27 proc., Latvijoje – 52 proc., Estijoje – 108 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

– Atnešėte blogų žinių. Pagal Jus, vanduo turėtų brangti. Kodėl?

– Nesakyčiau, kad tai labai blogos žinios. Mūsų gyvenime brangsta viskas: dujos, elektra, kuras, obuoliai. Mes esame viešieji vandens tiekėjai, turime valstybės įstatyminį įpareigojimą nepertraukiamai tiekti vandenį ir mes tą savo įsipareigojimą vykdome. Kai kuriais atvejais situacija būna tokia, jog staiga išauga energetinių išteklių kainos. Mums svarbiausios yra elektros kainos. Jeigu žiūrėtume į sąnaudų lentelę, jos 40–45 proc. sudaro atlyginimai ir socialinio draudimo mokesčiai, o pačią didžiausią dalį sudaro elektra. Iki šiol šioje sąnaudų dalyje elektros procentinė dalis buvo 12 proc. Po praeitų metų pabaigos kainų pabrangimo, šių metų kainų pabrangimo dalis išaugo iki 20–24 proc.

– Ką tai reiškia toms įmonėms, kurias vienija Jūsų organizacija?

– Tai reiškia, kad jos patiria didelių sunkumų, jos turi nešti šią papildomą finansinę naštą. Nebelieka lėšų kitoms veikloms. Nebelieka apyvartinių lėšų turimų projektų įgyvendinimui, įvairių planinių remontų atlikimui, kadangi nėra pakankamai lėšų.

– Ką Jūs įprastai darydavote, kai pakildavo viena iš dedamųjų dalių?

– Kad taip stipriai pakiltų viena iš dedamųjų dalių, taip niekada įprastai ir nebuvo. Tai atsitiko tik praeitų metų pabaigoje ir šių metų pradžioje. Pagal vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą mūsų kaina gali būti peržiūrima vieną kartą per metus.

Nors pinigai niekur nedings, jie reikalingi čia ir dabar. Mes jų praktiškai neturime, kadangi turime mokėti už elektros energijos sąnaudas.

– Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) sako, kad Jūs dramatizuojate situaciją, nes problemos nėra. Jūsų kaina ir bus peržiūrima vieną kartą per metus.

– Nors pinigai niekur nedings, jie reikalingi čia ir dabar. Mes jų praktiškai neturime, kadangi turime mokėti už elektros energijos sąnaudas.

– Ko norėtumėte, kad būtų padaryta? Ar norėtumėte, kad peržiūrima būtų du kartus per metus?

– Mes norėtume, kad tai būtų atliekama du kartus. Mūsų nuogąstavimus išgirdo ir VERT, ir aplinkos ministerija, yra rengiamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas. Kada elektros energijos sąnaudos viršys 50 proc. lūkesčių, tada galimai galėsime su pagrindimu kreiptis į VERT, ji dviejų mėnesių laikotarpyje turėtų šią kainą peržiūrėti ir mums šiek tiek atlaisvinti rankas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Minėjote, kad išaugus elektros kainoms tos įmonės nebeturi apyvartinių lėšų. Ar turite informacijos, kiek konkrečiai patiriate papildomų sąnaudų?

– Galiu iš karto paminėti kelias įmones, kurios įvardino savo patirtus nuostolius: „Sūduvos vandenų“ per tą trumpą laikotarpį patirti nuostoliai siekia 104 tūkst. eurų, „Varėnos vandenų“ – apytiksliai 140–150 tūkst. eurų. Jau nebekalbu apie kitas įmones, kurios yra gerokai didesnės ir jų elektros sunaudojimas yra pakankamai didelis.

– Jeigu bus įsiklausyta į Jūsų nuogąstavimus dėl apyvartinių lėšų ir vandens dedamoji bus pakeista, kiek brangs kubas vandens?

– Lietuvoje vienas namų ūkis vidutiniškai suvartoja apie du tris kubus vandens. Jeigu imtume vidutinę kainą, Vilniuje yra 1,32 eurai už vandens kubą, Šilutėje – 2,40, Varėnoje irgi apie 2,40. Jeigu vidutinis suvartojimas yra trys kubai ir jeigu pabrangimas būtų 15–20 proc., kaip prognozuojama, tai galima paskaičiuoti. Jeigu kubas kainuoja du eurus, tada prisideda apie 30 centų. Nežinau, ar čia daug, ar mažai. Mes turguje obuolius perkamės brangiau ir džiaugiamės.

„Elektros kainos Baltijos šalyse atkartojo Šiaurės šalių kainų kilimo tendencijas. Energijos srautas iš Švedijos SE4 prekybos zonos sumažėjo 33 proc., srautas iš Suomijos – 7 proc., iš Rusijos krito 14 proc., palyginti su ankstesne savaite“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos kaina kilo 26 proc., iki 101,54 Eur/MWh.

Elektros vartojimas „Nord Pool“ regione nežymiai augo ir siekė 9 444 GWh, gamybos apimtys taip pat didėjo iki 9 727 GWh.

Lietuvoje augo elektros vartojimas, mažėjo gamyba

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę ūgtelėjo 1 proc. ir siekė 583 GWh. Lietuvoje vartojimas padidėjo 3 proc., iki 261 GWh. Latvijoje elektros vartojimas per savaitę išaugo 1 proc., iki 150 GWh, tuo tarpu Estijoje vartojimas mažėjo 2 proc. ir buvo 172 GWh. 

Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę augo 12 proc., iki 352 GWh. Lietuvoje elektros energijos pagaminta 15 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę – 104 GWh. Latvijoje gamybos apimtys augo 46 proc., iki 149 GWh, Estijoje elektros gamyba didėjo 9 proc., iki 99 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 60 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 40 proc., Latvijoje – 99 proc., Estijoje – 58 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį patvirtino galutines visuomeninės elektros kainas gyventojams.

„Ignitis“ skelbia, kad vidutinė elektros kaina nuo sausio 1 dienos augs 9,6 proc. Statistinio namų ūkio, per mėnesį sunaudojančio apie 127 kWh elektros, išlaidos vidutiniškai padidės apie 1,9 euro.

Pasak bendrovės, didžiausios įtakos kainų augimui darė daugiau nei 28 proc. didėjusi elektros rinkos  kaina.

Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas sieks 16,7 cento už kilovatvalandę (su PVM) – 9,9 proc. (1,5 cento) daugiau negu šiuo metu (15,2 cento).

Dviejų laiko zonų dienos tarifas augs 6,8 proc. (1,2 cento) iki 18,9 cento, nakties – 17 proc. (1,8 cento) iki 12,4 cento.

Plano „namai“ vienos laiko zonos tarifas didės 11 proc. (1,5 cento) iki 15,1 cento, o dviejų laiko zonų – atitinkamai 7,5 proc. (1,2 cento) iki 17,1 cento ir 18,6 proc. (1,8 cento) iki 11,5 cento. Abonentinis mokestis nesikeis.

VERT pirmininkas Renatas Pocius yra sakęs, kad siekiant sušvelninti elektros brangimą gyventojams, nustatytos mažesnės kainos dedamosios už infrastruktūros paslaugas. Tai paveiks ir reguliuojamų, ir nereguliuojamų vartotojų sąskaitas.

Elektros kainų augimą turėtų mažinti ir tai, kad Seimas pusmečiui atidėjo terminą beveik pusei milijono vartotojų pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

R. Pocius anksčiau aiškino, kad tai leidžia išvengti situacijos, kai privalėję, bet nepasirinkę nepriklausomo tiekėjo gyventojai būtų priversti nuo kitų metų mokėti už brangesnį vadinamąjį garantinį tiekimą.

Anot „Ignitis“, pusmečiui pratęsus antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapą, jos visuomeninio tiekėjo paslaugomis iki kitų metų liepos dar galės naudotis apie 1,3 mln. namų ūkių.

Anksčiau vertinta, kad reguliuojamiems vartotojams elektra nuo kitų metų gali brangti labiau – apie 20 procentų. 

Kaip nurodoma „Litgrid“ savaitės kainų apžvalgoje, lapkričio 22-29 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje augo 21 proc. ir siekė 157,3 Eur/MWh. Latvijoje elektra kainavo tiek pat, o Estijoje pabrango 34 proc., iki 156,7 Eur/MWh.

„Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros energijos kainos vėl kilo, tačiau dar didesnis augimas stebėtas Švedijos 4 zonoje, kurios rodikliai turi didelę įtaką kainoms Lietuvoje. Šioje zonoje elektros kainos augo net 45 proc., iki 138 Eur/MWh. Kainos taip pat sparčiai padidėjo ir kitose Švedijos zonose bei Norvegijoje. Tokią tendenciją nulėmė praėjusią savaitę šąlant orams Skandinavijoje išaugęs elektros suvartojimas, mažėjantys hidrorezervai dėl išaugusios hidroelektrinių generacijos ir toliau aukštumose besilaikančios dujų kainos. Taip pat Švedijoje 35 proc. mažėjusi vėjo generacija lėmė du kartus susitraukusį Švedijos generacijos perteklių. Tuo tarpu Lietuvoje praėjusią savaitę importavome net tris ketvirtadalius elektros energijos poreikio, iš kurių 40 proc. buvo iš Skandinavijos. O vietinių šiluminių elektrinių generacija sumažėjo net 45 proc.“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo 3 proc. ir siekė 261 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 11 proc., o vietos elektrinės užtikrino 29 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos 74 GWh elektros energijos.

„Litgrid“ duomenimis, šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 20 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 35 proc., hidroelektrinės – 29 proc., o kitos elektrinės – 15 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę mažėjo, o didžiausią sumažėjimą fiksavo šiluminės elektrinės, kurių gamybos rodikliai sumažėjo 45 proc. Tuo tarpu hidroelektrinių gamyba augo 12 proc., o kitų elektrinių generacija išaugo 34 proc.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 74 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 1 proc., iki 255 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 29 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 40 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 25 proc. buvo importuota per sieną su Latvija bei 6 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 29 proc., iki 46 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 98 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, 1 proc. į Skandinaviją bei 1 proc. į Latviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 58 proc. Lenkijos kryptimi ir 18 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 87 proc. Lietuvos kryptimi.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus duomenimis, rugsėjo mėnesį didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje išaugo 41 proc., iki 124 Eur/MWh, lyginant su rugpjūčiu. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina išaugo beveik trečdaliu ir pasiekė 86 Eur/MWh.

„Sumažėjus elektros gamybai iš atsinaujinančių išteklių ir esant mažesniam „NordBalt“ bei „LitPol Link“ jungčių išnaudojimui dėl buvusių planinių darbų, išaugo šiluminių elektrinių gamyba Lietuvoje, kuri kompensavo daugiau nei 40 proc. suvartojimo.

Europos elektros kainų priklausomybę nuo atsinaujinančių išteklių gerai iliustruoja rugsėjo 23 d. Vokietijos zonoje susidariusi unikali situacija. Valandinė elektros kaina 7 val. dar siekė 154 Eur/MWh, o 13 val. maksimalaus suvartojimo metu, kuomet išaugo saulės ir vėjo generacija, jau buvo nukritusi iki 0,12 euro/MWh. Įdomu, kad šį rugsėjį vėjo generacija Lietuvoje sumažėjo dešimtadaliu lyginant su praėjusiais dviem metais, tačiau dėl išaugusių didmeninių elektros energijos kainų vėjo elektrinių pajamos ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo daugiau nei dvigubai.

O spalio pradžia nuteikia pozityviai – pirmosiomis mėnesio dienomis išaugus vėjo generacijai, elektros valandinė kaina didmeninėje rinkoje sekmadienio rytą nukrito iki 0,07 euro /MWh“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Didžiausią įtaką kainų augimui turėjo visoje Europoje rekordiškai brangios dujos. Baltijos šalyse esančiose prekybos aikštelėse dujų kainos nuo 38 euro /MWh pakilo beveik 30 proc. Taip pat dominuojant šiluminių elektrinių gamybai, jų savikainą didina apyvartiniai taršos leidimai, kurie rugsėjo mėnesį brango 8 proc.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį išliko stabilus ir siekė 985 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje išaugo 36 proc., o vietos elektrinės užtikrino 41 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per rugpjūčio mėnesį buvo pagaminta 427 GWh elektros energijos.

Lietuvoje didžiausią vietinės gamybos dalį sudarė šiluminės elektrinės, pagaminusios 51 proc. elektros, vėjo elektrinės gamino 24 proc., hidro ir saulės elektrinių dalis sudarė 18 proc. , likusios elektrinės gamino 7 proc.

Bendras importo srautas sudarė 59 proc. šalies suvartojimo. Rugsėjį dėl vykdytų darbų „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtys neveikė po 5 dienas , todėl importas į Lietuvą mažėjo 12 proc. lyginant su rugpjūčio duomenimis. Daugiausiai – 60 proc. – buvo importuojama iš Latvijos, 24 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 10 proc. – iš Lenkijos, likę 5 proc. – iš trečiųjų šalių.

„Bendrai elektros vartojimas auga ir jis tik didės, nes elektra tampa ateities kuru: keičiasi šildymo sprendimai, technologijos. (...) Dėl to ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje kalbama apie visko elektrifikavimą. Paraleliai eina ir tai, kad nemažai vartotojų renkasi patys gaminti elektros energiją – to ateityje taip pat tik daugės“, – „Elektrum Lietuva“ organizuotos konferencijos metu ketvirtadienį teigė jis.

Anot jo, prognozuojama, kad jei dabartinė elektros energijos saugojimo ir kaupimo schema šalyje būtų taikoma iki 2040-ųjų, tikėtina, kad gamintis elektros energiją patrauklu taptų beveik kiekvienam gyventojui.

„Manome, kad per artimiausią dešimtmetį ne mažiau nei 30 proc. Lietuvos buitinių elektros vartotojų patys gaminsis elektrą savo poreikiams, o iki 2050 metų tokių bus ne mažiau kaip pusė, nes saulės elektrinę įsirengti galima ne tik ant savo namo stogo, bet ir turėti dalį nutolusiame saulės parke“, – teigė jis.

M. Giga sakė pastebėjęs, kad pagrindinis kriterijus vartotojams renkantis elektros tiekėją yra kaina.

„Kalbant apie šiuos metus ir apie vartotoją, matome, kad kaina yra svarbiausias kriterijus renkantis tiekėją. Iš bendro konteksto, politikų ir reguliuotojų pasisakymų girdėjome, kad kaina atvėrus rinką keisis – tikėtina, mažės. Vartotojai turėjo tiek ir baimių, tiek ir lūkesčių, kad konkurencija kainą sumažins“, – sakė jis.

Visgi M. Giga pažymėjo, kad kitaip nei tikėtasi, vartotojai gana vangiai renkasi elektros tiekėją.

„Labai daug vartotojų atidėjo galutinį sprendimą dėl elektros tiekėjo paskutiniam etapui. Tikėjomės, kad vartotojai rinksis anksčiau, (...) bet, rodos, vyravo lūkestis, kad pasirinkus paskutinę akimirką bus teikiami kokie nors specialūs, pigesni pasiūlymai.

Matyt, šiais metais matysime dar ženklesnį susidomėjimą iš galutinių vartotojų, kai jie turės daryti sprendimą“, – sakė jis.

„Electrum Lietuva“ direktorius taip pat pabrėžė, kad reguliuojama elektros kaina daro įtaką rinkos kainoms.

„Reguliuojama kaina vis dar daro įtaką Lietuvoje, nes rinka dar nėra visai atverta. (...) Visgi reguliuojama kaina nelabai turi ką bendro su rinkos kaina tuo metu, kai dėl jos sprendžiama, vos praėjus savaitei ji gali būti nebeaktuali“, – tikino jis.

M. Giga akcentavo, kad elektros kainos po rinkos atvėrimo gali kilti.

„Po rinkos atvėrimo kainos išauga nebūtinai dėl tiekėjo dalies, pačios elektros kainos, bet dėl kitų išaugusių mokesčių ar panaikintų lengvatų. Įtaką kainoms daro atsinaujinančių elektros energijos šaltinių dalis, kokią jie įtaką daro patiems skirstomiesiems tinklams, galutinei kainai, kurią moka vartotojai“, – tikino jis.

Apžvelgdamas praėjusius metus „Electrum Lietuva“ direktorius teigė, jog tai buvo rekordiškai žemų elektros kainų metai.

„Elektros kaina 2020 m. Lietuvoje buvo rekordiškai žema, niekada nėra buvę tokių žemų kainų biržoje. Jei lygintume praėjusius metus su 2019 m., pernai buvo 26 proc. mažesnė kaina. Tai lėmė keli faktoriai, pats akivaizdžiausias – COVID-19, taip pat sumažėjęs įmonių aktyvumas, ir dėl to sumažėjęs elektros poreikis. beje, tai buvo rekordiškai šilčiausi metai“, – teigė jis.

Visgi šiems metams M. Giga pateikė priešingas prognozes.

„Žvelgiant į 2021 metus, situacija yra visiškai skirtinga nei pernai. Turime visišką kainų „atšokimą“: jau sausį elektros kaina biržoje yra 74 proc. didesnė, negu buvo 2020 m. Vasarį kainos buvo 114 proc. didesnės, kovą, kol kas, 106 proc. didesnės nei buvo atitinkamą praėjusių metų laikotarpį“, – sakė jis.

Pirmą kartą vartotojų segmente atsirado elektros biržos produktas, (...) ir visos kainos tapo susietos su biržos kainomis“, – pridūrė M. Giga.

Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 21,08 euro už MWh iki 249,98 euro už MW.

„Vasarį fiksuotas 27 proc. didesnis energijos srautas iš Švedijos SE4 zonos į Lietuvą ir 15 proc. didesnis iš Lenkijos, bet 13 proc. mažėjo energijos srautai iš Rusijos“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Įtaką elektros energijos paklausai „Nord Pool“ prekybos vietose darė šalti orai. Šių metų vasarį „Nord Pool“ sistemos vidutinės elektros energijos kainos padidėjo 2 proc. iki 46,84 euro už MWh. „Nord Pool“ regione elektros energijos suvartojimas buvo 9,2 proc. didesnis nei praėjusių metų vasarį ir 10,3 proc. didesnis nei 2019 m. vasarį. Tuo pat metu Šiaurės šalių gamybiniai pajėgumai buvo 9,9 proc. mažesni nei prieš metus.

„Nord Pool“ regione spartesnį kainų augimą ribojo didesni vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai, kurie, lyginant su šių metų sausiu, padidėjo 28 proc., tačiau buvo 21 proc. mažesni nei praėjusių metų vasarį.

Vasarį dėl besitęsiančių šaltų orų elektros energijos suvartojimas visose Baltijos šalyse, palyginti su praėjusių metų vasariu, padidėjo 5 proc. iki 2490 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje elektros energijos paklausa, lyginant su vasariu pernai, buvo 4 proc. didesnė – 1068 GWh, Latvijoje ji augo 2 proc. iki 624 GWh. Estijoje elektros energijos suvartojimas buvo 7 proc. didesnis nei 2020 m. vasarį ir siekė 798 GWh.

Didesnės paklausos sąlygomis bendra elektros energijos gamyba Baltijos šalyse, lyginant su šių metų sausiu, nepakito ir išliko 1461 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamyba sumažėjo 1 proc. iki 354 GWh, Latvijoje fiksuotas 2 proc. mažėjimas – per mėnesį buvo pagaminta 583 GWh. Estijoje gamybiniai pajėgumai augo 2 proc. iki 524 GWh.

Praėjusį mėnesį Baltijos šalys kartu pagamino 59 proc. visos jų suvartotos elektros energijos. Lietuva pasigamino 33 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 94 proc., Estija – 66 proc.