„Iš Rusijos į Latviją importuota elektra privalės turėti kilmės garantiją, kad ji yra pagaminta ne Baltarusijos gamintojų“, – teigiama metodikos dokumente, kurį penktadienį skelbia perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad šis esminis papildymas dabar visiškai atitinka Lietuvos vadinamąjį „antiastravinį“ įstatymą. Anot jo, Baltijos šalys dar labiau priartėjo prie to, kad turėtų bendrą poziciją dėl prekybos rusiška elektra, neįsileidžiant elektros iš Baltarusijos.

„Šiandien iš esmės sutarta tarp trijų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių papildyti prieš tai buvusią metodiką labai svarbia Lietuvai nuostata, ko nuosekliai iki šiol siekėme, tai būtent, jog į pralaidumų metodiką būtų įtraukta nuostata, kad negalėtų patekti į Baltijos šalis elektra, jeigu ji neturės įrodymo, kad ji nėra iš Baltarusijos“, – BNS komentavo Ž. Vaičiūnas.

Ministras pridūrė, kad turėdamos politinį solidarumą, Baltijos šalys dabar eina „link techninio šio solidarumo įgyvendinimo.“

Dokumente nurodoma, kad prekybos su Rusija pralaidumą skaičiuos Latvijos operatorė AST, o su Rusijos Karaliaučiaus sritimi – „Litgrid“. Estijos operatorė „Elering“ penktadienio pranešime skelbia, kad pagal teikiamą metodiką, po Astravo AE įjungimo, elektra iš žemyninės Rusijos pateks į Baltijos šalių rinką per Latvijos-Rusijos pjūvį, tačiau maždaug perpus mažesniu pralaidumu negu dabar nustatytas ties Lietuvos-Baltarusijos pjūviu prekybai elektra su trečiosiomis šalimis (šiuo metu Baltijos šalys su trečiosiomis šalimis elektra prekiauja per Lietuvą).

Metodika pateikta viešajai konsultacijai iki kito penktadienio. Vėliau ji bus perduota tvirtinti nacionaliniams reguliuotojams.

Baltijos šalys derėjosi dėl trijų svarbių elementų, kaip neįsileisti baltarusiškos elektros, – pralaidumų iš trečiųjų šalių sumažinimo, infrastruktūros mokesčio elektrai iš šių šalių ir elektros kilmės garantijų sistemos.

„Du elementai yra įtvirtinti šitoje pralaidumų metodikoje, trečiasis – būtent dėl prekybos mokesčio įvedimo infrastruktūrai, tai tikrai nėra nesutarimo tarp Baltijos šalių, tai yra daugiau jau reguliuotojų objektas, tai yra įtvirtinta kituose bendruose susitarimuose. Ir aš manau, kad vis tiek bus galimybės tuos pagrindinius akcentus įtvirtinti ir politiškai tolesniuose etapuose“, – sakė ministras.

Pasak jo, Baltijos šalys tęs diskusijas dėl kitų techninių sprendimų (ir, konkrečiai, dėl kilmės garantijų sistemos), skirtų boikotuoti Astravo AE elektrą, Baltarusijai ketinant pradėti pirmojo bloko energetinį bandymą lapkričio 7 dieną. Ministras pabrėžė, kad Baltarusija oficialiai neinformavo Lietuvos dėl šios datos.

Ž. Vaičiūnas neatmeta galimybės, jog bus tam tikras perinamasis sprendimų derinimo laikotarpis ir jau įjungus Astravo AE.

„Kitas etapas – komercinis paleidimas. Tai mums svarbu būti maksimaliai pasiruošusiems elektros boikotui iš Baltarusijos nuo energetinio bandymo pradžios, tai yra, nuo to momento, kada pradedama elektros gamyba, bet faktine prasme, be abejo, visi teisiniai dalykai turi būti paruošti, sutvarkyti būtent nuo komercinio paleidimo pradžios, kuomet jau bus realiai pradėta prekyba elektra. Ir tam tikrai būsime pasiruošę“, – argumentavo ministras.

Pasak jo, impulsą galiausiai susitarti dėl metodikos lėmė ir Baltarusijos pareiškimas dėl energetinio AE veiklos etapo pradžios. 

Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatorėms (PSO) nesutarus dėl elektros kilmės sertifikatų, rugsėjo viduryje trijų šalių reguliuotojai paragino PSO susitarti dėl prekybos elektra su Rusija. Lietuva būgštavo, kad be pastarųjų baltarusiška elektra tekės per Rusiją į Latviją ir, galiausiai, į Lietuvą.

Baltijos šalių PSO tuomet jau buvo pateikusios reguliuotojams naują trišalę metodiką, kurią dabar ir pakoregavo.

Latvija šio rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad ji sustabdys elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo jėgainė. Lietuvoje šis Rygos sprendimas įvertintas kaip pažanga derybose dėl Astravo elektros boikoto ir solidarumo energetikoje pavyzdys.

2019 metų rugpjūtį Latvijos vyriausybė buvo paskelbusi, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, Ryga perkels ją ties Latvijos ir Rusijos siena, o tų pačių metų rugsėjį AST ir „Elering“ pranešė parengusios metodiką prekiauti per Latvijos ir Rusijos jungtį, kai tik Lietuvos ir Baltarusijos prekyba taps nulinė.

„Litgrid“ savo ruožtu tuomet pateikė Latvijos ir Estijos operatoriams trišalę prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, taip pat konsultacijų kreipėsi į Europos Komisiją.

Lietuva, be to, jau informavo Baltarusiją, kad nuo kitų metų neteiks jai pagal BRELL susitarimą numatyto 100 megavatų (MW) galios rezervo. „Litgrid“ patvirtino BNS, kad raštas Minskui išsiųstas penktadienį (išankstinis perspėjimas jau buvo nusiųstas anksčiau).

Baltijos šalių elektros energetikos sistema priklauso posovietiniam BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiedui ir yra valdoma iš dispečerinės Maskvoje. Iki 2025 Baltijos šalys planuoja sinchronizuotis su žemynine Europa. Nuo tada turėtų būti užkirstas kelias ne tik komerciniams, bet ir fiziniams Astravo AE elektros srautams į Baltijos šalis.

Lietuva kritikuoja branduolinio projekto Astrave saugumą. Tuo metu Baltarusija atmeta kritiką.

„Kalbant apie energiją, Estija neperka elektros iš Rusijos nė per vieną iš mūsų devynių jungčių su Rusija. Estija perka elektrą iš „Nord Pool“. Ir žinome, kad „Nord Pool“ yra rusiškos elektros, kurios didžioji dalis į „Nord Pool“ rinką patenka per Suomiją, o kita dalis – per pačią Lietuvą“, – interviu BNS sakė Estijos prezidentė.

Ji pabrėžė, kad Baltijos šalims atsijungus nuo posovietinės sistemos ir sinchronizavus elektros sistemas su Vakarų Europa, Baltijos šalys nebegaus elektros iš Rusijos.

K. Kaljulaid akcentuoja, jog Estija palaiko Europos Komisijos iniciatyvas apmokestinti iš trečiųjų šalių importuojamą elektrą, siekiant apsaugoti bendrą rinką nuo dempingo.

„Dabar, kai atsijungiame nuo BRELL tinklo, nuo Rusijos elektros tinklo, ir jungiamės prie Vidurio Europos tinklo, niekas neinvestuos į nuolatinės srovės intarpus, reikalingus toliau pirkti elektrai iš Rusijos. To nebus nei Estijoje, nei Latvijoje, nei, aišku, Lietuvoje – nes tam paprasčiausiai nėra jokios ekonominės priežasties“, – vaizdo konferencijoje su BNS iš Talino kalbėjo Estijos prezidentė.

„Taigi, nusprendę, kad pereisime prie Vidurio Europos elektros tinklo, automatiškai priėmėme sprendimą, kad trys Baltijos šalys tiesiogiai nepirks elektros energijos iš Rusijos rinkos. Šis sprendimas yra ilgalaikis. Techniniu požiūriu judame į priekį, įgyvendindami šį projektą“, – sakė ji.

„Kalbant apie rusišką elektrą, tiekiamą per „Nord Pool“, (Europos Komisijos pirmininkė) Ursula von der Leyen labai aiškiai pasakė: Europos energijos rinkoje neturi būti dempingo – dempingo, neįskaičiuojant CO₂ kainos. Ji labai aiškiai pasakė, kad importuojant elektrą CO₂ kaina turi būti pridedama jai kertant sieną, nes priešingu atveju negalėsime užtikrinti aplinkai palankios energijos gamybos ir vartojimo“, – teigė K. Kaljulaid.

„Ir kai tai nutiks, nebekils jokių problemų dėl Rusijos dempingo mūsiškėje Europos energetikos rinkoje. Manau, kad visa tai pasieksime kolektyviai kaip Europos Sąjunga. Tačiau pati Estija tiesiogiai neperka ir neplanuoja tiesiogiai pirkti iš Rusijos – kad ir iš kur būtų gaunama elektra“, – sakė Estijos vadovė.

Elektros importas iš Rusijos yra svarbus klausimas, Lietuvai siekiant blokuoti Baltijos Astravo atominėje elektrinėje pagamintos energijos importą.

Premjeras Saulius Skvernelis Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovus šią savaitę dar kartą paragino pasirašyti politinę deklaraciją dėl nesaugios ir nešvarios elektros importo ribojimo. Jis siūlo, kad politinė deklaracija kartu su elektros pirkimo iš trečiųjų šalių metodikos klausimais būtų įtvirtinta iki gegužės pabaigos.

Latvija kol kas atsisako pasirašyti deklaraciją. Šios šalies vyriausybė nusprendė, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, ji dėl techninių ir ekonominių priežasčių pereis prie elektros prekybos su Rusija. Tai gali atverti galimybę per Rusiją į Baltijos šalių rinką patekti Astravo elektrai.

Tarp Latvijos svarstomų alternatyvių elektros energijos tiekėjų – Rusija, per kurią į Latviją gali tekėti ir Astravo AE pagaminta elektra.

„Jei matome, kad mums neleidžia prieiti prie gana pigios elektros energijos iš esmės dėl politinių priežasčių, ieškosime galimybių kitose vietose. Latvijos gyventojai, manau, nesupras eilinį kartą padidintų tarifų. Jau dabar pas mus vyksta ginčai dėl to, kiek gi mes iš tiesų mokame už elektrą. Dabar svarstoma daugybė“, – Varšuvos saugumo forumo kuluaruose žurnalistams sakė E. Rinkevičius, kurį cituoja Baltarusijos naujienų portalas tut.by.

Pasak jo, Latvijos sprendimas ieškoti pigesnės elektros energijos, net jei tai reiškia, kad ji tekės ir iš Baltarusijos statomos Astravo atominės jėgainės, nėra neįprastas.

„Nesuprantu to, ką žmonės vadina skandalu. Šiuo metu Latvija ir Estija gali pirkti elektros energiją tik per Lietuvą. Lietuva nesutaria su Baltarusija dėl Astravo AE. Lietuvos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo apribojamas elektros energijos importas iš Baltarusijos ir Rusijos“, – aiškino ministras.

E. Rinkevičiaus teigimu, jei Lietuvoje įsigalios sprendimas nepirkti elektros energijos iš Baltarusijos, Latvijoje atsiras elektros energijos deficitas, dėl to pakils kainos ir elektros tarifai.

„Vadinasi, mums reikia ieškoti alternatyvių tiekėjų, kol mes nesame sinchronizavę savo elektros tinklų su Europos Sąjunga, o tai, mūsų skaičiavimais, įvyks tik 2025-2026 m. Taigi mes Vyriausybėje svarstome galimybę pirkti elektros energiją iš Rusijos, o tai reiškia, kad galime ją gauti ir iš Baltarusijos“, – kalbėjo E. Rinkevičius.

„Pasikartosiu, mums reikia atskirti politiką, įvairius ultimatumus nuo ekonominio tikslingumo“, – paragino ministras.

ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.

„Dėl prekybos ar neprekybos Astravo AE elektra – šis klausimas galbūt ir turi tam tikrus požiūrio skirtumus, bet turime labais skirtingus instrumentus: Lietuva turi įstatymą ir dėl to mūsų pozicija žymiai aiškesnė, nuoseklesnė. (...) Tuo tarpu Latvija ir Estija neturi tokio įstatymo, dėl to priemonių ir būdų ieškojimas yra šiek tiek subtilesnis“, – pridūrė energetikos ministras.

Paklaustas, ar ši situacija nesudaro kliūčių sinchronizacijos projekto vystymui, Ž. Vaičiūnas tikino, kad taip nėra.

„Vienybės visą laiką gali būti daugiau, bet, kalbant apie sinchronizacijos projektą, mes niekuomet neturėjome daugiau vienybės nei turime dabar“, – teigė energetikos ministras.

Jis taip pat teigė, kad su Latvijos ketinimais pirkti Astravo AE elektrą susiję procesai dar užsitęs. 

„Turime dar pakankamai ilgą procesą dėl to, kad pagal ES tinklo kodeksus tokie dalykai turi būti (paremti. – ELTA) bendra trijų ar net penkių šalių metodika. Kitaip tariant, po šio sprendimo, kas yra pavesta ir Latvijos elektros perdavimo sistemos operatoriui, turės būti parengta atitinkama metodika dėl pralaidumo. Kada ji bus parengta, kai gausime jos projektą, bus galima kalbėtis detaliau“, – sakė energetikos ministras.

Ž. Vaičiūnas taip pat sakė, kad, nepriklausomai nuo to, kokie bus Estijos ir Latvijos sprendimai, prekyba elektra su trečiosiomis šalimis nevyks tokiomis sąlygomis kaip vyksta iki šiol.

„Lietuvos įstatymo (neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. – ELTA) buvimas yra didelis galvos skausmas tiek Baltarusijai, tiek Rusijai. Kokie bebūtų tolesni Latvijos ar Estijos sprendimai, natūralu, kad prekyba su trečiosiomis šalimis nevyks tokiomis sąlygomis kaip vyksta iki šiol. Ji bus apmokestinta, bus ieškoma variantų su Europos Komisija, ES institucijomis, kaip užtikrinti lygias konkurencijos sąlygas“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius AST paskelbė, kad kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, elektros energijos prekyba bus vykdoma ne per Lietuvos, o Latvijos sieną.

Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir EK, kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.

Taip pat Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.

Pasak K. Karinio, dėl elektros pirkimo iš Baltarusijos klausimo įvyko paprasčiausias nesusipratimas.

„Bijau, jis (G. Nausėda. – ELTA), gali būti, ne visai supažindintas su tuo, kas vyksta. Galiu pakartoti: Latvijos vyriausybė nenusprendė pirkti elektros energiją iš Baltarusijos. Tai visai ne taip“, – K. Karinį cituoja Latvijos naujienų portalas skaties.lv.

Ar tai labai smarkiai nustebino? Turbūt, kad ne.

Lietuvos prezidentas vizito Vokietijoje metu pabrėžė, kad Lietuva retorikos Astravo atominės elektrinės (AE) klausimu nekeičia, o Latvijos sprendimas, pasak G. Nausėdos, yra nulemtas politinių priežasčių.

„Šiandien traukinys yra toli nuvažiavęs. Nepaisant to, aš laikausi nuomonės, kad mes vis tiek neturime šito AE projekto, jeigu jis tikrai yra energetine prasme, saugumo prasme netvarus, patys dar skatinti šitokio netvaraus ir nesaugaus objekto plėtoti. Dėl tos priežasties latvių sprendimas yra politinis sprendimas. Kiek žinau, konsultacijos su Lietuvos energetikos ministerija vyko, bet nepasibaigus konsultacijoms vis dėlto buvo priimtas toks sprendimas ir dėl to tenka tik apgailestauti. Ar tai labai smarkiai nustebino? Turbūt, kad ne“, – kalbėjo G. Nausėda.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Kaip ELTA rašė anksčiau, Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius AST paskelbė, kad kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, elektros energijos prekyba bus vykdoma ne per Lietuvos, o Latvijos sieną.

Prezidentas G. Nausėda, trečiadienį Berlyne susitikęs su Vokietijos kanclere A. Merkel, paprašė pagalbos siekiant, kad dar prieš Astravo AE funkcionavimą elektrinė įgyvendintų visus saugumo standartus.

Prie Lietuvos sienos statoma Astravo atominė elektrinė – nesaugi, pabrėžė Lietuvos vadovas. Pati A. Merkel konferencijoje sakė palaikanti Lietuvos rūpinimąsi Astravo AE saugumu.

„Sinchronizuojamės su Europos kontinentiniais tinklais ir visos linijos yra tokios stadijos, kad bus atjungtos. Ir mūsų įstatymas skelbia, kad mes nepirksime elektros iš nesaugių atominių elektrinių (...) Siekiama sinchronizacijos su Vakarais, atsijungimo nuo BRELL, nuo to žiedo, ir kad daugiau niekada nebūtume priklausomi nuo kažkokių politinių įtakų iš Rytų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Perklausus, ar, jo nuomone, bet koks elektros pirkimas iš Baltarusijos – ar iš atominių, ar iš kitokių jėgainių – nėra įmanomas, V. Pranckietis teigė, kad tam nelieka galimybių.

„Pakartosiu dar kartą: techninės galimybės bus uždarytos, o politinis sprendimas yra nepirkti“, – sakė jis.

Jis kartu pažymėjo, kad Lietuvos pasiūlymas Baltarusijai „yra Vyriausybės klausimas, jis yra labai naujas. Turbūt, kad reikėtų jį aptarti“.

S. Skvernelis Baltarusijos premjerui Sergejui Rumasui neseniai oficialiai pasiūlė Astrave statyti ne atominę, o dujų jėgainę, ir joje naudoti per Klaipėdą tiekiamas dujas. Jis teigė iniciatyvos ėmęsis, nes per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos politikai ir pareigūnai nepadarė nieko, kad sustabdytų elektrinės projektą.

Premjero kritikai teigia, kad planas yra nerealus nei techniškai, nei politiškai, ir sieja jį su S. Skvernelio dalyvavimu prezidento rinkimuose.

Seimas 2017 metų birželį įstatymu įtvirtino, jog Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai. Taip siekta apriboti  elektros importą iš Baltarusijos. Vyriausybė vėliau pritarė planui, kaip blokuoti Astravo AE gaminamos elektros importą.

Lietuva laikosi pozicijos, kad Baltarusijoje, netoli Astravo, jėgainė statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.

Lietuva, Latvija, Estija planuoja iki 2025 metų sinchronizuoti savo elektros sistemas su Europa. Trys šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Be to, Andžejus Pukšto sako, kad Varšuva Briuselyje yra labiau girdima nei Vilnius, todėl tikėtina, jog į Astravo problemą Europoje bus atkreiptas didesnis dėmesys.

„Tai labai svarbi žinia, nes kaip mes bemodeliuotume Lietuvos užsienio ir saugumo politiką, man atrodo, Lenkijos vieta, kalbant apie energetinį saugumą, yra išskirtinė. Kas liečia energetinį saugumą, bendros elektros rinkos, nepriklausomos nuo Rusijos, kūrimą, dujų rinkos kūrimą, tai čia Lenkijos vieta tikrai išskirtinė“, - BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas A.Pukšto.

Jo teigimu, norėdama ištrūkti iš Rusijos glėbio, Lenkija šiuo metu vykdo atvirų durų ir dialogo politiką, o sprendimas dėl Baltarusijos, jo nuomone, priimtas būtent atšylančių santykių kontekste ir skirtas pristabdyti Maskvos įtakos augimą.

„Man atrodo, kad buvo pasverti tie santykiai atšilimo politikos ir pozicija dėl Astravo. Ir tas sprendimas yra, taip sakant, galutinis ir neskundžiamas. Kita vertus, Lenkijos politikos formuotojai supranta, kad Astravo blokavimas yra ne tiek smūgis A.Lukšenkai, kiek Maskvos interesų pristabdymas šitame regione, o tai ir yra pagrindinis prioritetas dabartinių Lenkiją valdančių konservatorių“, - aiškino politologas.

Lenkijos politikos formuotojai supranta, kad Astravo blokavimas yra ne tiek smūgis A.Lukšenkai, kiek Maskvos interesų pristabdymas šitame regione, o tai ir yra pagrindinis prioritetas dabartinių Lenkiją valdančių konservatorių.

Jo teigimu, jeigu Lenkija taip pat garsiai pradėtų kelti Astravo AE klausimą, tai padėtų Lietuvai parodyti šio klausimo svarbą Europos Sąjungos lygiu, mat Varšuva yra labiau girdima nei Vilnius.

Pasak A.Pukšto, jei Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat pradėtų kelti Astravo AE klausimą, tai taip pat padėtų stabdant jėgainės projektą. A.Pukšto teigimu, nors Lenkijos valdžia nesutaria su D.Tusku, esminiais klausimais jie randa bendrą poziciją.

„Ne paslaptis, kad tarp Lenkijos konservatorių ir Donaldo Tusko nėra patys šilčiausi santykiai, bet atrodo, kad tokiuose esminiuose dalykuose - energetinis saugumas ir griežta pozicija Rusijos atžvilgiu - gali būti bendradarbiavimas“, - BNS sakė A.Pukšto.

Lenkijos vyriausybės įgaliotinis energetikos infrastruktūros klausimais Piotras Naimskis penktadienį pareiškė, kad šalis nepirks elektros iš Baltarusijos bei išardys likusią elektros liniją su ja.

Ekspertai teigia, kad vienos Lietuvos sprendimas blokuoti Astravo AE elektrą įtakos neturės, nes ji gali patekti į Lietuvos rinką per kaimynines valstybes, todėl Vilnius siekia įtikinti ir Latviją bei Estiją blokuoti jos importą. Pastaroji pritaria Lietuvos pozicijai, tačiau Latvija laikosi nuosaikesnės politikos. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas vasarį tikino įžvelgiantis teigiamų poslinkių Latvijoje ir tikisi, kad ji palaikys Lietuvą.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka neseniai pareiškė, jog Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesutrukdys šį projektą sėkmingai įgyvendinti. Anot jo, atsiradus pigiai elektros energijai iš Baltarusijos, su Lietuva bus galima susikalbėti ir jai parduoti elektrą.