Jis iki šiol neatsisveikina ir su jam patinkančiu mygtukiniu mobiliuoju telefonu. Tai paaiškėjo K. Mažeikai tapus vienu iš Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projekto dalyviu: ministras atliko savo namų elektronikos prietaisų reviziją.

Nenaudoja nei indaplovės, nei kavos aparato

Šiuo metu bendra pastoge kartu su gyvenimo drauge  Kristina Naujokaite ir dukrele besidalijantis aplinkos ministras K. Mažeika namuose turi vos vieną nešiojamąjį kompiuterį ir vienas ausines. Trys šių namų gyventojai taip pat apsieina ir be indaplovės, kavos aparato, planšetinio kompiuterio, radijo imtuvo, kondicionieriaus, barzdaskutės. Tiesa, naudoja du šaldytuvus. Gana daug – trys – čia yra tik mobiliųjų telefonų, o vienas jų – senas mygtukinis.

„Esu šalininkas saikingo ir atsakingo naudojimo tų elektronikos priemonių, kurios yra būtinos, kokybiškos ir funkcionalios“, – aiškina ministras.

Jis nesureikšmina ir kitų savo turimų elektronikos prietaisų. „Ausines, elektroninį laikrodį ir ventiliatorių naudojame ne visada – pagal poreikį. Atsisakius šių prietaisų, gyvenimo kokybė nenukentėtų. Naujausias mano pirkinys yra skalbimo mašina. Pagausėjus šeimai ji tapo labai aktuali. Patinka tuo, kad sunaudoja mažai vandens ir elektros energijos – taupi. Skleidžia mažai triukšmo – yra tyli. Tikiuosi, ir tarnaus ilgai“, – sako K. Mažeika.

Teko žvejoti ne tik žuvį, bet ir telefoną

Sugedus elektronikos prietaisui, ministras neskuba su juo atsisveikinti ir nepuola ieškoti elektronikos atliekoms skirto konteinerio. Pirmiausia jis pasidomi, ar galima daiktą sutaisyti. Tik paaiškėjus, kad prietaisas nepataisomas arba remontas kainuotų labai brangiai, sugedusį daiktą palieka specialiame konteineryje arba veža į atliekų aikštelę.

Naujausias mano pirkinys yra skalbimo mašina. Pagausėjus šeimai ji tapo labai aktuali.

Nenaudojamą, fiziškai ar morališkai pasenusią, bet dar veikiančią elektronikos įrangą K. Mažeika, esant galimybei, stengiasi dovanoti daiktus tiems, kam jų tikrai reikia. Vis dėlto mėgsta ir senesnę, ne tokią modernią įrangą. „Kone seniausias prietaisas mūsų namuose yra vienas iš mobiliųjų telefonų. Jis patinka tuo, kad jis vis dar veikia, nors ir yra mygtukinis“, – prisipažįsta aplinkos ministras.

Elektronikos prietaisas, be kurio nebeapsieitų, K. Mažeikai yra išmanusis telefonas. Be šio prietaiso, anot ministro, būtų itin sunku organizuoti darbus, bendrauti su kolegomis. Tiesa, laisvą laiką gamtoje mėgstančiam leisti ministrui ne visada pavyksta tinkamai apsaugoti telefoną. „Ne paslaptis, kad esu žvejys mėgėjas, tad kartą kimbant teko ne tik pagautą žuvį stengtis ištraukti, bet ir tuo pat metu įkritusį į vandenį telefoną. Kaip tik skambino vienas iš mano tėvų“, – prisimena nedidelį nuotykį prie vandens K. Mažeika.

Palygino ministro ir tautos vartojimo įpročius

Elektronikos įrangos reviziją žinomus šalies žmonės pakvietusios Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė sako, kad aplinkos ministro įpročiai nėra tipiški, palyginti su mūsų šalies gyventojų praktika: nenaudojamos elektronikos įrangos K. Mažeikos namuose apskritai nėra.

„Naujausi reprezentaciniai tyrimai atskleidė, kad 2–3 asmenų šeimos ūkiuose nenaudojama yra vidutiniškai apie penktadalis visos elektronikos įrangos. Kita vertus, pagal elektronikos vartojimo mastus ministras, ko gero, priartėja prie vidutinės lietuviškos šeimos. Kaip atskleidė KTU Aplinkos inžinerijos instituto pernai atliktas tyrimas, vis dar daug mūsų šalies gyventojų įsigyja pirmąją savo gyvenime skalbimo mašiną, indaplovę. Palyginti su kitų Europos šalių elektronikos vartojimo mastais, atsiliekame 2–2,5 karto. Dėl to mūsų elektronikos atliekų srautai irgi nėra tokie dideli, kaip kitose Europos šalyse, nors šių atliekų surinkimo užduotys visoms šalims yra vienodos“, – pastebi I. Baltrūnaitė.

Mūsų šalies gyventojų įprotį kaupti nenaudojamus elektronikos prietaisus K. Mažeikia sieja su tautos gyvenimo aplinkybėmis. „Tradicija kaupti, matyt, atėjus iš senesnių, kai prasčiau gyvenome, laikų. Anksčiau kaupdavo dėl detalių – gal panaudos, gal prireiks. Yra ir žmonių grupė, kuriems tiesiog patinka kaupti daiktus. Vis dėlto esu šalininkas racionalaus daiktų naudojimo – tik kelis kartus apsvarstęs priimu sprendimą įsigyti dar vieną papildomą daiktą“, – sako aplinkos ministras.

Tiki augančiu vartotojų sąmoningumu

Elektronikos tvarkymo problema, ministro manymu, yra kompleksinė. „Čia lyderystę turi rodyti tiek ministerija, tiek elektronikos platintojai, bet tuo pačiu metu ir vartotojai, viliuosi, su kiekviena diena tampa sąmoningesni“, – aiškina K. Mažeika.

I. Baltrūnaitė primena, kad netinkamose sąlygose laikomi nenaudojami elektronikos prietaisai ir panaudotos baterijos gali užteršti aplinką bei neigiamai paveikti žmonių sveikatą. Panaudotoms baterijoms, lemputėms ir smulkiajai elektronikai yra skirti EPA konteineriai prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur.

Anot asociacijos projektų vadovės, stambiagabaritę elektroniką EPA paima nemokamai tiesiai iš namų – tereikia užsiregistruoti iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildyti formą internete adresu www.epa.lt.

Prietaisai naudojami netinkamai

Iš 9064 per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilusių gaisrų net 20,7 proc. sudarė gaisrai gyvenamosios ir viešbučių paskirties pastatuose. Pagal statistiką matyti, kad dažniausiai gaisrų kyla tose vietose, kur turėtume jaustis saugiausiai.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo Aurelijaus Česūno, viena iš dažniausių ir pavojingiausių gaisrų daugiabučiuose ir gyvenamuosiuose namuose priežasčių – elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai. Netinkamas elektros įrenginių naudojimas ir gedimai šiemet jau spėjo sukelti beveik 900 gaisrų ir pražudė mažiausiai 6 žmones.

Tiek individualiųjų gyvenamųjų namų, tiek daugiabučių gyventojai su problema susiduria vienodai dažnai – apie 10 proc. gaisrų šiemet kilo dėl elektros instaliacijos ar prietaisų gedimų.

„Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkluose – netvarkingi elektros jungikliai ar skydinė, pažeisti laidai. Kaip vieni iš dažniausių liepsnos sukėlėjų įvardijami ir elektros prietaisų naudojimo taisyklių pažeidimai, pavyzdžiui, naudojamas sutrūkinėjęs telefono įkroviklio laidas, prietaisas kraunamas pernelyg ilgai  ar net paliekamas įjungtas ištisą naktį“, – pasakoja A. Česūnas.

Vienas lizdas – ne visiems buities prietaisams

Kita gana dažna grėsmė saugumui, kurią išskiria ekspertas, – perkrova elektros tinkle, kai naudojant ilgintuvą į vieną elektros lizdą bandoma sujungti keletą prietaisų. Dėl per didelės apkrovos ima kaisti laidai, užsidegti jų izoliacija. Pasak A. Česūno, visi kaitinimo elementą turintys įrenginiai sunaudoja daug elektros ir apkrauna tinklą, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek energijos ilgintuvas gali sunaudoti, ir laikytis šių apribojimų.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas tvirtina, kad ne mažiau aplaidžiai gyventojai žiūri ir į elektros instaliaciją. „Klibančios rozetės, šviestuvų jungikliai, įrengti savadarbiai saugikliai, daug kur laidai sutrūkinėję, nepritvirtinti, izoliuoti tik storu izoliacinės juostos sluoksniu, paskirstymo dėžutės netvarkingos, bendrose erdvėse ant nepritvirtintų laidų kabo elektros lemputės“, – pagrindines gyventojų klaidas vardija A. Česūnas.

Anot priešgaisrinės apsaugos specialisto, pažeistoje instaliacijoje gali atsirasti kibirkščiavimas, o dėl pažeidimo vietoje iki 3000 laipsnių šoktelėjusios temperatūros netgi kilti gaisras.

Automatiškai reaguoja į židinius

Nors, esant pažeistiems laidams ar esant blogam kontaktui, įprastos apsaugos priemonės ne visuomet apsaugo nuo tokių gedimų, padėti išvengti nelaimės gali ir kibirkščiavimo sukeltus aukštus dažnius aptinkantys apsaugos prietaisai – aptikę gedimą elektros instaliacijoje jie paprasčiausiai atjungia elektros srovę. Kaip pasakoja įmonės „Eaton Electric“ padalinio atstovas Lietuvoje Juozas Zavalis, šie skydinėje montuojami įrenginiai reaguoja dar iki įvykstant nelaimei – elektros grandinėje (laide, kištukiniame lizde ar kitur) aptikus kibirkščiavimą elektros srovė atjungiama akimirksniu. 

Nepaisant tvarkingos elektros instaliacijos, priešgaisrinės apsaugos specialistai primena, kad išeinant iš namų visus elektros prietaisus derėtų išjungti iš lizdų. 

Evakuacija – prioritetinis, tačiau pamirštas klausimas

Įmonės „Statybos procesų valdymas“ vadovas Erikas Lenkevičius sako, kad lietuviai į gaisrinės saugos sistemas vis dar žiūri aplaidžiai – gaisro aptikimo detektoriai po plačiais ortakiais neįrengiami, evakuaciniai ženklai montuojami per aukštai, pamirštama įrengti gaisro aptikimo sistemą, užkraunami evakuacijos keliai, nebūna paliktas privažiavimas ugniagesių transportui.

„Statinio projekte gali būti numatyti gesinimui skirti vandens šaltiniai, tačiau realybėje prie jų nėra privažiavimo. Gali būti įrengtas gaisrinis hidrantas, tačiau realybėje jo taip pat nėra“, – apie dažniausias klaidas pasakoja E. Lenkevičius.

Anot eksperto, projektų eksploatavimo metu panašių neatitikimų atsiranda, kai keičiama patalpų ar statinio paskirtis, atliekamas patalpų perplanavimas bei nėra atsižvelgiama į buvusius ar esamus gaisrinės saugos reikalavimus, keičiasi technologija ir patalpų ar pastato naudojimo koncepcija, tačiau neatliekami perprojektavimo ar perplanavimo veiksmai. 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet auga išvykusių turistų kelionių skaičius ir išvykusių turistų išlaidos (2016 m. jos buvo beveik 10 proc. didesnės nei ankstesniais metais). Pagrindinis kelionių sezonas – vasara, tačiau žiemos metu itin populiarios kryptys į slidinėjimo kurortus Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje.

Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktoriaus Lino Ivanausko, net ir išvykstant neilgam laikui, vienas iš pasiruošimo kelionei etapų turėtų būti ir tinkamas namų palikimas – ne tik, kad nekiltų gaisro ar elektros instaliacijos gedimų bet ir atostogų metu be reikalo nebūtų naudojama elektros energija. „Namie daugelis buities prietaisų tampa tarsi savaime suprantami, vienu mygtuko paspaudimu pradedantys veikti kai jų reikia, tačiau greta to, jie nuolat naudoja ir elektros energiją, jei yra įjungti į tinklą ir dega bent viena lemputė. Aplinką ir išteklius tausojantis požiūris būtų bent jau išvykstant iš namų ilgesniam laikui, juos visai išjungti, sumažinti šildymo intensyvumą ir pasirūpinti kitais panašiais dalykais“, – pataria L. Ivanauskas.

Dujinis ar elektrinis vandens šildytuvas. Būnant namuose, žinoma patogu, kai vos tik prireikus bėga karštas vanduo, tačiau atostogų metu sumažinus nuolat palaikomą vandens temperatūra galima sutaupyti nemažai energijos, kurią šildytuvas naudotų veltui. Tik grįžus reikėtų nepamiršti iškart nustatyti įprastą temperatūrą, kitaip apie tai primins nemaloniai šaltas vanduo duše.

Apšvietimas. Jei išvykstama ilgesniam laikui, neretai saugumo sumetimais paliekamas bent vienas degantis šviestuvas. Jis neva turėtų signalizuoti potencialiems plėšikams, kad namie kažkas yra ir veikti kaip saugumo priemonė, tačiau kelias dienas iš eilės dieną ir naktį deganti šviesa gali pasirodyti neįprasta bei atkreipti dėmesį. Be to, taip be reikalo sunaudojama nemažai elektros energijos, ypač išvykus ilgesniam laikui. Taupiausias sprendimas būtų tiesiog palikti šviesas išjungtas arba svarstyti reguliuojamą apšvietimą – kad būtų galima nustatyti konkretų laiką, kada palaikyti įjungtą šviesą.

Prietaisai su išoriniais maitinimo šaltiniais. Tai nešiojamųjų kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų prietaisų įkrovikliai, kurie neretai paliekami rozetėje, net kai nereikia krauti prietaiso. Išvykstant saugiausia ir taupiausia būtų išjungti visus įkroviklius, net nuo tokių nedidelių prietaisų kaip elektrinis dantų šepetėlis.

Prietaisai su laukimo (angl. standby) ir miego (angl. sleep mode) režimais. Kompiuteriai, televizoriai, DVD/Blu-ray leistuvai, elektroniniai žadintuvai, radijo aparatai ir kiti panašūs prietaisai, ypač su nuotolinio valdymo pulteliais niekuomet nėra iš tiesų išjungti, nebent kištuką ištraukiate iš rozetės. Jei prietaiso nenaudojate, tačiau dega bent viena lemputė – tai signalas, kad jis visuomet naudoja šiek tiek energijos.

Modemai, maršrutizatoriai ir kiti maži prietaisai. Išvykus tikrai nereikalinga, kad namie veiktų internetas, o maži virtuviniai prietaisai, kaip skrudintuvas, kavos aparatas, maisto kombainas, taip pat nebus naudojami, todėl nereikėtų be reikalo naudoti ir elektros energijos.

Verta atkreipti dėmesį, kad šaldytuvas yra išimtis – jo išjungti nebūtina, be to galvojimas kur perkelti visą maistą iš šaldytuvo ir šaldiklio būtų papildomas rūpestis. Šaldytuvo elektros energijos sąnaudos nėra didelės, tik reiketų įsitikinti, kad nustatyta tinkama temperatūra (+4 laipsniai šaldytuvo pagrindinėje dalyje ir 0 laipsnių šaldiklyje), taip pat pažiūrėti, kad šaldytuvo viršus nebūtų užkrautas papildomais daiktais. Dar vienas patarimas išvykstant – geriau nepalikti šaldytuvo visai tuščio: reikėtų įdėti bent kelis vandens pripiltus butelius, taip jis sunaudos mažiau elektros energijos.

Tvarkingi ir tinkamai naudojami prietaisai nekelia rizikos, tačiau ilgiau nebūnant namie, visuomet geriau imtis papildomų atsargumo priemonių. L. Ivanauskas pataria pirmiausia užtikrinti, kad netinkamai veikiantys ar apgedę elektros prietaisai išvykos metu būtų išjungti iš elektros tinklo ir nesukeltų gaisro. Jei prietaisą verta taisyti, geriau jį atiduoti į patikimų meistrų rankas, o nebepataisomi ar nebereikalingi prietaisai turėtų būti atiduodami saugiam perdirbimui.

Smulkiąją elektroniką (pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, ausines, įkroviklius) galima išmesti specialiose tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst. – prekybos centrai, bibliotekos, elektronikos prekių parduotuvės ir pan. Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama pilnos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldikliai, skalbimo mašinos, indaplovės) nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu epa.lt/surinkimas.

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (VEI) informuoja, jog šių metų rugpjūtį nuo elektros srovės poveikio žuvo du asmenys.

VEI specialistai aiškinasi šių įvykusių nelaimių aplinkybes ir priežastis. Tai - pirmieji atvejai šiais metais, kuriuos tiria VEI, kai buityje nuo elektros poveikio mirtinai nukentėjo žmonės. Praėjusiais metais nuo neatsargaus elgesio su elektros įrenginiais ir prietaisais buityje žuvo šeši asmenys, 2014 m. - 11. Daugumos nelaimių, kurios baigėsi mirtimi, priežastys - nesaugus elektros įrenginių ir prietaisų naudojimas, gamintojo įrenginių saugos instrukcijose nurodytų reikalavimų nesilaikymas.

VEI atkreipia gyventojų dėmesį, jog neatsargus elgesys su elektrą naudojančiais įrenginiais ir prietaisais ar įspėjimų apie galimą elektros srovės pavojų nepaisymas kelia didelę grėsmę gyvybei ir aplinkai. Žmogaus kūnas laidus elektros srovei, todėl itin pavojinga liestis prie laidininkų, kuriais ji teka, - galima patirti elektros smūgį. Priklausomai nuo kūno sąlyčio su elektros grandine vietos ir būklės, pavyzdžiui, sausa oda yra blogesnis laidininkas negu drėgna, net ir silpnos elektros srovės kirtis gali būti staigios mirties priežastis.

VEI primena pagrindinius reikalavimus, kaip saugiai elgtis su elektros įrenginiais ir prietaisais buityje:

1.    Elektros įrenginiai turi būti įrengiami, prižiūrimi ir eksploatuojami laikantis elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo bei gamintojo instrukcijose nurodytų reikalavimų.

2.    Nerekomenduojama patiems taisyti elektrinių prietaisų, tiesti elektros kabelius ir laidus. Visus elektros instaliacijos darbus turi atlikti tik specializuotų įmonių atstovai ar elektrotechnikos srities specialistai, turintys leidimą vykdyti šiuos darbus ir gerai išmanantys elektros saugos reikalavimus.

3.    Naujai įsigytus prietaisus (elektrines virykles, indaploves, skalbykles, vandens šildytuvus ir kt.) prijungti prie elektros tinklo turėtų tik specialistai.

4.    Prieš jungiant elektros prietaisus į elektros tinklą, reikia nuodugniai susipažinti su prietaisų naudojimosi instrukcijomis ir griežtai laikytis jose nurodytų reikalavimų. Neleisti naudotis elektros prietaisais mažiems vaikams be suaugusiųjų priežiūros. Draudžiama traukti už laido, atjungiant elektrinį prietaisą nuo elektros tinklo. Saugokite, kad elektros laidai, kištukiniai lizdai, kištukai ir patys prietaisai nesudrėktų.

5.    Draudžiama be priežiūros palikti į elektros tinklą įjungtus elektrinius prietaisus, jei to nereikia pagal darbo technologiją; naudotis buitiniais prietaisais - elektrinėmis viryklėmis, virduliais ir pan., šiam tikslui nepritaikytose vietose, jei sugedęs įjungimo ir išjungimo jungiklis ar pažeistas prietaiso maitinimo laidas arba kitos prietaiso dalys.

Kai kuriuos darbus galite atlikti ir patys - pakeisti elektros lemputę ar įsukamą saugiklį, tačiau įsidėmėkite, kad atliekant darbus, susijusius su elektra, būtina elgtis atsargiai - prieš tai būtina išjungti įtampą ir patikrinti, ar tikrai elektros įrenginyje ar prietaise nėra įtampos, įspėja specialistai.

Šventiniu laikotarpiu tikriausiai ne vienuose namuose iškilo, atrodytų, menka problema – perdegė kalėdinė girlianda, kasmet puošusi pagrindinį švenčių simbolį – eglutę. Tai menka bėda: nuėjus į bet kurią parduotuvę, nesunkiai rastume bent paprasčiausią girliandą, bet problema iškyla tuomet, kai reikia nuspręsti, ką daryti su senąja.

Kaip ir visiems sugedusiems elektronikos prietaisams ieškoti specialaus surinkimo punkto ar tiesiog išmesti kartu su kitomis buitinėmis atliekomis?

Kaip ir bet kokius sugedusius elektronikos prietaisus, perdegusią kalėdinę lempučių girliandą reikia atiduoti perdirbti. Kalėdinėse lemputėse aplinkai bei žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų kiekis yra mažesnis nei, pavyzdžiui, sename šaldytuve, bet, kartu su netinkamai išmestomis elektronikos atliekomis į dirvožemį, ežerus ir upes gali patekti pavojingos medžiagos: gyvsidabris, sunkieji metalai, chemikalai ir kt.

Iš specialių konteinerių surinkti sugedę elektronikos prietaisai perdirbami, o iš jų gaunama vertingų medžiagų, kurios gali būti panaudojamos antrą kartą.

Senų, energiją taupančių lempučių tvarkymu besirūpinančios VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė atkreipia dėmesį, kad tinkamai pasirūpinti reikia ne tik nebeveikiančia kalėdine lempučių girlianda, bet ir šiuo metu vienu iš populiariausių apšvietimui naudojamų prietaisų – taupiąja lempute: „Elektros energiją taupančiose lemputėse yra gyvsidabrio, kuris gali būti pavojingas žmogaus gyvybei.

Žinoma, vienoje lemputėje gyvsidabrio kiekis minimalus ir nekeliantis didelio pavojaus sveikatai, bet grėsmė kyla tada, kai į buitinių atliekų konteinerius sumestos lemputės patenka į sąvartynus, kuriuose gali susikaupti dideli jų kiekiai. Tokiu atveju, gyvsidabrio garų plitimo mes jau negalėtume sustabdyti“.

T. Ruželė pabrėžia, kad perdegusias taupiąsias lemputes reikia atnešti į specialias dėžutes arba į bet kurį prekybos centrą, prekiaujantį elektronikos prietaisais ir lemputėmis.

Nepamirškite tinkamai pasirūpinti ir kitomis elektroninėmis atliekomis:

- smulkią, vidutinę bei stambią elektros ir buities techniką galima nemokamai atiduoti į atliekų priėmimo aikšteles arba palikti specialiuose konteineriuose prekybos centruose. Atsikratyti stambia buities technika galima ir išsikvietus specialistus, kurie surenka nereikalingą įrangą;

- išeikvotus nešiojamus elementus, akumuliatorius, galvaninius elementus galima atiduoti beveik visuose prekybos centruose, didesnėse technikos parduotuvėse, degalinėse, mokyklose, pašto skyriuose.

Vis dar surenkami ne prieš keletą metų parduoti įrenginiai, bet išardyta ir vartoti pritaikyta sena technika, pastebi Lietuvos elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų surinkėjai.

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) nuomone, užkirtus kelią nelegaliam pavojingų atliekų ardymui, būtų galima atpiginti vartotojams elektronikos įrenginius. Tam būtina teisės aktais numatyti administracinę atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už nelegalų EEĮ iškomplektavimą ir tokios įrangos išmetimą.

„Šalies gyventojų perkamoji galia vis dar sąlyginai menka, todėl pastebime didelį antrinį elektros ir elektronikos įrenginių (EEĮ) pritaikymą vartoti. Dažnai tokios atliekos būna iškomplektuotos ir bet kur išmestos, taip teršiant gamtą. Įvedus administracinių baudų sistemą bei numačius priemones, kurios užkirstų kelią nelegaliam EEĮ ardymui ir išmetimui, šių atliekų surinkimo procesas taptų labiau kontroliuojamas. Be to, nauja elektronikos technika vartotojui kainuotų pigiau – į EEĮ kainą įskaičiuotos ir atliekų perdirbėjų išlaidos. Tuo metu iškomplektuotos įrangos perdirbimo kaina yra beveik du kartus didesnė nei neišardytos“, – sako asociacijos EPA direktorius dr. Mantas Varaška.

Artimiausiu metu asociacija planuoja kreiptis į Aplinkos ministeriją su siūlymu pateikti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriose būtų įtvirtintas šiuo metu Ūkio ministerijos žinioje esantis draudžiamų supirkti atliekų sąrašas, taip pat nustatytas draudimas supirkti EEĮ ir buitines atliekas (BA) bei galimos baudos už šio draudimo nepaisymą.

„Valdybos posėdyje, diskutuodami su aplinkos viceministru Almantu Petkumi, užsiminėme apie būtinybę inicijuoti derybas su atsakingomis Europos Sąjungos institucijomis dėl ilgalaikių EEĮ ir BA tvarkymo užduočių Lietuvoje sumažinimo, nes parduodamų elektronikos prietaisų apskaita neatitinka surenkamos pasenusios technikos kiekio“, – teigia EPA vadovas.

Asociacija jau anksčiau kreipėsi į Aplinkos ministeriją, išsakydama būtinybę keisti elektronikos atliekų surinkimo tvarką, kai atsižvelgiama ne į esamų, bet į praėjusių metų elektronikos prietaisų pardavimus. Pagal dabartinę atliekų tvarkymo užduoties formulę reikalaujama sutvarkyti atliekas už gaminius, kurie dar net nėra pasiekę vartotojų.

Pasak dr. M. Varaškos, mažesnis arba nulinis PVM tarifas tai EEĮ daliai, kurios energetinis efektyvumas yra AA, AA+ kategorijos, taip pat prisidėtų prie dabartinės atliekų rūšiavimo situacijos gerinimo, o gyventojai būtų labiau motyvuojami pirkti atpigusias, tačiau didesnio energetinio naudingumo prekes.