„Atlikus išsamų tarnybinį patikrinimą buvo konstatuota, kad savo veiksmais prokuroras sudarė pagrindą įtarti jį neteisėtai teikus konfidencialią informaciją. A. Giniočiui taip pat įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje“, – BNS informavo prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį numatoma atsakomybė už valstybės tarnautojo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Motyvuodama siekiu nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, prokuratūra platesnės informacijos apie ikiteisminį tyrimą bei apie tai, kada buvusiam prokurorui pareikšti įtarimai, neteikia.

A. Giniotis, ėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas, iš jų atleistas pernai rugsėjį.

Tuomet skelbta, kad atlikus išsamų tarnybinį patikrinimą buvo konstatuota, kad savo veiksmais prokuroras sudarė pagrindą įtarti jį neteisėtai teikus konfidencialią informaciją.

Buvęs prokuroras savo atleidimą yra apskundęs teismui. Ši Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla šiuo metu yra sustabdyta, kol vyksta ikiteisminis tyrimas.

„Papildomai kreipsis į atsakingas institucijas, siekdama gauti duomenų, kurių, teismo manymu, priimant sprendimą galimai trūko“, –  BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

„Prokuratūra pripažįsta ir sutinka, kad problema egzistuoja“, – pridūrė ji.

Dėl nemalonių kvapų skundus prokuratūrai praėjusiais metais pateikė Klaipėdos meras ir gyventojai, tačiau prokuratūra nesutiko pradėti viešojo gynimo priemonių.

Po atsisakymo ginti viešąjį interesą Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į teismą, šis panaikino prokuratūros sprendimą nepradėti procedūros.

Po atsisakymo ginti viešąjį interesą Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į teismą, šis panaikino prokuratūros sprendimą nepradėti procedūros.

Klaipėdos apylinkės teismas nurodė, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi plačius įgaliojimus, kurie neapsiriboja vien kreipimusi į teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens veiklos, tačiau nagrinėjamu atveju veiksmų nebuvo imtasi.

Apylinkės teismo sprendimą patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas, atmetęs prokuratūros skundą.

Jis konstatavo, kad tiriant pareiškėjo pateiktą skundą iš esmės tirtos tik tos įmonės, kurios į aplinką skleidžia kvapus, tai yra bendrovės „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“, „Branda LT“, „Grigeo Klaipėda“, „Klaipėdos vanduo“, „Toksika“.

„Kaip matyti iš ginčijamo prokuroro nutarimo, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, negalima aiškiai nustatyti, kokios konkrečiai įmonės (...) yra nemalonaus kvapo, galbūt turinčio kenksmingą poveikį Klaipėdos miesto gyventojų sveikatai, šaltinis“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas pabrėžė, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog bendrovė „Branda LT“ vykdomos veiklos kvapo koncentracija viršijo higienos normas.

„Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ taip pat yra padariusi pažeidimų“, – rašoma teismo nutartyje.

Taip pat nustatyta, kad bendrovė „Toksika“ turėjo pavojingų cheminių medžiagų, bet nesilaikė atliekų naudojimo ar šalinimo reglamento reikalavimų. Pažymėta, kad kai kurių atliekų likučiai iki 19,56 karto viršijo atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį.

Teismo teigimu, keltas klausimas dėl bendrovės „Klaipėdos vanduo“ naudojamų ventilių skleidžiamų garų, kurie galbūt neinventorizuoti, tačiau šios aplinkybės netirtos ir dėl jų nebuvo padarytos aiškios išvados, ar nustatyti pažeidimai galėjo būti blogo kvapo Klaipėdoje priežastis.

„Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas pakankamas tyrimui reikšmingų visų aplinkybių pagal pareiškėjo skundą nustatymas, yra pagrįsta, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo“, – nutarė teismas.

Klaipėdos miesto savivaldybė pabrėžia, kad prokuratūra turi įsitraukti sprendžiant nemalonių kvapų problemą pietinėje miesto dalyje.

„Esu įsitikinęs, kad tik spręsdami kvapų problemą visomis įmanomomis priemonėmis, galime pasiekti norimo rezultato, todėl dar kartą pabrėžiu, kad prokuratūros prisijungimas prie šio proceso yra svarbus ir reikalingas“, – sakė meras Vytautas Grubliauskas.

Esu įsitikinęs, kad tik spręsdami kvapų problemą visomis įmanomomis priemonėmis, galime pasiekti norimo rezultato.

Kreipdamasis į prokuratūra V. Grubliauskas akcentavo, kad dalis potencialių kvapų šaltinių yra ne Klaipėdos miesto teritorijoje, o Klaipėdos rajone esančiame Dumpių kaime, už miesto savivaldybės kompetencijos ribų.

„Be to, kontroliuojančios institucijos nėra pavaldžios Klaipėdos miesto savivaldybei, tačiau visas pasekmių spektras tenka.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl incidento, kuris sutrikdė registraciją į sostinės darželius.

„Vilniaus VPK išnagrinėjusi nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo“, - BNS pirmadienį sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad komisariato sprendimas gali būti skundžiamas.

„Dabar yra apskundimo terminai ir, mano žiniomis, prokurorė pareikalavo visą medžiagą pateikti jai. Kol kas ta medžiaga nėra gauta. Taigi taško istorijoje kol kas nėra, yra tik tarpinis sprendimas“, - teigė E.Martinonienė.

Sausio viduryje sutrikus sistemai internete, Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienį atšaukė vidurnaktį turėjusią prasidėti registraciją į sostinės darželius. Miesto valdžia įsitikinusi, kad sistema sutriko dėl tyčinės kibernetinės atakos.

„Vertinimo metu buvo nustatyta, kad buvo atliktos „brute force“ (liet. - grubios jėgos) atakos. Tai yra sistema, kuri bando sistemos administratoriaus slaptažodį ir dėl to kai kurie asmenys galėjo įsibrauti į sistemą“, - anksčiau sakė Vilniaus miesto savivaldybės E. miesto departamento direktorius Jonas Pidkovas.

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad skųs prokuratūrai policijos atsisakymą pradėti tyrimą.

Savivaldybės teigimu, nepriklausomi kibernetinės saugos įmonės „NRD CS“ ekspertai pateikė įrodymų, jog registraciją į Vilniaus darželius sutrikdė kibernetinė ataka. Anot pranešimo, iš policijos nutarimo pateiktos medžiagos matyti, kad nagrinėjant pareiškimą nebuvo ištirta įmonės ataskaitoje pateikta informacija apie identifikuotus bandymus prisijungti prie savivaldybės tinklalapio ir nebuvo identifikuoti nustatyti IP adresai.

Korupcija įtariama Vilniaus apygardos prokurorė Lilija Balaišienė savo noru atleista iš darbo, BNS antradienį sakė prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

„Prokurorė yra atleista savo noru. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jai buvo pareikšti įtarimai, ji buvo suimta, nedelsiant priimtas sprendimas nušalinti ją nuo pareigų ir buvo pradėtos tarnybinio patikrinimo procedūros. (...) Tuo metu prokurorė pateikė prašymą atleisti ją iš darbo, ir institucijos vadovas, gavęs prašymą, privalo jį patenkinti per 14 dienų. Atsižvelgiant į tai, kiek tik galima buvo dirbama, kad tas patikrinimas neužtruktų, nebūtų uždelstas, tačiau įvyko taip, kad 14 dienų terminas suėjo dar negavus to asmens paaiškinimo“, – BNS sakė E.Martinionienė.

Tokiu atveju baigti patikrinimo prokuratūra negalėjo, o prokurorės prašymą patenkinti privalėjo – dėl to teko nutraukti ir patį tarnybinį patikrinimą.

„Prokurorų tarnybinių patikrinimų atveju yra įstatyminė nuostata, kad prokurorui netekus pareigų, tarnybinis patikrinimas yra nutraukiamas“, – sakė prokuratūros atstovė.

Jos teigimu, tokių situacijų yra pasitaikę ir anksčiau, todėl ir generalinis prokuroras pritartų, jeigu ši nuostata būtų pakeista.

„Generalinis prokuroras tikrai palaikytų ir pritartų, jeigu rastųsi pakeitimai teisės aktuose, kurie išspręstų tokias situacijas, kai iš tiesų tas atleidimas savo noru nėra visiškai tai, kas turėtų būti“, – sakė E.Martinonienė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai atliekantys tyrimą įtaria, kad prokurorė susitarė priimti ir netiesiogiai priėmė iš vieno verslininko didelės vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus.

Kartu su kyšininkavimu įtariama prokurore buvo sulaikyti dar du asmenys, tačiau po apklausų jie paleisti, jiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Pasak LNK Žinių, esą kyšis duotas, kad teismo nepasiektų verslininko ekonominių nusikaltimų byla. L.Balaišienė jau anksčiau ketino išeiti iš prokuratūros ir jau buvo išlaikiusi advokatūros egzaminą.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Į STT akiratį patekusi prokurorė sulaikyta gruodžio 19 dieną. Prokurorė dirbo Antrajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje.

L.Balaišienė palaikė valstybinį kaltinimą Seimo nario Roko Žilinsko, taip pat buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio patarėjo Dariaus Prialgausko byloje, sukčiavimu įtariamų Rumunijos piliečių, žlugusio Ūkio banko Ukmergės filialo vadovų, kaltinamų piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, baudžiamosios bylose.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius pasipiktino masišku prokurorų kilimu karjeros laiptais.

Seimo nario pateikiamais duomenimis, 2013 metais inicijuojant generaliniam prokurorui Dariui Valiui, aukštesni nei turėti kvalifikaciniai rangai prokurorams suteikti 732 kartus, kai palyginti su 2009-aisiais tokių atvejų buvo tik penki.

„Akivaizdu, kad prokuratūros reforma su tokiu administravimu nepavyko, institucija yra ties kompetencijų bankroto ribos, ir tokiais desperatiškais būdais, pažeidžiant nustatytas tvarka ir įstatymus, buvo bandoma pagerinti savo reputaciją prokurorų bendruomenės tarpe. Situacija, kurią atskleidė Valstybės kontrolės išvados, yra kritinė. Esant tokiai aibei finansinių pažeidimų ir negebėjimų administruoti institucijos metų pabaigoje mes turėsime labai didelę problemą, kai pritrūks asignavimų“, - BNS sakė V.Gailius.

Tuo tarpu Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vadovė Elena Martinonienė sako, jog dideliam skaičiui prokurorų suteiktas aukštesnis kvalifikacijos rangas, nes dėl krizės keletą metų šis procesas iš viso buvo įšaldytas. Prokuratūros atstovė taip pat tvirtina, jog dėl tokio paskatinimo papildomų lėšų nereikės, telpama į numatytą metinį biudžetą.

„Rangai buvo suteikti, nes iki tol labai ilgą laiką šita skatinimo priemonė nebuvo taikoma, motyvuojant lėšų trūkumu. Prasidėjus reformoms ir kitokiam požiūriui į biudžeto naudojimą, iš vidinių rezervų, neprašant nei vieno papildomo lito, buvo kitaip tvarkomasi su pinigais ir atsirado lėšų, kuris buvo galima skirti prokurorų rangams suteikti“, - BNS sakė E.Martinonienė.

„Anksčiau metinis biudžetas neleido skirti rangų, nes taip didėja darbo užmokesčio fondas. Pradėjus reformą, kai iš 191 vadovaujančio prokuroro liko tik šimtas, racionaliau naudojant lėšas, atsirado galimybė kelti kvalifikacinius rangus, didinti atlyginimus. Darbo užmokesčio fondas liko tas pats, iš mokesčių mokėtojų pinigų nei vieno papildomo lito nereikėjo“, - tvirtino prokuratūros atstovė.

Tuo tarpu generalinį prokurorą D.Valį nuolat kritikuojantis V.Gailius tvirtina, jog aukštesni pareiginiai rangai suteikiami remiantis absurdiškais motyvais - pavyzdžiui, aukštesnis rangas suteikiamas prokurorui, kuris 16 ikiteisminių tyrimų nutraukė dėl senaties.

„Nutraukti ikiteisminiai tyrimai nutraukti dėl senaties, o statistiškai įvertinami kaip baigti, ir po to mums dumiamos akys, kad labai gera statistinė veikla. Aukštesni rangai suteikiami ir prokurorams, pasižymėjusiems tarnyboje, kurie tyrė rezonansines bylas, ir tiems, kurie dėl senaties nutraukė ikiteisminius tyrimus“, - sako liberalų atstovas.

GP atstovės teigimu, paskatinti geresnių rezultatų pasiekę prokurorai, o jiems didinant atlygį siekiama ir išlaikyti darbuotojus sistemoje. „Pozicija yra tokia - prokurorai, kurie pasiekė geresnių rezultatų, yra verti gauti didesnius atlyginimus. Tai yra ir konkurencija rinkoje, daugelio institucijų vadovai skundžiasi, kad dėl per menko atlyginimo aukštos kvalifikacijos pareigūnai išeina kitur“, - sakė E.Martinonienė.

V.Gailiaus turimais duomenimis, dėl generalinio prokuroro D.Valio sprendimais suformuotos praktikos šių metų kovą aukščiausius kvalifikacinius rangus turėjo 560 iš 728 prokurorų (76,7 proc.). Palyginti – 2013 metų sausio mėnesį tokius kvalifikacinius rangus turėjo tik 58 iš 760 prokurorų (7,6 proc. prokurorų).

Pasak V.Gailiaus, dėl suteiktų aukštesnių kvalifikacinių rangų valstybė prokurorų darbo užmokesčiui kasmet papildomai turi skirti po 3,3 mln. litų. E.Martinonienės teigimu, ši suma atsirado ne dėl kvalifikacinių rangų, o nuo sausio į prieškrizinį lygį atstačius pareiginės algos koeficientus. „3,3 mln. suma atsirado, nes nuo 2014 metų sausio atstatyti bazinio atlyginimo koeficientai į ankstesnį prieškrizinį lygį, ir tas šoktelėjimas susijęs su tuo“, - sakė GP atstovė.