Kad scena netaptų baseinu

Kaip Muzikinis teatras ruošiasi išskirtiniam spektakliui, kokio Žvejų rūmų scenoje dar nėra buvę, pasakoja Pastatymų tarnybos vadovas Aivaras Tarvydas. „Pastatymų tarnybai šių dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių perkėlimas iš Klaipėdos festivalio scenos Elinge į Klaipėdos Žvejų rūmus – lyg antra premjera. Skiriasi scenos išmatavimai, skiriasi techninės galimybės kabinant apšvietimą, scenos audinius, specialiuosius efektus. Kaip žinia, spektaklio „Šventasis pavasaris“ scenografijoje yra naudojamas didžiulis kiekis vandens. Kai spektaklis buvo pristatomas elinge, vandens kiekis buvo reguliuojamas atsižvelgiant tik į norimą efektą, o šiuo atveju tenka viską nuodugniau apgalvoti, apskaičiuoti. Reikia mąstyti ne tik kaip pasiekti reikiamą vizualumą, bet ir vandeniu neužtvindyti patalpų. Svarbu, kad po šio spektaklio parodymo scena netaptų nauju, visuomenei prieinamu, baseinu“, – juokauja A. Tarvydas.

Suplanuota ir apskaičiuota

Anot pastatymų profesionalo, tokio pobūdžio spektaklis, kai didžiulis kiekis vandens kriokliais krenta iš viršaus ant scenoje šokančių baleto artistų, scenai tarsi pirmas „krikštas“. „Jau esame suplanavę kaip vandenį sulaikyti scenoje, kad nei menkiausias lašelis nepatektų ant naujai išklotų grindų! Vizualiai žiūrovai matys tik įprastą sceną, o techniškai tai bus tarsi vandenį sulaikantis baseinas. Kad sėkmingai ir laiku išpiltume vandenį ant šokėjų, pritaikysime aukštalipių naudojamą virvių sistemą. Atlikus bandymus, tai puikiai pasiteisino“, – tikina Pastatymų tarnybos vadovas.

Spektaklio „Šventasis pavasaris“ metu planuojama „išpilti“ apie trečdalį kubo šilto vandens, kuris bus pašildomas iki šokėjams komfortiškos šilumos, taip saugant baleto artistų sveikatą. Po pasirodymo vanduo bus susiurbiamas pramoniniais siurbliais.

„Didelius iššūkius keliantys spektakliai tarsi Muzikinio teatro perpetuum mobile: visas kolektyvas susikaupia ir užtikrintai juda pirmyn tobulėjimo, sėkmių ir pamokų keliu. Aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi būdamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dalimi, nes tai teatras neturintis savo „namų“, kuris drąsiai priima ir puikiai susitvarko su didelius iššūkius keliančiais pastatymais“, – sako A.Tarvydas.

Palinkėkime sėkmingo debiuto!

Spektakliuose šoka KVMT baleto solistai: Ksenija Jermakova, Danylo Butenko, Iryna Suslo, Illia Temchenko, Daria Verovka, Arshak Gyozalyan, Oleksandra Borodina, Roman Semenenko ir visa baleto trupė.

Gyvenimiškos tiesos publikai atskleidžiamos ne vien šokio kalba. Baleto artistams talkina G. B. Pergolesi „Stabat Mater“ muziką atliekanti KVMT simfoninio orkestro styginių grupė bei dvi solistės: Beata Ignatavičiūtė ir Viktorija Bakan. Dirigentas – KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Vargonais groja Narine Stepanyan.

Spalio 22-ąją „Stabat Mater“ debiutuoja KVMT baleto trupėje šokančios amerikietės – Anaka Mae Weiss ir Liliana Watson, o „Šventajame pavasaryje“ – Anna Chekmarova ir Kirstin Zahradnick. Spalio 23 d., kaip spektaklio „Šventasis pavasaris“ solistė debiutuos – Ksenija Jermakova. Palinkėkime sėkmingo debiuto!

Pirmas pastatymas Lietuvoje

Du vienaveiksmius baletus jungia moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. Susitaikymas su likimu ir iš jo kylanti galia labiau būdinga moterims: „Stabat mater“ atveju moteris nuolankiai priima nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota. Kūrėjai šokio kalba pasakoja apie susitaikymą, viltį ir viską nuplaunantį vandenį. Per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos.

Šokio spektaklius KVMT sukūrė tarptautinė Slovėnijos ir Ispanijos menininkų komanda, vadovaujama vieno ryškiausių Europoje šiuolaikinio šokio choreografų, Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovo Edwardo Clugo. „Stabat Mater“ statė choreografas E. Clugas ir jo asistentas Gaj Žmavc, scenografas bei kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ kūrybinėje grupėje be E. Clugo ir G. Žmavc dirbo scenografas Marko Japelj (Slovėnija), kostiumų dailininkas Leo Kulaš (Slovėnija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Publikos pripažinimą savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba bei netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis pelniusiam E.Clugui Klaipėda tapo pirmu kūrybiniu uostu Lietuvoje.

Trijų kompozitorių opusai

„Klasikinė muzika pajėgi surinkti publikos minias, paliesti žmonių širdis ir virsti anšlaginiais koncertais. Svarbu žinoti, kad šią muziką reikia groti kitaip nei prieš 100 ar 10 metų. Klasikinė muzika – iškilių menininkų „rankų darbo“ kūrinys, su kuriuo reikia elgtis ypač atsargiai, grojant pabrėžti gražiausius momentus ir nugludinti aštrius kampus. Reikia veikti taip, kad klausytojai, kartą tai išgirdę, nebegalėtų atsitraukti ir ateitų nuolat. Kad jų pirmas kartas netaptų paskutiniu“, – tvirtino M.Fedotovas.

Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje smuikininkas M.Fedotovas kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru, kuriam šiuosyk vadovaus dirigentas R.Šervenikas, atliks konservatyviojo romantiko Maxo Brucho (1838–1920) koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 1, g-moll, op. 26 . Koncerto publikos širdis turėtų paliesti ir Camille’io Saint-Saënso (1835–1921) „Introdukcija ir rondo capriccioso“ a-moll, op. 28 bei ištraukos iš Sergejaus Prokofjevo (1891–1953) baleto „Romeo ir Džuljeta“, kurio premjerą Muzikinis teatras pristatys rugsėjį.

Išgarsino Paganinio kaprisai

„Rusiškuoju Paganiniu“ Europos spaudoje vadinamasis M.Fedotovas – vienintelis pasaulyje smuikininkas, koncerte atlikęs visus Niccolò Paganini’o kaprisus su dviem garsiausių meistrų – Bartolomeo Giuseppe’s „del Gesù“ ir Jeano-Baptiste’o Vuillaume – smuikais. „Jis koncertuoja prestižiškiausiose pasaulio salėse, bendradarbiauja su geriausiais pasaulio orkestrais ir žymiausiais dirigentais. Jo koncertų maršrutai nusidriekia per penkis pasaulio kontinentus, todėl džiaugiamės, galėdami pristatyti pasaulinio lygmens žvaigždę ir klasikinės muzikos gerbėjams mūsų pajūryje. Smuiko virtuozo repertuare dominuoja sudėtingiausi, preciziško atlikimo reikalaujantys klasikinės muzikos šedevrai“, – teigė festivalį organizuojančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

M.Fedotovas yra pelnęs daugelį prestižinių apdovanojimų, tarp kurių – P.Čaikovskio tarptautinio konkurso antroji premija, konkurso Genujoje pirmoji premija, konkurso Tokijuje aukso medalis ir kitos specialiosios premijos. O įrašyti virtuozo atliekami N.Paganini’o „24 kaprisai“ Japonijoje tapo perkamiausia kompaktine plokštele.

Lemtinga baleto partitūra

Dirigentą R.Šerveniką S.Prokofjevo „Romeo ir Džuljetos“ muzika lydi nuo pat jo tarptautinės karjeros pradžios 1997 m., kai Mstislavas Rostropovičius jį pakvietė į Eviano festivalį Prancūzijoje padirbėti asistentu statant būtent šį baletą. Įvairiems orkestrams R.Šervenikas dirigavo beveik visose Europos šalyse, taip pat Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Izraelyje, Rusijoje.

R.Šerveniko repertuaras nuolat balansuoja tarp operos, baleto ir simfoninės muzikos, ypatingą vietą jame užima šiuolaikiniai kūriniai. R.Šervenikas yra daugelio Lietuvos kompozitorių kūrinių pirmasis dirigentas, įrašęs kelias dešimtis šiuolaikinės muzikos kompaktinių plokštelių, nemažai jų – „Naxos“, „Finlandia Records“ ir kitose įrašų kompanijose.

R.Šervenikas – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas, nuo 2021 m. kovo – Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. 2008–2018 m. jis buvo LNOBT muzikos vadovas. Dirigentas nuolat bendradarbiauja su Bavarijos valstybiniu operos teatru. Intensyvi R.Šerveniko kūrybinė veikla 2005 m. buvo įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 2016 m. – Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Vokietijos dienraštis „Der Tagesspiegel“ rašė: „Tai, kaip R.Šervenikas nuskaidrina faktūros tankmę, niuansuoja perėjimus ir įaudrina plėtotę iki paties paskutinio įtemptčiausio protrūkio, rodo išties tarptautinę klasę. Kaip ir tai, kaip atidžiai orkestras jo klauso ir derina aistrą su profesionalia precizija.“

Bilietų kainos į koncertą „Elingo ritmu – žėrinti marių muzika“ – nuo 10 iki 35 Eur.

Vieną vakarą – trys pasirodymai

Rugpjūčio 24-ąją Klaipėdos elinge po atviru dangumi kartu švęsti kviečia populiarūs šių dienų atlikėjai, kurių muzika puikiai pažįstama tiek jauniems, tiek ir vyresnės kartos žmonėms.

Grandioziniame renginyje skambės Justės Arlauskaitės-Jazzu dainos. Populiariausia šalies atlikėja surengs nepamirštamą koncertą. Pilnas arenas žmonių surenkanti dainininkė užburs visiems puikiai pažįstamomis dainomis, naujais hitais ir nesuvaidintomis emocijomis.

Geriausius savo hitus ir kūrinius iš naujojo albumo elinge atliks ir dainininkė JURGA. Koncertą vainikuos ir elektroninės muzikos dozę padovanos populiariausias Lietuvoje elektroninės muzikos kūrėjas, prodiuseris Leonas Somovas.

„Šią vasarą į elingą sugrįžtame su dar didesnėmis pajėgomis, ryškiausiais Lietuvos atlikėjų koncertais. Taip sieksime atgaivinti ir populiarinti primirštą, tačiau istorijos ir stiprios energijos kupiną unikalią erdvę Klaipėdoje“, – pasakojo renginių, vykstančių elinge, vykdantysis prodiuseris Jevgenij Sokolov.

Bilietai už pusę kainos

Dienraštis „Klaipėda“ savo skaitytojams dovanoja išskirtinę galimybę susipažinti su elingo erdvėmis ir išgirsti visų atlikėjų pasirodymus už išskirtinai mažą kainą. Internetiniame puslapyje „bilietai.lt“, rugpjūčio 5-ąją perkant bilietą ir patvirtinus kodą „KLAIPEDA“, vienas bilietas kainuos tik 11 eurų.

Renginio pradžia – 20 val., tačiau lankytojai įleidžiami valanda anksčiau. Tiesa, bilietų su nuolaida skaičius ribotas, tad norintys suspėti į muzikinį pramogų traukinį turėtų suskubti.

VIP ložėje – išskirtinis komfortas

VIP ložėje – išskirtinis komfortas VIP bilietus įsigiję žiūrovai galės mėgautis geresne matomumo zona, kuri bus iškelta į trijų metrų aukštį su kelių pakopų pakyla bei stogu. Tiesa, VIP bilietams nuolaidos kodas negalioja. Renginio organizatoriai koncerto dieną viliasi sulaukti gero oro, tačiau įsigijusieji VIP bilietą gali būti ramūs ir dėl lietaus, kadangi juos nuo prakiursiančio dangaus saugos stogas. Organizatoriai džiaugiasi bendradarbiavimu su bendrovės „Kruizinių laivų terminalas“ vadovu Alvydu Butkumi, kuris pagelbėjo ne tik įgyvendinant elingo jubiliejaus paminėjimui skirtas idėjas, bet ir tvarkant elingo teritoriją.

Elingas yra saugomas valstybės ir Klaipėdoje įvardinamas kaip senosios laivų statybos simbolis. Senoviniame elinge, stūksančiame kruizinių laivų terminalo teritorijoje, vyko didelio populiarumo susilaukę koncertai ir festivaliai. Pasirodymus čia surengė „Ten Walls“, Lilas ir Inomine, Džordana Butkutė ir kiti. Nepamirštama laiką turėjo ne tik atlikėjai,  bet ir koncertų žiūrovai.

Kvapą gniaužiantys efektai, kiekvienam pasirodymui pritaikytos vizualizacijos, visos Lietuvos mylimi atlikėjai ir išskirtinė vieta – kiekvienas gali tapti vasaros renginių Klaipėdoje dalimi. Bilietus į elinge vyksiančius koncertus galima įsigyti puslapyje bilietai.lt.

Duoklė – laivų statybai

Didžiausias akcentas yra tai, kad šiemet sukanka 100 metų, kai Klaipėdoje įsteigta Pauliaus Lindenau laivų statykla. Metai pavadinti išsaugoto žinomiausio šios statyklos objekto – Didžiojo elingo garbei. Pats elingas buvo statomas 1942-1944 m.

Pažymint Didžiojo elingo metus duoklė atiduodama ne tik šiam Kruizinių laivų terminale esančiam objektui ar P. Lindenau laivų statyklos vietoje esančiai "Klaipėdos laivų remonto" įmonei, bet ir visai Klaipėdos miesto laivų statybos ir remonto veiklai su ja susietiems švietėjiškiems ir socialiniams reikalams.

Laivų statybos ir remonto verslas Klaipėdoje yra ypač svarbus. Jis jungia kelias dešimtis didesnių ar mažesnių bendrovių. Vien Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijoje yra per 20 įmonių, kuriose dirba per 2 200 žmonių. Bendra jų metinė apyvarta siekia per 120 mln. eurų.

Gyva elingo dvasia

Dalis šiandieninio laivų remonto ir statybos verslo kilo iš tų tradicijų, kurios Klaipėdoje buvo sukurtos. Dalis atsirado naujai susiklosčius Klaipėdoje istorinėms aplinkybėms.

P.Lindenau laivų statykla ir šiandiena Klaipėdoje pripažįstama kaip itin svarbi laivų statybos istorijos ir jūrinės kultūros vertybė. Išliko dalis šios statyklos pastatų, technikos paveldas, miesto ir uosto panoramoje dominuojantis Didysis elingas.

Tai yra unikalus jūrinio paveldo objektas, kokio nebėra jokiame kitame Baltijos jūros uoste. Negalima teigti, kad Didysis elingas yra tik metalo krūva, nes jis susijęs su sena jūrine laivų statybos tradicija.

Gal tik reikėtų, kad Didysis elingas sublizgėtų kažkaip naujai. Jūrinės kultūros koordinacinė taryba, kurios narys yra ir šių eilučių autorius, siekdama paskelbti 2019-uosius Didžiojo elingo metais, ir turėjo tikslą, kad į jį būtų atkreipta daugiau dėmesio, kad sužibėtų naujomis spalvomis, taptų klaipėdiečius ir svečius įdomiais sumanymais stebinančiu objektu.

Bendruomenės iniciatyvos

Didysis elingas nėra vienišas. Šalia jo yra garsi, Klaipėdoje gerbta iškiliausia naujausių laikų asmenybė Paulius Lindenau. Jo indėlį Klaipėdai planuojama prisiminti ir įamžinti. Į Klaipėdą per renginius planuoja atvažiuoti žmonių, kurie gyvai bendravo su P.Lindenau, yra jo giminės palikuonys.

Yra Klaipėdoje ir senų istorinių šimtmetį skaičiuojančių laivų, kaip burlaivis „Peer Gynt“. Per tuos metus susikūrė ir naujos tradicijos. Be tradicinių Klaipėdoje žinomų jūrų ir istorijos muziejų, kur yra laivų statybai nemažai skirtų eksponatų, čia veikia bent keli laivų statybos, jachtingo muziejai. Ir juos planuojama plačiai atverti visuomenei.

Ištisą ciklą renginių apie laivų statybą, jūrinę kultūrą, kuri susijusi su laivais, planuojama pateikti ir didžiausio Klaipėdos jūrinės kultūros renginio – Jūros šventės metu.

Išskirtinis Didžiojo elingo metų minėjimo akcentas būtų, kad visus renginius organizuotų muziejai, uosto bendrovės ir įmonės, mokyklos, jūrinės organizacijos, be savivaldybės biudžeto paramos. Tai yra įrodymas, kad Didžiojo elingo metai Klaipėdai yra itin svarbūs, nes išplaukia iš pačios jūrinės bendruomenės.

Svarbiausi Didžiojo elingo metų renginių akcentai

Elingas yra saugomas valstybės ir Klaipėdoje įvardinamas kaip senosios laivų statybos simbolis. Senoviniame elinge, stūksančiame kruizinių laivų terminalo teritorijoje, vyko didelio populiarumo susilaukę koncertai ir festivaliai. Pasirodymus čia surengė „Ten Walls“, Lilas ir Inomine, Džordana Butkutė ir kiti. Nepamirštama laiką turėjo ne tik atlikėjai,  bet ir koncertų žiūrovai.

„Šią vasarą į elingą sugrįžtame su dar didesnėmis pajėgomis, ryškiausiais Lietuvos atlikėjų koncertais. Gegužės mėnesį įrengsime informacines platformas, kuriose bus galima susipažinti su istorine medžiaga apie šią teritoriją. Taip sieksime atgaivinti ir populiarinti primirštą, tačiau istorijos ir stiprios energijos kupiną unikalią erdvę Klaipėdoje“, – pasakojo renginių, vykstančių elinge, vykdantysis prodiuseris Jevgenij Sokolov.

Vasarą koncertus išskirtinėje Klaipėdos vietoje surengs ryškiausi šalies atlikėjai ir grupės. Liepos 20 d. elinge koncertuos populiariausia visų laikų Lietuvos hip-hopo grupė „G&G Sindikatas“. M.A.M.A apdovanojimų lyderiai scena dalinsis su populiariuoju reperiu, interneto fenomenu Mad Money. Taip pat koncerto žiūrovai išvys muzikos prodiuserį, reperį Niko Barisą.

Rugpjūčio 10 d. elinge koncertuos populiariausias Lietuvoje pop muzikos atlikėjas Donatas Montvydas. Kartu scenoje pasirodys vaikinų hip-hopo grupė, hito „Ieškau“ atlikėjai „8 Kambarys“. Prie DJ pulto stos klausytojų itin mylimas prodiuseris ir didžėjų dueto „Radistai“ narys DJ Jovani.

Rugpjūčio 24 d. elinge skambės Justės Arlauskaitės-Jazzu dainos. Populiariausia šalies atlikėja surengs nepamirštamą koncertą pajūryje. Pilnas arenas žmonių surenkanti dainininkė užburs visiems puikiai pažįstamomis dainomis, naujais hitais ir nesuvaidintomis emocijomis. Geriausius savo hitus ir kūrinius iš naujojo albumo elinge atliks ir dainininkė JURGA. Koncertą vainikuos ir elektroninės muzikos dozę padovanos populiariausias Lietuvoje elektroninės muzikos kūrėjas, prodiuseris Leon Somov.

Kvapą gniaužiantys efektai, kiekvienam pasirodymui pritaikytos vizualizacijos, visos Lietuvos mylimi atlikėjai ir išskirtinė vieta – kiekvienas gali tapti vasaros renginių Klaipėdoje dalimi. Bilietus į elinge vyksiančius koncertus galima įsigyti puslapyje bilietai.lt.

Trečiadienį Finansų ir ekonomikos komitete buvo svarstomas klausimas dėl 2019-ųjų paskelbimo Didžiojo elingo metais.

Tai padaryti, sykiu paminint P.Lindenau laivų statyklos šimto metų sukaktį, pasiūlė Jūrinės kultūros koordinacinė taryba.

Pastaroji kartu su Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriumi parengė ir Didžiojo elingo metų renginių programą.

Paminint šiuos metus siekiama pristatyti išlikusį unikalų jūrinį paveldą, propaguoti laivų statybos tradicijas bei laivų statytojų ir remontininkų profesijas, garsinti Klaipėdą kaip jūrinės kultūros miestą.

Būtent 2019-aisiais sukanka šimtas metų P.Lindenau laivų statyklai, kurioje išlikę ne tik pastatai, bet ir unikalus technikos paveldas, o jos Didysis elingas dominuoja uosto ir miesto centrinės dalies panoramoje.

Tai – unikalus jūrinio paveldo objektas, kokių nebėra išlikę Baltijos jūros uostuose.

Šimtas metų sueina ir toje pačioje teritorijoje esančiai Valčių ir jachtų dirbtuvei bei prieš tiek pat metų statytam burlaiviui "Peer Gynt".

Teigiama, kad savivaldybė šiuo sprendimu neprisiima jokių įsipareigojimų, jos finansavimo neprašoma.

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba tikisi tik programos bei atskirų renginių viešinimo savivaldybės turimais resursais.

"Mūsų tikslas – be laivų statytojų ir remontininkų mokyklų bei įmonių populiarinimo, reprezentuoti Klaipėdą, pabrėžti miesto išskirtinumą, pakelti gyventojų savivertę. Tikrai matau tame didžiulę prasmę", – teigė Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas ir Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narys Vidas Pakalniškis.

Nesuprantu, o mes tik vėliavą laikysime? Kuo savivaldybė prisidės?

"Nesuprantu, o mes tik vėliavą laikysime? Kuo savivaldybė prisidės?" – Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu teiravosi Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

V.Pakalniškis priminė, kad patvirtintame šių metų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžete pinigų šiam reikalui nėra numatyta.

Esą įvairūs renginiai būtų organizuojami už uosto laivų remonto ir statybos kompanijų, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos lėšas, prisidėtų ir įvairūs klubai, muziejai, mokyklos.

A.Šulco žodžiais, netiesa, kad pinigų iš savivaldybės biudžeto nereikės. Jei bus susizgribta per vėlai, pradėjus organizuoti Didžiojo elingo metams skirtus renginius, gali kilti tam tikrų nesusipratimų.

Komiteto nariai paprašė patikslinti lėšų poreikį artimiausio miesto tarybos posėdžio metu.

Prisimins Paulių Lindenau

Paskelbti 2019-uosius Didžiojo elingo metais yra pasiūliusi Jūrinės kultūros koordinacinė taryba. Ji kartu su Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriumi parengė Didžiojo elingo metų renginių programą.

Paskelbti 2019-uosius metus Klaipėdoje Didžiojo elingo metais turi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba artimiausiame posėdyje.

2019 metus Klaipėdoje paskelbti Didžiojo elingo metais pasiūlyta todėl, kad pažymima Lindenau laivų statyklos 100 metų sukaktį. Pažymint šiuos metus siekiama Klaipėdoje pristatyti išlikusį unikalų jūrinį paveldą, propaguoti laivų statybos tradicijas bei laivų statytojų ir remontininkų profesijas ir garsinti Klaipėdą kaip jūrinės kultūros miestą.

Buvusios Lindenau laivų statyklos dalyje išlikę pastatai. Tačiau unikalus technikos paveldas yra atviras Didysis elingas. Tai unikalus jūrinio paveldo objektas, kokių nebėra išlikę Baltijos jūros uostuose.

Pagrindinis metų akcentas būtų Pauliaus Lindenau atminimo įamžinimas buvusioje Lindenau laivų statyklos teritorijoje. Taip pat būtų surengta tarptautinė konferencija, skirta Lindenau laivų statyklos ir Didžiojo elingo 100-mečiui.

Klaipėdos miesto gyventojams ir svečiams planuojama rengti ekskursijas po buvusią Lindenau laivų statyklos teritoriją, pristatant kaip viskas joje atrodė prieš II Pasaulinį karą.

Sudėliota įdomi programa

Išskirtinis Didžiojo elingo metų žymėjimo akcentas yra tai, kad tai beveik nieko nekainuotų Klaipėdos miesto savivaldybei. Ji užsiimtų tik metų viešinimu per turimus savo šaltinius.

Įvairūs renginiai būtų daromi už uosto laivų remonto ir statybos kompanijų, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos lėšas. Prie renginių organizavimo ir finansavimo prisidėtų ir įvairūs klubai, muziejai, mokyklos.

Pagrindinis Didžiojo elingo metų žymėjimo akcentas būtų per Jūros šventę. Bene atraktyviausias renginys turėtų būti Jūros šventėje šeštadienį, kai vyks laivų statytojų varžytuvės. 

Kažkurioje miesto erdvėje ketinama pristatyti su laivų statyba susietą metų simbolis, kurį kurtų ir gamintų visos laivų remonto ir statybos bendrovės.

Nemažai renginių vyktų pačiame Didžiajame elinge, tarp jų ir su laivų statyba susietų senųjų nuotraukų paroda. Iki Jūros šventės planuojama įrengti Elingo apšvietimą.

Kai kurie renginiai vyktų visus metus. Vienas iš jų „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ muziejaus lankymas, kur apie laivų statybą pasakotų specialiai parengti gidai.

Visus mokslo metus vyktų atvirų durų dienos Klaipėdos laivų statybos ir remonto įmonėse. Taip pat mokslų metų laikotarpiu bus surengtos kūrybinės dirbtuvės, kur klaipėdiečiai galės išbandyti, kaip gaminamos laivų detalės.

Vakarų Baltijos laivų statykla ketina surengti bent kelias laivų nurengimo ceremonijas į kurias pakviestų ir klaipėdiečius.

Klaipėdos laivų statytojų ir remontininkų mokykla yra numačiusi praktikos metu suvirintojų, laivų korpusų surinkėjų, elektrikų remonto darbų grupėms padėti remontuoti elingą. Mokykla taip pat rengs atvirų durų dienas, atidarys parodą, susijusią su laivų statyba, pristatys laivų korpusininkų dirbtuves. Dar vienas įdomus akcentas yra tai, kad mokykla muziejui ketina perduoti pačių moksleivių rankomis pagamintų laivų modelius.

Lietuvos jūrų muziejus jam jau įprastoje vietoje Šiauriniame rage, o taip pat Turgaus gatvėje pradedant nuo Jūros šventės surengs lauko parodą „Jūrinio paveldo ženklai“.

Šalia elingo ir kiti jubiliejai

Šiais metais 100 metų sukanka toje pačioje teritorijoje esančiai Valčių ir jachtų dirbtuvei ir joje prieš 100 metų statytam burlaiviui „Peer Gynt“.

Liepos 25 d. dešimt metų sukanka visuomeniniam Lietuvos Jachtingo muziejui, kuriame eksponuojamos ir nuolat tvarkomos penkios Lietuvos kultūros vertybės.

Su šiuo laivu, jachtingo muziejumi yra susijęs Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubas „Budys“. Jis planuoja ant Valčių ir jachtų dirbtuvių fasado atidengti atminimo lentą, straipsniuose ir televizijos laidoje pristatyti Paulių Lindenau ir jo palikuonis

Taip pat bus rengiamos nemokamos ekskursijos į jachtų muziejų, pristatomi Lindenau statyti laivai, senasis buriuotojų MSV klubas.

Istorinis laivas „Peer Gynt“ kartu su burinių jachtų kortedžu per Jūros šventę planuoja išplaukti į Kuršių marias.

Į bendrą Didžiojo Elingo renginių maratoną planuoja įsilieti ir Uosto direkcija kartu  Klaipėdos valstybine kolegija ketinanti surengti didelę tarptautinę konferenciją. Tradiciškai Uosto direkcija 2019 metais planuoja rengti ekskursijas laivu po uostą, bet šį kartą labiau akcentuojant ir laivų statybos bei remonto naudą Klaipėdoje.