Taryboje M. Augustinavičienė dirba nuo 2019-ųjų lapkričio.

„Labai vertinu jos ligšiolinį profesinį bei asmeninį indėlį ir tikiuosi, kad Medeina ir toliau prisidės prie Konkurencijos tarybos, kaip nepriklausomos ir profesionalios institucijos, strateginių tikslų įgyvendinimo“, – pranešime teigia tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.

Ekonomikos ir taikomosios makroekonomikos išsilavinimą įgijusi M. Augustinavičienė KT yra dirbusi 1998–2010 metais.

Institucijos vadovė turi dar vieną pavaduotoją – tarybos narę Irmą Urmonaitę.

E. Šatas teisme ginčijo VSD teiginį, kad jis 2008 metais „MG Baltic“ įsigyjant didžiausią Lietuvoje alkoholio gamintoją „Alitą“ buvo koncerno „savas žmogus“ Konkurencijos taryboje.

Be to, E. Šatas teigė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neteisėtai paviešino VSD teiginį, pažeidusį jo garbę ir orumą.

Ieškiniu Konkurencijos tarybos pirmininkas siekė ir 4 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Savo sprendime teismas pritarė, kad VSD pažymoje pateikti duomenys buvo nutekinti visuomenės informavimo priemonėmis be teisėto pagrindo, dar iki NSGK sprendimo juos paviešinti.

„Kadangi NSGK buvo atsakingas už parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos saugojimą ir tinkamą naudojimąsi ja, todėl pažeidus šią pareigą turi būti sprendžiamas ir valstybės atsakomybės klausimas už ginčo informacijos paskleidimą, jei ši informacija galimai pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymas nenustato NSGK pareigos paviešinti tyrimo metu surinktą medžiagą, todėl kai VSD savo pažymoje pateikė duomenis apie E. Šatą, o komitetas nusprendė paviešinti ne tik savo išvadą, bet ir šią saugumo departamento pažymą, jis prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

LAT pritarė pirmosios instancijos – Vilniaus miesto apylinkės – teismo išvadai, kad VSD pažymoje esantys duomenys yra pateikiami ne kaip nuomonė, o kaip objektyvus realiai egzistuojantis faktas, žinia.

Tiesa, anot teismo, šią žinią vėliau paneigė Specialiųjų tyrimų tarnyba.

„Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovė, paskleidusi žinią apie ieškovą ir sukėlusi abejonių visų pirma valstybės vadovams, ar ieškovas atitinka einamoms pareigoms keliamus reikalavimus, vėliau pati (šiuo atveju – premjero pavedimu Specialiųjų tyrimų tarnybai) patvirtino, kad ieškovas yra tinkamas toliau eiti pareigas, taigi kad paskleista žinia neatitinka tikrovės“, – pabrėžė Aukščiausiasis Teismas.

Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta, kad VSD teiginiai E. Šatui būtų turėję skaudžių padarinių ar pakenkę jo profesinei karjerai, tad pripažinimas, jog jie neatitinka tikrovės ir pažeidžia garbę bei orumą, yra pakankamas ir jo neturtinės žalos atlyginimas.

LAT taip pat pabrėžė, kad visuomenę turi pasiekti teisinga ir tikrovę atitinkanti informacija.

„Priešingos informacijos teikimas neatitinka viešojo intereso, nes taip visuomenė tik klaidinama, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju, keliant nepasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir jose veikiančiais asmenimis, kurių veiklos tikslas yra ginti ir saugoti visuomenę bendrai ir kiekvieną jos narį atskirai“, – pabrėžė Teismas.

E. Šatas į teismą dėl garbės ir orumo gynimo kreipėsi 2018-ųjų rugsėjį, Vilniaus apylinkės teismas jo ieškinį buvo patenkinęs ir pripažinęs, kad VSD teiginiai pažeidė Konkurencijos tarybos vicepirmininko garbę ir orumą.

Pernai balandį šį sprendimą pakeitė Panevėžio apygardos teismas, kuris teigė, kad VSD teiginiai turėtų būti vertinami kaip nuomonė, kurios patikrinti neįmanoma.

Pasak 2018 metų VSD pažymos, „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, E. Šatas tapo koncerno „savu žmogumi“ Konkurencijos taryboje ir siekė palankaus sprendimo verslo grupei.

E. Šatas tarybos nariu dirba nuo 2011-ųjų rugpjūčio, o 2012-ųjų gegužę paskirtas pirmininko Šarūno Keserausko pavaduotoju. Abu kartus jį į tarybą paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui.

Aukščiausiojo teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Panevėžio apygardos teismas balandžio 1 dieną panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 metų kovą priimtą nutartį – teismas tuomet patenkino E. Šato prašymą pripažinti VSD teiginius kaip žeminančius jo orumą.

Konkurencijos taryba informavo BNS, kad E. Šatas Panevėžio apygardos teismo nutartį ketina skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

E. Šatas teisme ginčijo VSD teiginį, kad jis 2008 metais „MG Baltic“ įsigyjant didžiausią Lietuvoje alkoholio gamintoją „Alitą“ buvo koncerno „savas žmogus“ Konkurencijos taryboje.

Be to, E. Šatas teigė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neteisėtai paviešino VSD teiginį, pažeidusį jo garbę ir orumą.

Teismas vertino, kad VSD teiginys „savas žmogus“ negali būti vertinamas per tiesos kriterijų, o  atsižvelgiant į formuluotę „VSD vertinimu“, teiginys yra artimesnis nuomonei.

Anot teismo, E. Šato, kaip „savo žmogaus“ įvardijimas, nėra konstatuojantis priklausomybę ar kitokius ryšius su „MG Baltic“. Šio žodžio junginio rašymas kabutėse, teismo teigimu, paprastai nurodo nuomonę, kurios patikrinti negalima.

Be to, teismas pabrėžė, kad VSD pažymos paviešinimas E. Šato reputacijai žalos nepadarė ir po visų žiniasklaidos straipsnių jo nepriekaištinga reputacija liko nepaneigta.

Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad teiginys suformuoja neigiamą nuomonę apie E. Šatą, ji  jam kelia labai konkrečias neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, sumažina jo šansus pretenduoti į kitas  vadovaujančias pareigas.

Pasak 2018 metų VSD pažymos, „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, E. Šatas tapo koncerno „savu žmogumi“ Konkurencijos taryboje ir siekė palankaus sprendimo verslo grupei.

E. Šatas tarybos nariu dirba nuo 2011-ųjų rugpjūčio, o 2012-ųjų gegužę paskirtas pirmininko Šarūno Keserausko pavaduotoju. Abu kartus jį į tarybą paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui.

E. Šatas į teismą dėl garbės ir orumo gynimo kreipėsi 2018-ųjų rugsėjį.

„Nuo gegužės 1 dienos nebevykdysime Reklamos įstatymo pažeidimų priežiūros. (...) Visas žinias, gerąją praktiką esame pasiruošę perduoti VVTAT. Manau, bendradarbiausime ir tikimės, kad jiems sėkmingai pavyks vykdyti šią funkciją, kurią jie perims iš mūsų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Konkurencijos tarybos narys Elonas Šatas.

Tuo metu Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sakė neturintis abejonių dėl VVTAT kompetencijos, prižiūrint šio įstatymo vykdymą.

„Aš neturiu abejonių dėl mums artimos institucijos kompetencijos. (...) Iš dalies padidėjus darbų apimčiai, jiems gali tekti vidinius resursus persitvarkyti, kažkam skirti daugiau dėmesio. Gali būti kitokių dalykų, kurie jiems bus reikalingi, bet čia jau nebe man kalbėti už juos”, – sakė Š. Keserauskas.

Galimų pažeidimų skaičius yra labai didelis.

Jis taip pat pridūrė, kad Konkurencijos taryba artimiausiu metu iš šitos erdvės nepasitrauks, nes reikės užbaigti esamus tyrimus.

Tarybos narys E. Šatas, kalbėdamas apie Reklamos įstatymo pažeidimų tendencijas, sakė, kad galimų pažeidimų skaičius yra didelis.

„Galimų pažeidimų skaičius yra labai didelis. Bent jau mes pernai tikrinome, vertinome daugiau nei 400 reklamų ir daugiau nei 200 atvejų mes išsiuntėme įspėjimus subjektams, kad jie galimai skleidžia klaidinamą reklamą, ir jos operatyviai buvo nutrauktos”, – kalbėjo E. Šatas.

Jo teigimu, vienas pagrindinių iššūkių yra susijęs tu didele apimtimi atvejų ir ribotais ištekliais.

„Vienas iš pagrindinių iššūkių yra, kaip susidoroti su tokia didžiule apimtimi atvejų, kur naudoti savo ribotus išteklius. Ir būti aktyviems patiems. Tai yra aktyvūs veiksmai, kai nelauki galimų problemų pasirodymo, bet pats imiesi aktyvių veiksmų, atlieki stebėseną, identifikuoji galimas problemas, išsiunti rekomendacijas, lauki, kaip įmonės pasitaiso. Matyt, šita strategija pradėta ir yra veiksminga ateityje”, – sakė E. Šatas.

ELTA primena, kad nuo gegužės 1 d. reklamos priežiūros funkcijas –klaidinamos bei lyginamosios reklamos priežiūrą – Seimas perdavė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Tai Seimas įteisino priėmęs Reklamos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas.

Iki šiol šias perduodamas funkcijas vykdė Konkurencijos taryba, o kitų įstatyme nustatytų reikalavimų priežiūrą atliko Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Pažymima, kad konsoliduojant funkcijas turėtų būti užtikrinamas operatyvesnis galimų pažeidimų nagrinėjimas, vienodas įstatymų nuostatų taikymas, vienodai formuojama praktika, sumažėtų administracinė našta verslui, greičiau būtų išnagrinėti skundai, efektyviau išnaudoti priežiūros institucijų finansiniai ir žmogiškieji ištekliai (išvengta priežiūros funkcijų dubliavimo). Taip pat bus užtikrintas teisinis tikrumas ir aiškumas vartotojams, į kurią instituciją kreiptis dėl reklamos reikalavimų pažeidimų.

Konkurencijos taryba 2018 metų veiklos ataskaitoje nurodo, kad šiais metais nustatė 3 Reklamos įstatymo pažeidimus: dvi bendrovės buvo nubaustos, nes klaidino vartotojus, kai reklamuodamos statomą daugiabutį naudojo netikrų vartotojų atsiliepimus. Kitas atvejis susijęs su tuo, kai viena e. parduotuvę valdanti įmonė klaidino vartotojus, skatindama juos kuo greičiau pirkti prekes per tariamai trumpalaikes akcijas, nors nuolaidos galiojo pakankamai ilgai.

„Kreipiausi todėl, kad manau, jog buvo paskelbta nepagrįsta informacija ir turiu tik vienintelį būdą kažkaip apginti savo teisę, kad ta informacija būtų pripažinta kaip neteisinga. Manau, kad mano garbė ir orumas nukentėjo, jokio turtinio reikalavimo nereiškiu“, – BNS antradienį sakė E. Šatas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme antradienį vyko parengiamasis bylos posėdis, jame sutarta, kad atsakovu byloje bus Seimo kanceliarija, o tretysis asmuo – VSD. Kitas teismo posėdis numatytas lapkričio 21 dieną.

„Tikiuosi, kad bent jau teisme bus galimybė išsiaiškinti tą dalyką, nes visame procese, kai vyko tie tyrimai, manęs niekas nieko nepaklausė, nebuvo jokios galimybės paaiškinti. Deja, tik tokiu būdu galiu ginti savo reputaciją“, – sakė E. Šatas.

Seimo nariams pateiktame VSD rašte teigiama, kad „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijų, E. Šatas tapo koncerno „savu žmogumi“ Konkurencijos taryboje ir siekė palankaus sprendimo „MG Baltic“.

E. Šatas VSD teiginius kategoriškai atmetė. Pasak jo, pateiktos netikslios interpretacijos, jis nebuvo palankus koncernui. Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas anksčiau tikino pasitikintis savo pavaduotoju.

Premjeras Saulius Skvernelis birželį pareiškė neturįs pagrindo siūlyti atleisti E. Šatą, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nurodė pagal Korupcijos prevencijos įstatymą neturinti duomenų apie šį tarnautoją.

E. Šatas tarybos nariu dirba nuo 2011-ųjų rugpjūčio, o 2012-ųjų gegužę paskirtas Š. Keserausko pavaduotoju. Abu kartus jį į tarybą paskyrė prezidentė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – S. Skverneliui.

Šiuo metu teismuose taip pat nagrinėjamas ir buvusio vidaus reikalų ministro, dabartinio Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio skundas VSD, kuriuo prašoma paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją apie jam darytą koncerno „MG Baltic“ atstovų poveikį.

Anot VSD, nuo 2008-ųjų, „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, koncernui „atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje.

„Juo tapo dabartinis tarybos narys E. Šatas, anksčiau buvęs Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos skyriaus vedėju“, – nurodo VSD.

Ši VSD rašto dalis prieš kelias savaites pateiktoje informacijoje buvo užtušuota kaip slapta, bet praeitą savaitę buvo išslaptinta ir pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).

E. Šatas Konkurencijos tarybos nariu paskirtas nuo 2011-ųjų rugpjūčio, 2012-ųjų gegužę jį tarybos pirmininkas Šarūnas Kesarauskas paskyrė savo pavaduotoju, 2017-aisias E. Šatas paskirtas naujai šešerių metų kadencijai. Abu kartus jį į pareigas paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui.

Pažymima, jog 2011-aisiais su E. Šatu „nuolat kontaktavo“ koncerno atstovai – „MG Baltic“ valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė.

Anot VSD, sprendžiant dėl leidimo koncernui įsigyti „Alitos“ akcijas, E. Šatas „nuolat bendravo su koncernui minėtame sandoryje atstovavusiu advokatu, kuriam perduodavo informaciją, o šis perduodavo ją MG atstovams“.

Informacijoje nurodoma, kad 2014 metų lapkričio 27 dieną Konkurencijos tarybos posėdyje E. Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“. Įsigyti įmonę taip pat siekė „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“. Po posėdžio advokatė I. Žemkauskienė, anot VSD, „išreiškė nuogąstavimą“, kad „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ atstovai nepagalvotų, kad „E. Šatas palaiko koncerną“.

Anot VSD, „konkurentai nurodė, jog advokatą R. Raulynaičiui rekomendavo pats Konkurencijos tarybos narys E. Šatas, todėl šioje situacijoje vargu ar pavyks ką nors pasiekti“ ir kad „MG ir AB „Alita“ sandorio „krikšto tėvas“ yra Elonas Šatas“.

„Vieno iš advokatų teigimu, E. Šatas dirba „ir vieniems ir kitiems“, bet šioje situacijoje jis atstovavo MG įmonės „Mineraliniai vandenys“ interesams, labai greitai „stūmė“ visą procesą, ir tai rodo, jog jis arba yra įsipareigojęs, skolingas arba įbaugintas MG“, – nurodoma VSD rašte.

Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mineraliniai vandenys“ 2014-ųjų gruodį už daugiau nei 21,3 mln. eurų (73,53 mln. litų) iš Swedbank“ grupės įmonės „FR&R Invest“ ir Vytauto Junevičiaus įsigijo 99,03 proc. įmonių grupės „Alita“ akcijų – Konkurencijos taryba sandoriui pritarė su sąlyga, kad bus parduotas „Alitos“ degtinių ir trauktinių gamybos bei prekybos verslas. 

Toks įpareigojimas buvo duotas, nes „Mineraliniai vandenys“ jau valdė stipriųjų gėrimų gamybos lyderį Kauno „Stumbrą“. 2015-ųjų birželį „Alitos“ degtinių prekės ženklus įsigijo mineralinio vandens gamybos ir prekybos įmonė „Birštono mineraliniai vandenys“. Šią įmonę iki 2005 metų taip pat valdė „MG Baltic“, vėliau ją pardavęs bendrovės vadovams Norbertui Pranckui, Valentinui Lukoševičiui, Robertui Šnarui ir Rolandui Sturliui.

2003-iaisiais tuomet valstybės valdoma „Alita“ buvo privatizuota, ją už 57,55 mln. litų įsigijo jos vadovų komanda - „Alitos“ generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus grupė, nors geriausią - 90,7 mln. litų - pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca (Luidžiterco Boska).

Koncerno „MG Baltic“ grupei priklauso alkoholio gamybos ir prekybos įmonės „Stumbras“, „Alita“, „Mineraliniai vandenys“, LNK televizija, nekilnojamojo turto bendrovės „Mitnija“ ir „MG Valda“, mažmeninės prekybos drabužiais įmonė „Apranga“, logistikos bendrovė „Tromina“.

Šių metų kovo pabaigoje Konkurencijos taryba koncerno „MG Baltic“ valdomai įmonei „MG Group Production“, valdančiai „Stumbro“, „Anykščių vyno“ ir „Alitos“ gamyklas, leido kontroliuoti Šiaulių alaus daryklą „Gubernija“.

Koncernui pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje.

Š. Keserauskas sako pasitikintis E. Šatu

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako pasitikintis savo pavaduotoju Elonu Šatu – pastarasis, Valstybės saugumo departamento (VSD) teigimu, siekė palankumo koncernui „MG Baltic“ įsigyjant alkoholio gamybos grupę „Alita“.

„Mūsų valstybė nėra didelė, žmonės bendrauja. Aš pasitikiu Elonu kaip savo kolega ir manau, jis pats žino, kas leidžiama, kas ne. Buvo daug dalykinio bendravimo, susijusio su tų įmonių sandorių („MG Baltic“ valdomų „Mineralinių vandenų“ ir „Alitos“ įmonių grupės – BNS). Sprendimus priėmė ne Elonas, o mes kolektyviai. Nemačiau pagrindo nepasitikėjimui ir juo labiau, kad niekas manęs neįspėjo, kad yra kažkas tokio, dėl ko mūsų sprendimas galėtų būti paveiktas“, – BNS sakė Š. Keserauskas.

Su E. Šatu BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Parlamentarams pateiktoje informacijoje VSD nurodo, kad  2011-aisiais su E. Šatu „nuolat kontaktavo“ koncerno atstovai – „MG Baltic“ valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė. Anot VSD, sprendžiant dėl leidimo koncernui įsigyti „Alitos“ akcijas, E. Šatas „nuolat bendravo su koncernui minėtame sandoryje atstovavusiu advokatu, kuriam perduodavo informaciją, o šis perduodavo ją MG atstovams“.

Informacijoje nurodoma, kad 2014 metų lapkričio 27 dieną Konkurencijos tarybos posėdyje E. Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“. Įsigyti įmonę taip pat siekė Italijos bendrovės „Bosca“ valdoma Kauno alkoholio gamybos bendrovė „Boslita ir Ko“ bei tarptautiniam alkoholio gamybos ir prekybos koncernui „S.P.I. Group“ priklausanti Lietuvos alkoholinių gėrimų importuotoja „Bennet Distributors“. Po posėdžio advokatė I. Žemkauskienė, anot VSD, „išreiškė nuogąstavimą“, kad „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ atstovai nepagalvotų, kad „E. Šatas palaiko koncerną“.

„Mums ta situacija žinoma, mes tuomet priėmėme sprendimą, kuris tenkino visus Konkurencijos tarybos narius, kalbant apie konkretų „Mineralinių vandenų“ ir „Alitos“ sandorį. Pažymoje minima, kad kitos pusės advokatai buvo klausinėjami, suformuluota tarsi daromas spaudimas. Tai nebuvo spaudimas, tai buvo paprasčiausias bandymas sužinoti, kokie yra argumentai, pagrindžiantys tos šalies nuomonę. Tai yra normali tyrimo dalis“, – BNS kalbėjo Š. Keserauskas.

„MG Baltic“ VSD teiginius apie verslininkų siekius daryti neleistiną įtaką Konkurencijos tarybai pavadino nesusipratimu ir absurdiška informacija.

„MG Baltic“ įmonė „Mineraliniai vandenys“ 2014-ųjų gruodį už daugiau nei 21,3 mln. eurų (73,53 mln. litų) iš Swedbank“ grupės įmonės „FR&R Invest“ ir Vytauto Junevičiaus įsigijo 99,03 proc. įmonių grupės „Alita“, kuriai priklausė ir „Anykščių vynas“, akcijų – Konkurencijos taryba sandoriui pritarė su sąlyga, kad bus parduotas „Alitos“ degtinių ir trauktinių gamybos bei prekybos verslas.

Toks įpareigojimas buvo duotas, nes „Mineraliniai vandenys“ jau valdė stipriųjų gėrimų gamybos lyderį Kauno „Stumbrą“. 2015-ųjų birželį „Alitos“ degtinių prekės ženklus įsigijo mineralinio vandens gamybos ir prekybos įmonė „Birštono mineraliniai vandenys“. Šią įmonę iki 2005 metų taip pat valdė „MG Baltic“, vėliau ją pardavęs bendrovės vadovams Norbertui Pranckui, Valentinui Lukoševičiui, Robertui Šnarui ir Rolandui Sturliui.

E. Šatas Konkurencijos tarybos nariu paskirtas nuo 2011-ųjų rugpjūčio, 2012-ųjų gegužę jį tarybos pirmininkas Šarūnas Kesarauskas paskyrė savo pavaduotoju, 2017-aisias E. Šatas paskirtas naujai šešerių metų kadencijai. Abu kartus jį į pareigas paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui. Šiuo metu E. Šatas taryboje yra atsakingas už įmonių koncentracijų nagrinėjimą.

Prezidentūra dar kartą kreipsis į STT

Valstybės saugumo departamentui (VSD) paskelbus, kad Konkurencijos tarybos vicepirmininkas Elonas Šatas buvo palankus koncernui „MG Baltic“, Prezidentūra žada dėl jo galimybių toliau eiti pareigas konsultuotis su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Prezidentūra pažymi, kad skiriant E. Šatą į pareigas 2011 ir 2017 metais jis buvo tikrintas pagal Korupcijos prevencijos įstatymą ir STT nė karto nepateikė neigiamos informacijos apie kandidatą.

„Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, bus pakartotinai kreiptasi į teisėsaugą dėl informacijos patikrinimo ir tuomet sprendžiama dėl Konkurencijos tarybos nario galimybių toliau eiti pareigas“, – BNS nurodė Prezidentūra.

VSD parlamentarams pateiktoje informacijoje teigiama, kad E. Šatas siekė palankumo „MG Baltic“ koncernui ketinant įsigyti didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijas.

Prezidentas Konkurencijos tarybos narius skiria ministro pirmininko teikimu. Premjero Sauliaus Skvernelio atstovai situacijos kol kas nekomentavo.

E.Šatas: nesu „MG Baltic“ atstovas

Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje minimas Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas tikina nesantis Dariaus Mockaus valdomo koncerno „MG Baltic“ atstovas taryboje.

„Galiu tik pasakyti, kad nesu nei palankus koncernui („MG Baltic“ – BNS), nei kažkoks atstovas“, – BNS sakė E. Šatas.

VSD parlamentarams pateiktoje informacijoje teigiama, kad E. Šatas siekė palankumo, „MG Baltic“ ketinant įsigyti didžiausią šalyje alkoholio gamybos bendrovę „Alita“.

Teigiama, kad 2014 metų lapkričio 27 dieną Konkurencijos tarybos posėdyje E. Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“.

Įsigyti įmonę taip pat siekė Italijos bendrovės „Bosca“ valdoma Kauno alkoholio gamybos bendrovė „Boslita ir Ko“ bei tarptautinio alkoholio gamybos ir prekybos koncerno „S.P.I. Group“ Lietuvos alkoholinių gėrimų importuotoja „Bennet Distributors“.

„Kai nagrinėjama koncentracija, ji paskelbiama viešai ir rinka gali teikti pastabas, ar bus neigiamas poveikis rinkai. Šiuo atveju buvo pateiktos pastabos, kad bus neigiamas poveikis ir buvo suformuluota nemažai deklaratyvaus pobūdžio teiginių, nepagrįstų jokiais įrodymais“, – BNS aiškino E. Šatas.

Anot jo, pagrįsti savo teiginius „Boslita ir Ko“ bei „Bennet Distributors“ atstovai buvo pakviesti į taryboje vykusį posėdį.

„Natūralu, kad kai skaitai ir nerandi įrodymų, klausi, kuo yra grindžiami teiginiai. Taip atsitiko, kad įmonių atstovai, švelniai tariant, išsisukinėjo per posėdį ir į nemažą dalį mano klausimų tiesiog nepateikė argumentų ir pagrindimų, kalbėjo abstrakčiai. Aš bandžiau gauti atsakymą, ar jie turi tų įrodymų“, – BNS sakė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas.

VSD pažymoje teigiama, kad 2011 metais su E. Šatu „nuolat kontaktavo“ „MG Baltic“ atstovai – koncerno valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė. E. Šatas teigė nepamenantis kiek ir nuo kada vyko susitikimai su „MG Baltic“ atstovais, tačiau pabrėžė, kad susitikimų turinys išskirtinai buvo „Alitos“ sandoris.

E. Šatas sako nejautęs „MG Baltic“ atstovų spaudimo priimti koncernui palankų sprendimą.

„Tikrai ne. Apie baigtį, kad būtų palankesnė, net kalbos nebuvo. Vienintelis jų oficialiai per susitikimą išsakytas prašymas buvo, jei galima, išnagrinėti koncentraciją per maksimaliai trumpiausią įmanomą laiką. Įmonės dažnai to prašo, kad būtų mažiau netikrumo, todėl man tai nebuvo keista“, – prisiminė E. Šatas.

„MG Baltic“ įmonė „Mineraliniai vandenys“ 2014-ųjų gruodį už daugiau nei 21,3 mln. eurų (73,53 mln. litų) iš Swedbank“ grupės įmonės „FR&R Invest“ ir Vytauto Junevičiaus įsigijo 99,03 proc. įmonių grupės „Alita“, kuriai priklausė ir „Anykščių vynas“, akcijų – Konkurencijos taryba sandoriui pritarė su sąlyga, kad bus parduotas „Alitos“ degtinių ir trauktinių gamybos bei prekybos verslas.

Toks įpareigojimas buvo duotas, nes „Mineraliniai vandenys“ jau valdė stipriųjų gėrimų gamybos lyderį Kauno „Stumbrą“. 2015-ųjų birželį „Alitos“ degtinių prekės ženklus įsigijo mineralinio vandens gamybos ir prekybos įmonė „Birštono mineraliniai vandenys“. Šią įmonę iki 2005 metų taip pat valdė „MG Baltic“, vėliau ją pardavęs bendrovės vadovams Norbertui Pranckui, Valentinui Lukoševičiui, Robertui Šnarui ir Rolandui Sturliui.

E. Šatas Konkurencijos tarybos nariu paskirtas nuo 2011-ųjų rugpjūčio, 2012-ųjų gegužę jį tarybos pirmininkas Šarūnas Kesarauskas paskyrė savo pavaduotoju, 2017-aisias E. Šatas paskirtas naujai šešerių metų kadencijai. Abu kartus jį į pareigas paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui. Šiuo metu E. Šatas taryboje yra atsakingas už įmonių koncentracijų nagrinėjimą.

Prezidentūra ketvirtadienį BNS pranešė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl E. Šato galimybių toliau eiti pareigas bus konsultuojamasi su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai vis dar spaudžia tiekėjus, nors penktadalio jų pozicijos kiek sustiprėjo, pareiškė Konkurencijos taryba.

Naujosios tarybos apklausos duomenimis, derantis dėl naujų sutarčių sąlygų, pagerėjo 20 proc. tiekėjųpozicijos. 2013 metais taip jautėsi tik 10 proc. tiekėjų.

"Vienas iš apklausoje dalyvavusių tiekėjų nurodė, kad efektyvi mažmeninių prekybos įmonių priežiūra padėjo jam išsilaikyti rinkoje, o gautos pajamos buvo skirtos naujų produktų kūrimui. Šis įvertinimas liudija, kad įstatymas (Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas - BNS) prisideda prie tikslų, kurių siekė įstatymo leidėjas, įgyvendinimo", - pranešime spaudai sako Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas.

Iš apklausoje apie prekybos tinklų ir tiekėjų bendradarbiavimo aspektus dalyvavusių 82 tiekėjų 73 proc. teigė, kad jų padėtis derantis dėl naujų sutarčių nepasikeitė.

Kitoje apklausoje apie prekybos tinklų tiekėjams taikomas baudas dalyvavę tiekėjai teigė manantys, jog prekybos tinklai baudas ir sankcijas jiems nustato vienašališkai, o baudos būna nepropocingai didelės.

Tuo tarpu apklausoje dalyvavę didieji prekybos tinklai griežtą sankcijų tiekėjams politiką teisina poreikiu užtikrinti tinkamą prekių tiekimą, disciplinuoti sutarčių nesilaikančius tiekėjus, o taip pat vartotojų interesais.

Šiuo metu Lietuvoje mažmeninės prekybos įmonių, turinčių didelę rinkos galią, kriterijus atitinka keturios mažmeninės prekybos įmonės: "Maxima LT", "Palink", "Rimi Lietuva" ir "Norfos mažmena".

Konkurencijos taryba pernai gruodį už 10 metų trukusį draudžiamą susitarimą su šaldytos tešlos produktų gamintoja "Mantinga" dėl produktų kainų derinimo bendrovei "Maxima LT" skyrė 16,9 mln. eurų, o "Mantingai" - 4,4 mln. eurų baudas. "Maxima LT" tarybos sprendimą apskundė teismui.

Be to, tarybapernai sausį pripažino, kad "Maxima LT", sudarydama sutartis su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais, pažeidė įstatymą, todėl jai buvo skirta 11,6 tūkst. eurų (40 tūkst. litų) bauda.