„Energesman“ vadovas  Algirdas Blazgys teigia, jog naminių musių lervų auginimą ir perdirbimą planuojama pradėti gegužę – jos bus maitinamos iš gyventojų surinktomis virtuvės atliekomis. 

„Tai itin pažangus maisto atliekų apdorojimo būdas, sukuriantis didelę pridėtinę vertę visai šaliai, nes didina žiedinės ekonomikos dalį, taip pat leidžia pakeisti iškastinių medžiagų naudojimą ir įsijungti į naujas žaliąsias tiekimo grandines“, – pranešime teigė A. Blazgys.

Anot bendrovės, per metus surinkus apie 40 tūkst. tonų maisto atliekų, būtų galima pagaminti iki 4,8 tūkst. tonų baltyminių produktų, aliejaus ir žaliavos trąšoms.

Nuo šių metų visi gyventojai turi atskirti maisto atliekas nuo kitų šiukšlių. Vilniaus miesto ir rajono gyventai jas turi mesti į specialius oranžinius maišelius, o šiuos sandariai užrišus – į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

„Energesman“ aštuntus metus rūšiuoja ir tvarko mišrias komunalines atliekas, atvežamas iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas, taip pat Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Nuo šių metų gamykla taip pat pradėjo atskirti ir apdoroti maisto atliekas iš Vilniaus regiono.

„Šis susitarimas yra labai reikšmingas ir neabejotinai turės teigiamą įtaką visai atliekų tvarkymo pertvarkai“, - pranešime spaudai sakė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Tomas Vaitkevčius.

Savivaldybės valdomas VAATC gruodžio 30 dieną pasirašė 20 metų trukmės susitarimą su „Energesman“ - pagal jį atliekų rūšiavimo gamyklos dedamoji bus 31,6 euro už toną. Prieš metus „Energesman“ norėjo, kad ši dedamoji būtų 40,26 euro, tačiau vėliau nusileido iki 31,6 euro ir pernai balandį pasirašė vienerių metų susitarimą.

Anot T.Vaitkevičiaus, jei naujas susitarimas būtų nepasiektas, vidutinė vilniečių šeima atliekų tvarkymui per metus būtų išleidusi maždaug 10 eurų daugiau, o per 20 metų už atliekų tvarkymą gyventojai būtų sumokėję 31 mln. eurų daugiau.

Praėjusiais metais VAATC siekė sumažinti tarifą, nes pagal Europos Sąjungos paramos sąlygas jis turi būti ne didesnis kaip 1 proc. vidutinių šeimos pajamų, o 40,26 euro kaina šią ribą galbūt viršija. Vilniaus savivaldybė praėjusių metų gegužę padidino atliekų tvarkymo mokestį 85,3 proc. iki 73,13 euro (be PVM). Tarifą padidino atliekų rūšiavimo gamyklos dedamoji.

Bendrovė „Energesman“ už 34,754 mln. eurų pastatė naują gamyklą, kuri pradėjo veikti pernai gegužę, ją valdys iki 2036 metų, o VAATC.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 atliekų rūšiavimo gamyklos: dvi Kaune ir po vieną - Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje ir Telšiuose.

Jų surinkėjai tikisi Aplinkos ministerijos leidimo visas atliekas vežti į sąvartynus, o rūšiavimo gamykla, kuri gali priimti tik dešimtadalį apskrityje surenkamų šiukšlių, norėtų leidimo kietąjį kurą vežti kitur.

Šalia bendrovės „Energesman“ valdomos atliekų rūšiavimo gamyklos pirmadienį rikiavosi apie 20 bendrovių „VSA Vilnius“ ir „Ecoservice“ šiukšliavežių. „Ecoservice“ vadovas Vytautas Makauskas žurnalistams tvirtino, kad gamykla nebeįsileidžia atliekų.

„Čia susirinkusios atliekų surinkėjų mašinos iš visos Vilniaus apskrities ir pagal sudarytas sutartis mes privalėjo atliekas atvežti į mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginį. Kadangi vartai uždaryti ir neturime galimybės išsikrauti, laukiame savivaldybių, VAATC ir Vilniaus regioninio aplinkos apsaugos departamento sprendimų, ką su atliekomis daryti. VAATC mano, kad yra galimybė vežti į savartyną, bet mes norime raštiško patvirtinimo“, - teigė V.Makauskas.

Anot jo, jeigu tokia situacija užsitęs, bendrovei bus sunku surinkti atliekas Vilniaus apskrityje, nes šiukšliavežės stovės eilėse.

„Visi surinkėjai iš apskrities per parą vidutiniškai surenka virš 700 tūkst. tonų atliekų, o oficialus pranešimas yra, kad bus priimama tik 70 tūkst. tonų atliekų. Šiuo metu mašinos stovi čia ir negali sugrįžti ir rinkti atliekų. Bus paralyžiuotas laikinai darbas mieste. „Ecoservice“ iš regiono surenka aie 40 proc. atliekų“, - tvirtino V.Makauskas.

„Energesman“ vadovas Donatas Majus kalbėjo, kad rūšiavimo gamykla nebegali priimti atliekų, nes ji perpildyta kietuoju kuru, skirtu deginti kogeneracinėse jėgainėse. Dabar „Energesman“ teritorijoje saugoma apie 15 tūkst. tonų kietojo kuro, ji neturi leidimo jį vežti saugoti į kitas vietas.

„Mes nuo šiandien priimame tiek atliekų, kiek yra teisinių legalių galimybių. Sprendimus, kurių reikia, mes siūlėme nuo metų pradžios. Situacija labai paprasta - degiąsias atliekas galima arba deginti, arba saugoti, arba šalinti į sąvartyną. Deginimo gamyklų Lietuvoje yra viena ir ji ne guminė. Mes buvome pradėję saugoti atliekas, bet saugojimo veikla po trijų dienų buvo nutraukta. Sąvartynuose saugojimas nėra galimas, o į sąvartynus šalinti mums irgi neleidžia“, - teigė D.Majus.

Jo teigimu, norint ištaisyti padėtį, Aplinkos ministerija turėtų leisti kietąjį kurą saugoti ne įmonės teritorijoje arba vežti jį į sąvartynus, pavyzdžiui, saugoti Visagine ir Elektrėnuose. D.Majus kalbėjo, kad Elektrėnuose galėtų tilpti 40 tūkst. tonų kietojo kuro, o problemą išspręstų ir Vilniuje bei Kaune pastatytos termofikacinės elektrinės.

Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius anksčiau BNS sakė, jog ministerija ruošia kietojo kuro laikymo taisyklių pakeitimus, kad būtų galima atsargas pervežti į kitą saugojimo vietą ir laikyti, kol bus pastatytos kogeneracinės elektrinės.

D.Majus taip pat pridūrė, kad panaši kuro pertekliaus situacija gali būti susidariusi ir kituose Lietuvos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose. Jis BNS teigė, kad Vilniaus įrenginio teritorijoje vidutiniškai turėtų būti saugoma apie 2-3 tūkst. tonų atliekų, iš vieno tonos įrenginys pagamina 0,55 tonos kietojo kuro, o per mėnesį į Klaipėdos kogeneracinę jėgainę išvežama maždaug 4 tūkst. tonų atliekų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 atliekų rūšiavimo gamyklų: dvi Kaune ir po vieną - Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Telšiuose ir Tauragėje.

Vilniaus miesto savivaldybė patyrė fiasko - sutarimas dėl mažesnio atliekų rūšiavimo gamyklos įkainio pasirodė esantis nieko vertas. Savivaldybė žada kreiptis į teismą, o vilniečiai už šiukšlių tvarkymą mokės daugiau, rašo "Verslo žinios".

"Derybos nedavė tokių rezultatų, kokių tikėjomės: "Energesman" akcininkai nepatvirtino pasiektų susitarimų dėl mažesnio atliekų priėmimo įkainio į mechaninio - biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius", - teigė Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius.

Paskutinę praėjusių metų dieną savivaldybė paskelbė, kad su MBA įrenginių operatore "Energesman" pavyko susiderėti, kad MBA įrenginių įkainis bus sumažintas 27,4 proc. - nuo 40,26 eurų, kurie buvo numatyti sutartyje, iki 31,60 eurų (be PVM) už toną apdorotų atliekų. Jei "Energesman" akcininkai šį įkainį būtų patvirtinę, per 20 sutarties su "Energesman" galiojimo metų Vilniaus regiono gyventojai ir verslas už šiukšlių tvarkymą būtų mokėję apie 40 mln. eurų mažiau.

Šiltos žiemos dėka sparčiau kyla greta Vilniaus numatyta pastatyti viena didžiausių regione atliekų rūšiavimo ir apdorojimo gamykla – Gariūnų pramoniniame rajone pradėtas antžeminių konstrukcijų montavimo darbų etapas. Teigiama, kad naujoji gamykla leis bent penkis kartus sumažinti atliekų, vežamų į Vilniaus regiono sąvartyną, kiekį. Projekto vertė siekia per 34,5 mln. eurų.

"Pradedami polių montavimo bei pamatų betonavimo darbai, įrenginėjami lauko vandentiekio ir nuotekų tinklai, iš viso statybvietėje darbuojasi apie 80 darbininkų ir inžinerinio personalo darbuotojų. Palankios meteorologinės sąlygos leido mėnesiu anksčiau nei planuota pradėti vykdyti biologiškai apdorojamų atliekų korpuso statybos darbus - nuo vasario pradžios statybininkų skaičius planuojama padvigubės ir sieks beveik 200", - sakė projektą įgyvendinančios bendrovės „Energesman“ direktorius Donatas Majus.

Anot, projekto vykdytojo, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC), direktoriaus Broniaus Povilansko, įgyvendinus šį projektą, bus priartėta prie šalies aplinkosauginių įsipareigojimų Europos Sąjungai įvykdymo, kurių nesilaikymas Lietuvai užtrauktų baudas, kaip jau nutiko Graikijai ir Italijai. „Statoma rūšiavimo gamykla padės įgyvendinti  Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą 2014-2020 m., kuriame nurodyta užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų ir užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 procentų (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti“, - tvirtino B. Povilanskas

Planuojama, kad naujojoje gamykloje per metus iš bendro komunalinių atliekų srauto pavyks ištraukti apie 36 tūkst. tonų perdirbimui tinkamų atliekų: beveik 8 tūkst. tonų popieriaus bei kartono, apie 7 tūkst. tonų stiklo, per 16 tūkst. tonų plastiko ir daugiau nei 5 tūkst. tonų įvairių metalų. Pastačius gamyklą Vilniuje bus sukurta virš 80 naujų darbo vietų.

Iš viso gamykla bus pajėgi priimti iki 277 tūkst. tonų komunalinių atliekų iš visų Vilniaus apskrities savivaldybių. Planuojama, kad iki penktadalio šioje gamykloje perrūšiuotų atliekų bus tinkamos perdirbimui, 50 proc. antriniam panaudojimui netinkamų atliekų bus paruošta kaip kuras deginimui, ir iki 20 proc. perdirbimui ar deginimui netinkamų atliekų bus išvežama į Kazokiškių sąvartyną. Likusi dalis – atliekų masės sumažėjimas biodžiovinimo procese, kuriame, panaudojant biologinio irimo metu išsiskiriančią šilumą, bus sausinamos atliekos.

Pažymima, kad gamykloje bus įdiegta pažangi oro valymo sistema su vakuumo siurbliais ir biofiltrais, kurie užtikrins, kad į aplinką patektų tik nuo kvapų ir dulkių išvalytas ir bekvapis oras.

Deginimui tinkamos atliekos bus ruošiamos specialiose biodžiovinimo tuneliuose, kuriuose susidarys 70 laipsnių temperatūra, užtikrinsianti, kad atliekos džiutų natūraliai bei būtų higienizuotos. Šis procesas visiškai saugus, nesusidaro sprogios dujos. Iš atliekų pašalinta drėgmė kurui suteiks daugiau kaloringumo, tad iš to paties atliekų kiekio bus galima išgauti santykinai daugiau šilumos energijos.

Vilniaus atliekų rūšiavimo ir apdorojimo gamyklos statybų rangovas yra bendrovė „Versina“. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Aplinkosaugininkai turės iš naujo spręsti dėl Vilniaus atliekų perdirbimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimo, galutinai nutarė teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį iš dalies patenkino Lazdynų bendruomenės skundą, panaikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 metų lapkričio išvadą ir nurodė jam iš naujo spręsti, ar gamyklai reikia poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Teismas taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 metų vasario sprendimą, kad gamyklai PAV nereikalingas. LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkosaugininkai nepakankamai motyvavo, kodėl gamyklai nereikia atlikti PAV.

„Pirminėje 2012 metų rugsėjo 18 dienos atrankos išvadoje dėl VAATC (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras - BNS) Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo pateikti tokie priimtos atrankos išvados motyvai – pradėjus atliekų rūšiavimo veiklą, bus pasiektas aukštesnio lygio Atliekų įstatyme numatytų prioritetų lygis (...), išmetamų aplinkos oro teršalų koncentracijos nebus viršijamos. Šie motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomi pakankamais priimti atrankos išvadai dėl to, kad nereikia poveikio aplinkai vertinimo“, - rašoma teismo sprendime.

120 mln. litų vertės VAATC atliekų rūšiavimo gamyklą stato konkursą laimėjusi bendrovė „Energesman“, gamykla šalia Gariūnų turgavietės turėtų iškilti iki 2015 metų pabaigos ir perdirbti iki 250 tūkst. tonų atliekų. Jos statybos darbų kaina siekia 119 mln. litų, o paslaugų kaina per 20 metų - 545,5 mln. litų.

„Energesman“ įkurta specialiai atliekų fabriko projektui ir vienija Lietuvos bendroves „Hidrostatyba“ bei „Archiplana“ ir Italijos įmones - statybos bendrovę „Versina“, įrangos gamintoją ir montuotoją „Atzwanger“ bei atliekų operatorę „Ladurner“.

Aplinkos ministerija siūlo gamyklą pripažinti valstybinės reikšmės objektu.