Parlamentas teigė, kad antradienį priimtoje rezoliucijoje pažymima priešiška aplinka žiniasklaidos ir žurnalistų atžvilgiu, šnipinėjimo programinės įrangos naudojimas, korupcija ir policijos jėgos naudojimas. Priduriama, kad Europos Komisija turėtų atitinkamai įvertinti būsimą bloko lėšų skyrimą.

„Graikija yra šmeižiama, – žurnalistams sakė vyriausybės atstovas Pavlas Marinakis (Pavlos Marinakis). – Siekiama sumažinti pastarųjų metų Graikijos sėkmės prestižą.“

Rezoliucijoje išreiškiamas didelis susirūpinimas dėl, kaip teigiama, labai didelių grėsmių demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms šalyje.

P. Marinakis pavadino šį žingsnį politine gudrybe, nukreipta prieš centro dešiniųjų daugiatautę Europos liaudies partiją prieš birželį vyksiančius EP rinkimus.

Rezoliucijoje teigiama, kad žurnalistai Graikijoje susiduria su fiziniais grasinimais ir žodinėmis atakomis, įskaitant aukšto rango politikų išpuolius, ir piktnaudžiavimo bylomis.

Joje nurodoma, kad trūksta pažangos tiriant 2021-ųjų balandį įvykdytą Graikijos kriminalinės žurnalistikos atstovo Giorgo Karaivazo (Giorgos Karaivazo) nužudymą.

Lapkritį žiniasklaidos priežiūros organizacija „Reporteriai be sienų“ pareiškė, kad Graikija veiksmingai sabotuoja tyrimą dėl telefoninių pokalbių pasiklausymo skandalo, į kurį įsitraukė paties ministro pirmininko biuras.

„Tyrimas visiškai sustojo, o Graikijos institucijos, atrodo, yra pasiryžusios neleisti jam progresuoti“, – sakoma pranešime.

2022 metais paaiškėjo, kad daug ministrų ir kitų pareigūnų buvo stebimi valstybinės žvalgybos, kurią prižiūri premjero biuras.

Lapkritį žiniasklaida, įskaitant Prancūzijos internetinį laikraštį „Mediapart“, Vokietijos žurnalą „Der Spiegel“ ir Graikijos interneto svetainę „Reporters United“, pranešė, kad prieš mažiausiai 11 žmonių, įskaitant valstybinės žvalgybos agentūros EYP prokurorą ir Graikijos policijos vadovą, taip pat buvo nukreipta kenkėjiška programa „Predator“.

EP rezoliucijoje taip pat atkreiptas dėmesys į pernelyg dažną policijos pareigūnų jėgos naudojimą, nurodant, kad vėliau sekantys tyrimai ir teismo sprendimai yra nepakankamai kokybiški, įtariamą korupciją, teismo procesų trukmę ir galimus interesų konfliktus, įskaitant organizuoto nusikalstamumo infiltravimąsi į policijos gretas.

Europarlamentarai teigė įtariantys politinio nešališkumo trūkumą atliekant parlamentinį tyrimą dėl 2023-iųjų vasarį įvykusios didžiausios visų laikų traukinio katastrofos Graikijoje, per kurią žuvo 57 žmonės.

Jų teigimu, buvo netinkamai elgiamasi su migrantais, sistemingai persekiojami žmogaus teisių gynėjai.

Tai „neturi nieko bendro su realia situacija kovoje su tarptautiniu terorizmu“, rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.

Rezoliuciją ministerija pavadino „nedraugišku žingsniu“ ir „kampanijos, kurią Vakarai vykdo prieš mūsų šalį“, dalimi.

Europos Parlamentas trečiadienį pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ dėl jos karo Ukrainoje ir apkaltino Maskvos pajėgas žiauriais nusikaltimais užpultoje kaimynėje.

Šis EP sprendimas yra simbolinis politinis žingsnis be jokių teisinių pasekmių, tačiau europarlamentarai paragino 27 Europos Sąjungos valstybes nares pasekti šiuo pavyzdžiu.

„Rusijos Federacijos vykdomi tyčiniai išpuoliai ir žiaurūs veiksmai prieš Ukrainos civilius gyventojus, civilinės infrastruktūros naikinimas ir kiti šiurkštūs tarptautinės ir humanitarinės teisės pažeidimai prilygsta terorizmui ir karo nusikaltimams“, – sakoma EP patvirtintoje rezoliucijoje.

EP paskelbė, kad „pripažįsta Rusiją terorizmą remiančia ir teroristinius veikimo būdus naudojančia valstybe“.

Rezoliucijai pritarė 494 europarlamentarai, o nepritarė 58. Ja Briuselis taip pat raginamas sukurti teisinį mechanizmą, kad būtų galima sudaryti terorizmą remiančių valstybių sąrašą ir įtraukti į jį Rusiją.

Rezoliucijas dėl Rusijos paskelbimo teroristine ar terorizmą remiančia valstybe jau yra priėmę Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos parlamentai.

Vladimirui Putinui vasario mėnesį įsakius savo kariuomenei pulti Ukrainą, ES įvedė jau aštuonis beprecedenčių sankcijų paketus, nukreiptus prieš Rusijos naftos eksportą ir aukščiausio rango pareigūnus.

Europos diplomatai sako, kad šiuo metu rengiamas naujas sankcijų paketas, Maskvai po pralaimėjimų mūšio lauke pradėjus įnirtingai raketomis ir dronais atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią Rusiją paleisti Estijos pilietį Estoną Kohverą, Ukrainos piliečius Olehą Sencovą, Nadiją Savčenko ir Oleksandrą Kolčenką, ir pasmerkė „baisų Ukrainos ir Estijos teritorinio vientisumo pažeidimą“, kurį įvykdė Rusija.

Rezoliucijoje Rusija raginama paleisti minėtus asmenis ir užtikrinti jų saugų sugrįžimą į jų šalis.

Europarlamentarai taip pat ragina paleisti neteisėtai sulaikytus Ukrainos piliečius, tarp jų Nadiją Savčenko, pagal Minsko susitarimo vykdymo priemonių paketo sąlygas.

Parlamentas „griežtai pasmerkė baisų Ukrainos ir Estijos teritorijų vientisumo pažeidimą, neteisėtai pagrobus abiejų šalių piliečius, kad jie galėtų būti teisiami Rusijos teisme“.

Rezoliucijoje sakoma, kad Rusijos teismai „nėra kompetentingi priimti sprendimus dėl veiksmų, padarytų už tarptautinės bendruomenės pripažįstamos Rusijos teritorijos ribų“.

Europarlamento nariai savo rezoliucijoje ragina Europos Tarybos pirmininką ir ES vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalų ir saugumo politikai „paruošti išsamią politikos strategiją, kuri leistų ES atgauti iniciatyvą ir vykdyti aiškesnę politiką Rusijos atžvilgiu“.

Rezoliucijoje Europos Parlamentas prašo Tarybos „sudaryti bendrą sąrašą pareigūnų, atsakingų už Estono Kohveros, Nadijos Savčenko ir Oleksandro Kolčenkos pagrobimą, neteisėtą laisvės atėmimą ir nuteisimą, įvesti visoje ES teritorijoje galiojantį kelionių draudimą tiems pareigūnams ir įšaldyti lėšas, kurias jie arba jų šeimos nariai laiko ES teritorijoje“.

Parlamentas dar kartą pakartojo nepripažįstantis ir smerkiantis Rusijos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją ir pabrėžė, kad ir šiuo požiūriu Rusijos teismai neturi teisinės galios priimti sprendimus dėl veiksmų, kurie vyksta už tarptautinės bendruomenės pripažįstamos Rusijos teritorijos ribų“.