-
Protrūkių identifikavimui bus pasitelkiami ir darbdaviai 1
Susitikimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė praktine veikla pagrįstas įžvalgas ir siūlymus dėl protrūkių valdymo ir su tuo susijusiais iššūkiais kiekvienoje savivaldybėje, pasidalijo bendradarbiavimo su savivaldybių administracijomis patirtimi. Aptarti ir priimti sprendimai, reikalingi siekiant sparčiau identifikuoti ir suvaldyti protrūkius.
Vienu iš svarbiausių nūdienos iššūkių Vilniaus apskrityje įvardytas santykinai per mažas identifikuotų protrūkių skaičius, lyginant su išaugusiu sergamumo rodikliu, t. y. nustatytas protrūkių skaičius neauga taip sparčiai, kaip būtų galima tikėtis, vertinant sergamumą ir karantino atlaisvinimus šalyje. Dėl to tariamasi, kaip į protrūkių algoritmą įtraukti darbdavius ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje ar įmonėje.
Įprastai esant dviem ir daugiau susirgimų įmonėje NVSC vertina, ar šie atvejai yra susiję epidemiologiškai, o identifikavus protrūkį, konsultuoja, prireikus vyksta į protrūkio vietą, registruoja net ir mažos rizikos sąlytį turėjusius darbuotojus tyrimui dėl koronaviruso infekcijos nustatymo. Bendradarbiaujant su Lietuvos statistikos departamentu, statistiniai duomenys apie protrūkius yra viešinami ir NVSC epidemiologų atnaujinami kasdien. Taikomo reagavimo algoritmo pagrindu SAM yra viešai skelbiama pagrindinė informacija darbdaviams, kaip elgtis įmonėje, kilus COVID-19 ligos protrūkiui.
Be minėtų veiksmų, nuolat ieškoma būdų šį procesą tobulinti. Naujausią iniciatyvą numatoma įgyvendinti, siunčiant unifikuotą žinutę darbdaviams apie galimą protrūkį su pagrindine jo atpažinimui ir valdymui skirta informacija tais atvejais, kai įmonėje ar įstaigoje fiksuojama 5 ir daugiau darbuotojų susirgimų COVID-19 liga, nevertinant jų tarpusavio ryšio. Tokių žinučių tikslas – ne tik operatyviau reaguoti į protrūkius, bet ir padėti darbdaviams atpažinti, kada būtina imtis papildomų koronaviruso valdymo priemonių, kad įstaigos ar įmonės veikla nebūtų sutrikdyta ar nutraukta dėl protrūkio išplitimo ir antrinių užsikrėtimų.
Gegužės 10 d. duomenimis, 14 dienų sergamumo rodiklis visose Vilniaus apskrities savivaldybėse viršijo Lietuvos vidurkį (596,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Nors praėjusio ketvirtadienio duomenis, per 7 paras registruotų teigiamų tyrimų dalis Širvintų ir Ukmergės savivaldybėse buvo didžiausia iš visų apskrities savivaldybių, tačiau šios dienos duomenimis, Švenčionių r. žymiai išaugo teigiamų tyrimų dalis ir siekia 11 proc. Kalbant apie vakcinacijos aprėptis, situacija nedžiuginanti Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose.
Vilniaus apskrityje identifikuotas 101 aktualus protrūkis, iš kurių 33 proc. – vaikų ugdymo įstaigose. Šiuo metu NVSC valdomi didžiausi protrūkiai Vilniaus apskrityje kilo gamybos ir siuvimo įmonėse.
Ypač svarbus operatyvus sąlytį turėjusių asmenų ištyrimas protrūkiuose – be siuntimo atlikti tyrimus mobiliame punkte, balandžio mėnesį NVSC Vilniaus departamentas organizavo testavimą 15 protrūkių atsiradimo vietose.
-
Epidemiologai mato neraminančius ženklus: COVID-19 sergamumo rodikliai primena praėjusių metų rudenį 3
Pernai spalį du trečdaliai Lietuvos savivaldybių fiksavo didėjanti naujų COVID-19 ligos atvejų skaičių. Tokia pat atvejų dinamika buvo užfiksuota ir praėjusią savaitę. Daugeliui Europos Sąjungos šalių susidūrus su didėjančiu sergamumu ir kai kurioms grįžtant prie griežto karantino, Lietuvoje stebimos tendencijos taip pat kelia nerimą.
Pasak epidemiologų, didžiausią poveikį augančiam sergamumui daro šiuo metu visoje Lietuvoje plintančios pavojingos koronaviruso atmainos.
Viruso genomo sekoskaitos tyrimai rodo, kad Vilniaus regione jau dominuoja didesniu užkrečiamumu pasižyminti britiškoji koronaviruso atmaina. Tiriant atsitiktinius mėginius, šiai atmainai būdingas S geno trūkumas nustatomas 70-80 proc. atvejų.
Būtent Vilniaus apskrities savivaldybėse fiksuojamas didžiausias 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų: Širvintų rajone šis rodiklis siekia 744, Vilniaus rajone – 569, Vilniaus mieste – 540, Švenčionių rajone – 511. Šie skaičiai ženkliai viršija bendrą šalies vidurkį (278).
Su britiškąja koronaviruso atmaina ir aukštyn šoktelėjusiu sergamumu siejamas ir vasario viduryje prasidėjęs hospitalizuotų COVID-19 pacientų skaičiaus augimas Vilniaus regione. Pusė visų Lietuvoje hospitalizuotų COVID-19 pacientų šiuo metu guli būtent Vilniaus regiono ligoninėse (357 iš 702). Pasiekus 70 proc. lovų užimtumą, kai kurios ligoninės priverstos didinti COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičių.
Kituose regionuose hospitalizuotų COVID-19 pacientų skaičius kol kas toliau mažėja arba išlieka stabilus, tačiau situacija per artimiausias savaites gali keistis. Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose koronaviruso britiškosios atmainos paplitimas galimai siekia 30-40 proc. Kitų šalių patirtis rodo, kad šiai atmainai patekus į tam tikrą teritoriją per keturias-šešias savaites ji gali tapti dominuojančia.
Specialių priemonių sustabdyti atmainų plitimui nėra, todėl epidemiologai ragina visų savivaldybių gyventojus griežtai laikytis jau taikomų koronavirusinės infekcijos prevencijos priemonių, mažinti judėjimą ir socialinius kontaktus, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei rankų higienos, vėdinti patalpas ir pan. Itin svarbu, kad asmenys, jaučiantis ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomus nevyktų į darbą ar kitas viešas vietas, o liktų namie ir registruotųsi koronaviruso tyrimų atlikimui. Ypatingas dėmesys taip turi būti skiriamas sąlytį su sergančiais turėjusių asmenų nustatymui ir izoliavimui, taip pat gyventojų profilaktiniam testavimui.
Profilaktinis darbuotojų testavimas yra labai svarbus siekiant išaiškinti besimptomius atvejus. Jis padeda užtikrinti, kad į įstaigą, įmonę ar organizaciją ateitų dirbti sveiki darbuotojai. Kuo anksčiau nustatoma liga,
tuo anksčiau galima imtis priemonių ir sumažinti tikimybę, kad žmogus išplatins infekciją savo darbe ar šeimoje.
Kokių kategorijų darbuotojai gali nemokamai profilaktiškai tirtis COVID-19, sužinosite čia.
Vienas iš rizikos veiksnių tebėra kelionės į užsienį – būtent iš kitų šalių į Lietuvą pateko pavojingos koronaviruso atmainos.
Nors keliautojams taikomi sugriežtinti reikalavimai, ir dabar atvykstančiųjų į Lietuvą prašoma turėti neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą bei izoliuotis 10 dienų po atvykimo, šios priemonės negali visiškai užkirsti kelio atmainų įvežimui. Kai kurių kategorijų keliautojams taikomos išimtys, taip pat, jei žmogus keliauja ligos inkubaciniu periodu, jis dar gali neturėti matomų ligos požymių ir susirgti jau grįžęs namo, todėl atvykus iš kitų šalių svarbu laikytis nustatytų izoliacijos reikalavimų ir bendrųjų koronavirusinės infekcijos prevencijos priemonių.
Koronaviruso paveiktomis šalimis šiuo metu laikomos visos pasaulio šalys. Kai kuriose jau kylant trečiajai pandemijos bangai, SAM ragina gyventojus įvertinti rizikas ir susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į užsienį.