Vienintelė įmonės akcininkė Energetikos ministerija 2023–2027 metais turės kasmet balsuoti už tokius dividendus, jei „Epso-G“ dalyvaus įgyvendinant valstybei svarbius projektus, taip pat jei išmokėjus dividendus grupės įsipareigojimai (išskyrus ateinančių laikotarpių pajamas, atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimus ir dotacijas) viršys nuosavą kapitalą. 

„Epso-G“ pernai gavo 590 mln. eurų pajamų – 63 proc. daugiau nei 2021 metais (363 mln. eurų). Tačiau dėl dukart išaugusių grupės veiklos sąnaudų konsoliduotas grynasis nuostolis siekė 42 mln. eurų (2021 metais – 39,8 mln. eurų grynojo pelno).

Paskutinį kartą „Epso-G“ dividendus mokėjo 2020 metais – tuomet tam skirta 773 tūkst. eurų.

„Epso-G“ valdo gamtinių dujų ir elektros perdavimo bendroves „Amber Grid“ ir „Litgrid“, energijos išteklių biržos operatorę „Baltpool“, energijos kaupiklių įmonę „Energy cells“ ir energetikos objektų statybos bendrovę „Tetas“.

„Projekto komandai liko įrengti aštuonis kilometrus tvoros segmentų, nutiesti tris kilometrus koncertinos prizmės ir atnaujinti septynis kilometrus senosios tvoros pasienyje su Baltarusija“, – BNS antradienį perduotame komentare sako grupės Fizinio barjero programos vadovas Marius Švaikauskas.

Pasak jo, statybos darbai šiuo metu vyksta sudėtingame pasienio ruože tarp Švenčionių ir Medininkų.

„Šiame ruože daug gamtinių kliūčių, pelkių, vandeningų ruožų ir kitų iššūkių. Iki pasienio pelkėtose vietose galima atvažiuoti ir medžiagas atsivežti tik amfibijomis arba keturračiais“, – teigė M. Švaikauskas.

Jis nurodė, kad kituose pasienio ruožuose pagrindiniai statybos darbai jau baigti, atstatomi keliai, taisomi smulkūs defektai, dirbama su projektine dokumentacija.

Fizinis barjeras statomas siekiant sustabdyti neteisėtą migraciją. Jis susideda iš pjaunančios vielos užtvaros, o už jos – trijų aukštų vielinė tvora.

Ją iš viso planuojama įrengti 502 km siekiančiose atkarpose. Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 km, daugiau nei 100 km siena eina upių ir ežerų krantais.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujamai Fizinio barjero prie sienos su Baltarusija projekto priežiūros komisijai projektą įgyvendinančios „EPSO-G“ atstovai pirmadienį pristatė, kaip vykdomas šis projektas. Koncertinos užtvaras jau yra įrengtas visuose jautriausiuose pasienio ruožuose, juose šiuo metu įrengiami tvoros segmentai, statybos įsibėgėjo ir projekto antrojo etapo ruožuose. Šiuo metu pasienyje mobilizuota maždaug 600 užtvarą statančių darbuotojų.

Pasak Vyriausybės pranešimo, svarbiausiuose pasienio su Baltarusija ruožuose šiuo metu jau nutiesta daugiau nei 170 kilometrų koncertinos prizmės. Į šį skaičių įtraukta ir pagal „EPSO-G“ įgyvendinamą projektą nutiesta koncertina, ir anksčiau kariškių ir ugniagesių įrengtas užtvaras.

Fizinio barjero įrengimo darbai sėkmingai vykdomi, nepaisant žiemiškų oro sąlygų. Žemės įšalas padeda įrengti užtvarą pelkėtose vietose, taip pat pasienio ruožo miško keliais lengviau judėti ir sunkiajai technikai.

Koncertinos tiesimo darbai jau baigti projekto pirmojo etapo – Druskininkų, Barausko, Adutiškio, Kabelių ir Kapčiamiesčio pasienio užkardų – ruožuose. Juose dėl didelio neteisėtų migrantų skaičiaus koncertinos piramidę nuspręsta įrengti pirmiausia. Tvoros segmentai pirmojo etapo ruožuose turi būti įrengti iki balandžio 30 dienos, o visas fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija bus įrengtas iki rugsėjo.

Dvejuose antrojo projekto etapo ruožuose – maždaug 100 kilometrų ilgio pietiniame ruože ir maždaug 70 kilometrų ilgio šiauriniame ruože – jungtinės veiklos pagrindu dirba „Kauno tiltai“ ir „Alkesta“, maždaug 100 kilometrų ilgio pietrytiniame ruože – „Brosta“. Rytiniame maždaug 100 kilometrų ilgio ruože dirba „EPSO-G“ grupės bendrovė „Tetas“.

Įrengiant fizinį barjerą prie pat valstybės sienos su Baltarusija ribos, pirmiausia tiesiama koncertinos piramidė iš 5 arba 6 spiralių, šalia koncertinos iš Lietuvos valstybės pusės montuojami tvoros segmentai. Pagal VSAT reikalavimus pagaminti, nepalankioms oro sąlygoms ir dirvožemio poveikiui atsparūs tvoros segmentai tvirtinami prie įleistų į žemę stulpų. Tvoros viršuje tvirtinama koncertinos spiralė, o bendras tvoros su spirale aukštis siekia 4 metrus.

Projekto priežiūros komisijai vadovauja ministrė pirmininkė, joje – taip pat vidaus reikalų, energetikos, krašto apsaugos, aplinkos ir finansų ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas ir projektą vykdančios įmonių grupės „EPSO-G“ atstovas.

BNS žiniomis, komisijai bus pateikti už projektą atsakingos energetikos grupės „Epso-G“ skelbto rangovų konkurso rezultatai. Bendrovė pasirinko keturis rangovus, o komisijai juos patvirtinus, netrukus turėtų būti pasirašytos sutartys.

Kiekvienas rangovas iki kitų metų rugsėjo turėtų nutiesti po 100 km tvoros.

Pirmojo etapo –108 kilometrų ilgio tvorą labiausiai pažeidžiamose vietose stato „Epso-G“ grupės įmonė „Tetas“. Pastaroji jau pradėjo statyti keturių metrų tvoros segmentus ir visą jos komplektaciją, o darbai turėtų būti baigti iki 2022 metų balandžio pabaigos.

Viso projekto vertė – apie 150 mln. eurų.

„Epso-G“ valdoma statybos įmonė „Tetas“ jau šiomis dienomis pradės tvoros tiesimo darbus. Iki šiol pasienyje vyko paruošiamieji darbai.

„Epso-G“ šią savaitę taip pat ketina skelbti antro tvoros statybos etapo rangovų konkursą.

„Tetas“ iki kitų metų balandžio 30 dienos turi pastatyti barjerą svarbiausiame 111 kilometrų ruože, netoli Druskininkų, A. Barausko ir Adutiškio pasienio užkardų, kur yra didžiausia tikimybė patekti nelegaliems migrantams.

Antruoju etapu maždaug 400 kilometrų atkarpoje darbus tikimasi pradėti šių metų pabaigoje ir baigti kitų metų rugpjūtį.

Vidaus reikalų ministrė Agnė BIlotaitė praėjusią savaitę sakė, jog pasienyje jau nutiesti 32 kilometrai koncertinos, toliau vyksta darbai, o juos baigti planuojama po metų.

508 kilometrų ilgio tvorai Vyriausybė yra numačiusi skirti iki 152 mln. eurų.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ praėjusią savaitę pasiūlė Energetikos ministerijai nustatyti šią datą, be to, siūloma keisti nuostatas, susijusias su informacijos apie projektą teikimu tarp institucijų.

„Epso-G“ ir jos valdoma pramonės statinių, elektros pastočių, linijų bei specialiųjų elektros įrenginių statybos įmonė „Tetas“ rugsėjo 14 dieną pasirašė 36,3 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį dėl pirmojo tvoros pasienyje su Baltarusija įrengimo etapo. Darbai turėtų prasidėti dar šį mėnesį.

„Tetas“ iki kitų metų balandžio 30 dienos pastatys barjerą svarbiausiame 111 kilometrų ruože, netoli Druskininkų, A. Barausko ir Adutiškio pasienio užkardų, kur yra didžiausia tikimybė patekti nelegaliems migrantams.

Antruoju etapu, 400 kilometrų atkarpoje, darbus tikimasi pradėti šių metų pabaigoje ir baigti kitų metų rugpjūtį. Šio etapo statybos konkursą planuojama skelbti kitą savaitę.

508 kilometrų ilgio tvorai Vyriausybė yra numačiusi skirti iki 152 mln. eurų. Tvora nebus statoma pelkėtose ar kitose dėl sudėtingų gamtos sąlygų neįveikiamose vietose.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 km, daugiau nei 100 km siena eina upių ir ežerų krantais.