„Būtent dėl slaptumo aspekto turime tam tikrą viešinimo procedūros dalį iš proceso ir eliminuoti“, – LRT radijui trečiadienį teigė  Erika Kuročkina.

Seimas skubos tvarka svarsto įstatymų pataisas, kuriomis Vyriausybės svarbiais nacionaliniam saugumui pripažintų stambių gynybos pramonės projektų plėtotojams siūloma leisti neviešinti informacijos apie statybos darbų pradžią, neinformuoti visuomenės apie projektavimą, nekviesti jos dalyvauti svarstant projektus.

„Visiškai komunikacijos su visuomene neeliminuojame. Ką eliminuojame, tai viešojo derinimo procedūrų, kai vyksta didesnio masto statybos tam tikri techninio projekto elementai pastatomi ir visuomenė supažindinama su jais“, – teigė viceministrė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narė Goda Burokienė sakė, kad gyventojams bus sudėtinga rasti informaciją apie plėtojamus gynybos pramonės projektus.

„Žmonėms reikės gerai paieškoti informacijos, (...) per valdžios vartus prisijungsi, paieškosi ir rasi. O kas nepaieškos, tas ir nesužinos“, – sakė G. Burokienė.

„Visiškai komunikacijos su visuomene neeliminuojame.

 

Pataisos, sudarančios palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti gamyklas, numato galimybę pradėti projektus statyti dar neturint statybos leidimo, poveikio aplinkai vertinimo, kuriuos investuotojas privalėtų gauti iki statybų pabaigos.

„Tai irgi įrėmina ir pačią įmonę, ir mus užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų užtikrinti galiausiai. Kad ir poveikis aplinkai nebūtų neigiamas, kad visi statybos leidimo reikalavimai būtų užtikrinti“, – kalbėjo E. Kuročkina.

Pataisas Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ planuojant Lietuvoje statyti 155 mm amunicijos sviedinių gamyklą. Įmonės ir Vyriausybės atstovai antradienį pasirašė statybų ketinimo protokolą.

„Rheinmetall“ gamykla taip pat pripažinta svarbiu investiciniu projektu, kuriam paprastai taikomos specialios verslo ir kitokios sąlygos.

Amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje valstybinėje žemėje. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.

Anot jos, naudodamiesi tokia „smėlio dėže“, verslo atstovai galės konsultuotis dėl DI rizikos kategorijų ir joms taikomų reikalavimų atitikimo.

„Siekiant užtikrinti, kad visi galėtume naudotis tik patikimais sprendimais, Inovacijų agentūros sudėtyje pradėta kurti smėlio dėžę verslui, kuri leis įmonėms gauti pagalbą dėl jų sprendimų atitikties DI aktui, duomenų apsaugos reglamentui, UNESCO etikos rekomendacijoms ir kitiems šios technologijos panaudojimą apibriežiantiems teisės aktams“, – Seimo Ateities komiteto DI darbo grupės posėdžio metu teigė E. Kuročkina.

„Mes norime sukurti vietą ir erdvę verslui, kur jie gali gauti konsultaciją, kaip atitikti pagal tam tikras DI rizikos kategorijas nustatytiems reikalavimams“, – pridūrė ji.

Taip pat, anot jos, šiais metais siekiama ištestuoti keliolika viešojo sektoriaus efektyvumui pagerinti skirtų DI sprendimų. 

„2024 m. mes siekiame pratestuoti vadinamąją „Govtech Sandbox“ DI versiją, kuri veiks dviem skirtingomis kryptimis. Siekiame ištestuoti 13 sprendimų, jiems skirsime 250 tūkst. eurų. Ir DI ateities sprinto iniciatyva, kuria parengsime 6 koncepcijas viešajam sektoriui“, – sakė ji.

Posėdžio metu E. Kuročkina taip pat paminėjo, kad 2024 m. bus patvirtintas strateginis veiksmų planas, kuriuo bus prisidedama prie Europos Komisijos (EK) skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje iškeltų tikslų. Vienas iš šių tikslų, kuriuos išskyrė viceministrė, užtikrinimas, jog 2030 m. bent 75 proc. įmonių naudotųsi debesijos kompiuterijos paslaugomis, didžiaisiais duomenimis ar dirbtiniu intelektu.

„Visos valstybės narės praeitais metais buvo įpareigotos parengti savo skaitmeninio dešimtmečio strategiją. Tai mes 2023 m. parengėme strateginį veiksmų plano projektą, kuris yra pateiktas Vyriausybei įvertinti prieš teikiant EK“, – aiškino E. Kuročkina.

„Projektu siekiame prisidėti prie keliamo tikslo, kad iki 2030 m. daugiau nei 75 proc. naudotųsi DI. Taip pat skatinti skaitmeninės kompetencijos plėtrą“, – paminėjo ji.

Anot viceministrės, Lietuva bendradarbiaus su tarptautinėmis institucijomis kontroliuojančiomis DI naudojimą ir taikymą. Ji paminėjo, kad Lietuva jau dabar dalyvauja Telekomunikacijų ir informacinės visuomenės darbo grupės, šiuo metu reguliuojančios DI naudojimą, veikloje.

„Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis vyksta jų sukurtų formatų pagrindu. Pavyzdžiui, kalbant apie DI aktą, bus sudarytai valdyba, kuri patarinės kaip sudaryti geresnes sąlygas jo taikymui. Šios valdybos nariais vienareikšmiškai būsime“, – teigė viceministrė.

ELTA primena, kad 2023 m. gruodį Europos Parlamento ir ES valstybių narių derybininkai susitarė dėl DI akto, kuriuo nuspręsta šios technologijos naudojimui ES taikyti griežtesnės taisyklės.

Europos Komisija šį įstatymą pasiūlė dar 2021 m. balandžio mėnesį. Pagal jį DI sistemos turi būti suskirstytos į skirtingas rizikos grupes, remiantis kuriomis nustatomos paslaugų teikėjų ir naudotojų pareigos. Pagal numatomus apribojimus, nors daugelis DI sistemų kelia minimalią riziką, šios programos vis tiek bus vertinamos.

Kuo didesnė galima taikomosios programos rizika, tuo aukštesni reikalavimai turėtų būti taikomi. Tikimasi, kad šios taisyklės bus kopijuojamos visame pasaulyje.

Pasak Erikos Kuročkinos, šiemet sausį–spalį gyventojai portale epaslaugos.lt lankėsi 32,4 mln. kartų, o tuo pačiu laiku pernai – 34,5 mln.. Per visus 2022-uosius jame lankytasi 39,6 mln. kartų.  

„Matome šiek tiek sumažėjusį portalo epaslaugos.lt lankomumą“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje teigė E. Kuročkina.

„Prisijungimų skaičius 2023 metais yra šiek tiek sumažėjęs, tačiau vis dar išlieka pakankamai aukštas“, – pridūrė ji.  

Viceministrė pabrėžė, kad 2021-ieji – pandemijos metai – buvo rekordiniai naudojantis e. valdžios vartais – tuomet jais naudotasi 53,8 mln. kartų.

„Tam tikros aplinkybės (koronaviruso pandemija ir dėl jos nustatyti įvairūs apribojimai – BNS) paskatino, kad 2021 metai naudojantis e. paslaugomis buvo rekordiniai“, – teigė E. Kuročkina.

Pasak jos, jau pradėtas portalo epaslaugos.lt atnaujinimas – numatytas „klientų žingsnių mažinimas“. Numatoma, kad darbai vyks ir 2025 metais. 

Ji nuo nuo balandžio 24 dienos, pirmadienio, pakeis savo noru pasitraukusį viceministrą Vincą Jurgutį, kurio paskutinė darbo diena yra balandžio 21 diena.

„Turėdama didelę darbo patirtį Vilniaus miesto savivaldybėje bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, ji (E. Kuročkina – BNS) naujose pareigose (...) prisidės prie inovacijų srities stiprinimo Lietuvos ekonomikoje ir viešajame sektoriuje“, – pranešime teigė ministrė A. Armonaitė.   

Viceministrė kuruos viešųjų pirkimų, valstybės duomenų atvėrimo, Ekonomikos gaivinimo plano (RRF) skaitmenizavimo priemones, inovacijų viešajame sektoriuje (GovTech) ir gynybos inovacijų sritis bei Lietuvos vykdomus Ukrainos atstatymo projektus.

Perskirsčius viceministrų kuruojamas sritis turizmo sritis bus paskirta viceministrui Karoliui Žemaičiui.

A. Armonaitės komandoje taip pat dirba viceministrės Eglė Markevičiūtė ir Ieva Valeškaitė.

V. Jurgutis iš viceministro pareigų nusprendė trauktis kovą po to, kai sulaukė kaltinimų nepotizmu, kuomet „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore buvo paskirta jo sutuoktinė bei A. Armonaitės draugė Agnė Belickaitė.