LVAT teisėjų kolegija trečiadienį galutine nutartimi atmetė E. Bėronto skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2021 metų lapkritį priimtą sprendimą, taip pat atmetusį jo skundą. 

LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė BNS pranešė, kad bylos medžiaga pripažinta nevieša, todėl pateikė tik rezoliucinę jos dalį. 

Teismai bylą nagrinėjo du kartus – LVAT 2021-ųjų gegužę Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Žemės ūkio ministerijos prašymu panaikino E. Bėrontui palankų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 metų vasarį priimtą sprendimą ir grąžino jam bylą nagrinėti iš naujo. Pastarasis teismas tuomet buvo iš dalies patenkinęs E. Bėronto skundą.

LVAT tuomet nurodė pirmos instancijos teismui iš naujo vertinti VSD pažymą, kurios pagrindu E. Bėrontas 2019 metų gegužę buvo atleistas iš NMA vadovo posto. 

VAAT 2020-aisiais buvo nusprendęs, kad VSD pažyma dėl E. Bėronto nepatikimumo buvo surašyta „remiantis prielaidomis bei įslaptinta informacija, kuri (...) nelaikoma įrodymu, kadangi nebuvo išslaptinta ir pareiškėjas (E. Bėrontas – BNS) neturėjo galimybių dėl jos pasisakyti“, todėl pažeidžia nekaltumo prezumpciją.

Pripažinęs žvalgybos pažymą nepagrįsta, teismas tuomet taip pat panaikino 2019-ųjų balandį pasirašytą tuometinio žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio įsakymą E. Bėrontui neleisti dirbti su slapta informacija. Po kelių dienų jis buvo atleistas.

Ankstesnis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas 2018 metais jau buvo atleidęs E. Bėrontą, remdamasis STT pažyma, tačiau teismas tų metų rugsėjį buvo jį grąžinęs į pareigas. G. Surplys jį vėl atleido 2019 metų gegužę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gegužės 26 dieną iš dalies patenkino VSD ir Žemės ūkio ministerijos skundus – panaikino E. Bėrontui palankų VAAT pernai sausį priimtą sprendimą ir grąžino šį klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

VAAT buvo nusprendęs, kad VSD pažyma dėl E. Bėronto nepatikimumo buvo surašyta „remiantis prielaidomis bei įslaptinta informacija, kuri (...) nelaikoma įrodymu, kadangi nebuvo išslaptinta ir pareiškėjas (E. Bėrontas – BNS) neturėjo galimybių dėl jos pasisakyti“, todėl pažeidžia nekaltumo prezumpciją.

Pripažinęs žvalgybos pažymą nepagrįsta, teismas tuomet taip pat panaikino 2019-ųjų balandį pasirašytą tuometinio žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio įsakymą E. Bėrontui neleisti dirbti su slapta informacija. Po kelių dienų jis buvo atleistas.

LVAT pažymėjo, kad remtis įslaptintais įrodymais nėra kategoriškai draudžiama, tačiau teismas privalo laikytis tam tikrų taisyklių, kad nebūtų pažeista Žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta teisė į teisingą teismą.

„Aplinkybė, kuri įrodinėjama ir įrodymais, kurie nebuvo išslaptinti, E. Bėrontui yra žinoma, tai yra, kad jis pokalbio su VSD pareigūnu metu pateikė melagingus faktus (....), todėl jis turi galimybę teikti paaiškinimus ir jam prieinamus įrodymus dėl jos“, – rašoma LVAT nutartyje.

Pasak LVAT, byloje nėra duomenų, kad E. Bėrontas ar jo atstovas būtų prašęs susipažinti su slaptais  įrodymais, be to, VAAT taip pat nesikreipė į STT dėl pažymos išslaptinimo, nesiaiškino STT atsisakymo tai padaryti priežasčių.

„Net jeigu tokie duomenys ar esminė jų dalis, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, iš tiesų vis dar negali būti išslaptinti, E. Bėronto negalėjimas susipažinti ir komentuoti įslaptintą dokumentą galėtų būti pakankamai kompensuotas fakto, kad su šiuo dokumentu, o esant pagrindui – ir duomenimis, kurių pagrindu jis parengtas, galėjo susipažinti teismas“, – rašoma nutartyje.

NMA direktorius privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija.

Ankstesnis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas 2018 metais jau buvo atleidęs E. Bėrontą, remdamasis STT pažyma, tačiau teismas tų metų rugsėjį buvo jį grąžinęs į pareigas. G. Surplys jį vėl atleido 2019 metų gegužę.

Apie tai BNS trečiadienį informavo ministerijos ir VSD atstovai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sausio pabaigoje konstatavo, kad VSD pažyma, kuria remiantis E. Bėrontas buvo atleistas iš NMA vadovo pareigų, buvo nepagrįsta ir parengta remiantis prielaidomis.

Teismas konstatavo, kad pažyma dėl E. Bėronto nepatikimumo buvo surašyta „remiantis prielaidomis bei įslaptinta informacija, kuri (...) nelaikoma įrodymu, kadangi nebuvo išslaptinta ir pareiškėjas neturėjo galimybių dėl jos pasisakyti“.

Anot teismo, tokia aplinkybė pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.

Pripažinęs žvalgybos pažymą nepagrįsta, teismas panaikino pernai balandį pasirašytą žemės ūkio ministro įsakymą, kuriuo E. Bėrontui neišduotas leidimas dirbti su slapta informacija.

Praėjus kelioms dienoms po šio įsakymo pasirašymo tuometinis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys atleido E. Bėrontą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pareigų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog E. Bėrontas per VSD patikrinimą nuslėpė ryšius su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

„Nurodytame klausimyne nėra suformuotas klausimas, kuriame pareiškėjas privalėtų deklaruoti atitinkamus ryšius, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas tokius ryšius nuslėpė“, – buvo teigiama teismo pranešime.

„Tuo labiau nustatyta, kad pareikalavus pareiškėją duoti papildomus paaiškinimus, jis nurodė, kokie ryšiai jį siejo su Raimondu Kurlianskiu. Kaip matyti, kad tie ryšiai buvo susiję su NMA projektų viešinimu“, – rašoma jame.

Teismas taip pat konstatavo, kad VSD patikrinimo išvada dėl E. Bėronto pajamų bei turto kilmės yra grindžiama tik prielaidomis, nebuvo atlikta išsami jo bei sutuoktinės pajamų bei turto analizė, selektyviai vertintos buvusio NMA vadovo gautos pajamos ir iškeltos įrodymais nepagrįstos abejonės, jog E. Bėrontas būdamas jauno amžiaus negalėjo sutaupyti nurodomos pinigų sumos.

Sprendime rašoma, kad VSD negalėjo poligrafu tikrinti E. Bėronto pajamų teisėtumo. Be to, žvalgybos pareigūnai padarė procedūrinį pažeidimą, kai nesupažindino E. Bėtonto su patikrinimo išvadomis.

NMA direktorius pagal pareigybę privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija.

Ankstesnis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas 2018 metais jau buvo atleidęs E. Bėrontą, remdamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma, tačiau teismas užpernai rugsėjį buvo jį grąžinęs į pareigas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Pakvietėme E. Bėrontą vadovauti vienoms stipriausių rinkoje agroverslo srities bendrovių. Vertiname jo kompetenciją, vadybinius gebėjimus ir tikimės, kad naujasis vadovas suteiks bendrovėms impulsą augti, diegti inovacijas ir geriau patenkinti klientų poreikius“, – pranešime cituojamas bendrovės „Agrochema“ ir „Agrochema plius“ valdybos pirmininkas Gintaras Balčiūnas.

Pasak naujojo vadovo, valdant bendrovėms laukia dideli iššūkiai.

„Laukia dideli iššūkiai, šioje ketvirtosios pramonės revoliucijos epochoje turime būti pažangūs, optimalūs ir efektyvūs, siūlantys kokybiškus produktus ir paslaugas mūsų ūkininkams. Paskutiniai keli metai yra gana sudėtingi ūkininkams dėl klimatinių sąlygų, todėl ir mūsų stiprybė labai priklauso nuo ūkininkų tvirtumo.

Mano patirtis žemės ūkio ir finansų sektoriuje leis rasti gerą supratimą ir bendradarbiavimą su ūkininkais, turėsime peržvelgti strateginius bendrovių tikslus, įsivertinti kainodarą, siūlyti rinkai kokybišką ir platų lietuviškos produkcijos bei paslaugų asortimentą“, – teigia naujai paskirtasis vadovas E. Bėrontas.

Kaip skelbiama pranešime, prieš ateidamas į „Agrochemos“ įmonių grupę, E. Bėrontas nuo 2014 m. dirbo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriumi.

„Agrochemos“ įmonių grupė pernai uždirbo 252,4 mln. eurų konsoliduotųjų pajamų. Bendrovė „Agrochema“ valdo Estijos „Agrochema Eesti“, Latvijos bendroves „Agrochema Latvia“ ir „Agrochema“, „Žemaitijos grūdai“, „Agrochema plius“ ir „Joniškio elevatorius“. „Agrochemos“ įmonių grupėje dirba apie 500 darbuotojų.

ELTA primena, kad žemės ūkio ministras Giedrius Surplys E. Bėrontą gegužės pabaigoje atleido iš Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pareigų, nes jam nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija.

„Šiandien po ilgų svarstymų ir konsultacijų su teisininkais ir po vakar gauto Valstybės tarnybos departamento (VTD – BNS) išaiškinimo pasirašiau įsakymą, pagal kurį nuo rytojaus atleidžiu E. Bėrontą iš pareigų“, – BNS sakė Giedrius Surplys.

„Mes kreipėmės į VTD prašydami išaiškinti, kaip jie mato šitą situaciją. Vakar gavome atsakymą, kuris patvirtina, kad gavus tokį VSD raštą, žmogus turi būti atleistas iš pareigų“, – pridūrė jis.

Anot jo, atleisti E. Bėrontą užtruko, nes siekta išsiaiškinti, kad po teismų sprendimų nebūtų prielaidų jam grįžti į darbą.

„Iš tikrųjų VSD pažyma yra, tačiau sprendimą turiu priimti aš. Ta VSD pažyma buvo apskųsta teismui ir dėl to tiesiog nenorėjau pakartoti kitų ministrų klaidų, norėjau padaryti viską teisingai, kad atleidimas būtų visiškai teisėtas ir nesudarytų prielaidų žmogui vėl grįžti į darbą po teismo procesų“, – sakė G. Surplys.

Jis pridūrė, kad E. Bėrontą vertina kaip gerą vadybininką.

„Aš asmeniškai E. Bėrontą vertinu kaip gerą vadybininką, vadovą, sulaukiau labai daug atsiliepimų iš ūkininkų, kad jie jį palaiko, vakar sulaukėm ir NMA profsąjungų atstovų palaikymo“, – teigė ministras.

VSD atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė anksčiau BNS sakė, kad rekomendacija žemės ūkio ministrui neleisti E. Bėrontui dirbti su įslaptinta informacija pateikta balandžio 29 dieną. VSD poziciją E. Bėrontas apskundė teismui, kuris priėmė nagrinėti skundą, tačiau atmetė prašymą laikinai sustabdyti VSD rašto galiojimą ir leisti jam dirbti su slapta informacija.

Ministras BNS teigė neprisimenantis, kada tiksliai pasirašė raštą, kad E. Bėrontas negali dirbti su slapta informacija, tačiau teigė, kad tai padarė tą pačią arba kitą dieną po VSD pateikimo.

„E. Bėrontas tikrai neturėjo teisės dirbti su slapta informacija, aš buvau jam uždraudęs tą daryti, todėl neįžvelgiu grėsmės, kad jis tą mėnesį, kol aš priiminėjau sprendimą, dirbo“, – sakė jis.

NMA direktorius pagal pareigybę privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija.

LVAT pernai rugsėjį grąžino E. Bėrontą į Europos Sąjungos paramą skirstančios agentūros vadovus, be to, jam buvo sumokėta beveik 22,3 tūkst. eurų kompensacija.

E. Bėrontą buvo atleidęs tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, remdamasis gauta informacija iš Specialiųjų tyrimų tarnybos.

VSD argumentai – niekiniai

E. Bėrontas pareiškė, kad VSD pažymos turinys – niekinis. Be to, agentūra esą niekada nedirbo su slapta informacija.

„Politikai neturėtų mojuotis pažymomis ar rekomendacijomis, kurios tiesiog jau praėjusiame teismo procese yra išnagrinėtos ir naujų jokių aplinkybių, kurios leistų kažkuo abejoti, nėra, nes šįkart, ačiū Dievui, kad aš bent jau mačiau, turiu informacijos, kas yra parašyta ir esu su tuo supažindintas, galiu drąsiai teigti, kad čia niekiniai argumentai“, – BNS sakė E. Bėrontas.

Jis teigė ministro sprendimą jį atleisti skųsiąs teismui.

E. Bėrontas teigia manęs, kad jo teisė dirbti su įslaptina informacija buvo atstatyta dar pernai rugsėji, kai jis teismo sprendimu buvo sugrąžintas į darbą.

„Po teismo proceso jinai (teisė dirbti su slapta informacija – BNS) turėjo būti atstatyta, bet ministras teismo sprendimo 2018 metų rugsėjo 26 dienos neįvykdė. Apie tai aš sužinojau šiek tiek vėliau, maniau, kad tiesiog įsakymu atstatyta ir tiek“, – teigė jis. 

E. Bėrontas sako, kad jo vadovavimo laikotarpiu NMA nėra dirbusi su jokia slapta informacija.

„Juokingiausia tai, kad agentūra nuo 2014 metų, kai dirbu, nėra gavusi jokios informacijos. Agentūra neatlieka jokių ikiteisminių tyrimų, neatlieka jokios kontražvalgybos, nedirba su jokia slapta informacija. (...) Uždraudė dirbti su tuo, su kuo mes nedirbam“, – sakė jis.

Anot VSD atstovės Aurelijos Katkuvienės, E. Bėrontas nuo pat sugrąžinimo į darbą neturėjo teisės dirbti su įslaptinta informacija, nes vyko jo patikrinimas.

„Kol vyksta patikrinimo procedūra, tol žmogus neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Tai yra normali praktika, visuomet taip ir vykdavo“, – BNS sakė ji.

Manoma, kad LNK televiziją ir portalą alfa.lt valdęs „MG Baltic“ siekė daryti įtaką politikams, siekdamas gauti kuo daugiau viešinimo projektų lėšų.

Kaltinimuose teigiama, kad kyšiai kitam bylos kaltinamajam Vytautui Gapšiui buvo perduoti ir už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog būtų priimti koncerno žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.

E. Bėrontas Vilniaus apygardos teisme trečiadienį pasakojo, kad su R. Kurlianskiu bendravo, kaip ir su kitų žiniasklaidos priemonių atstovais.

Tai nebuvo išskirtinis susitikinėjimas, jokių privačių santykių su R. Kurlianskiu neturėjau.

„Tai nebuvo išskirtinis susitikinėjimas, jokių privačių santykių su R. Kurlianskiu neturėjau“, - teismui teigė E. Bėrontas.

Kaip skelbė portalas delfi.lt, už NMA projektų viešinimą buvo atsakinga viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus vadovaujama bendrovė „Viešųjų ryšių partneriai“ (dabar – „Fabula Hill+Knowlton Strategies“) – jos prokurorams pateikti duomenys rodo, kad vien per aštuonis 2015 metų mėnesius koncerno valdomai žiniasklaidai buvo skirta daugiau nei ketvirtadalis lėšų iš Kaimo plėtros 2014-2020 metais programos priemonės – daugiau kaip 420 tūkst. eurų.

Tačiau koncernas norėjo gauti dar daugiau pinigų, juo labiau kad ne visos suplanuotos išleisti lėšos buvo panaudotos – viešinimui 2015-2017 metais ŽŪM ketino skirti daugiau kaip 7,437 mln. eurų, o NMA – 2,027 mln. eurų.

Kaip rašė delfi.lt, iš slapta pareigūnų užfiksuotų R. Kurlianskio ir V. Gapšio pokalbių matyti, kad buvęs  „darbietis“ buvo tas žmogus, kuris koncerno naudai turėjo paveikti Darbo partijos deleguotą ministrę V. Baltraitienę – R. Kurlianskis su ja asmeniškai nebuvo pažįstamas. Manoma, kad draugiškus ryšius su R. Kurlianskiu palaikė ir NMA direktorius E. Bėrontas.

Per apklausą prokuratūroje V. Baltraitienė prisipažino, kad sulaukė spaudimo, kai ėmė riboti viešinimui skirtas lėšas.

„Man tapus ministre, ŽŪM savo veiklos viešinimą vykdė per NMA, – sakė V. Baltraitienė. – Kai atsisakiau skirti papildomą finansavimą, dėl tokio savo sprendimo pajutau spaudimą iš žiniasklaidos, ypač – iš „Lietuvos ryto“ grupės. Taip pat, mano žiniomis, NMA išskirtinai daug lėšų viešinimui buvo skyrusi „Alfa media“ grupei.“

Buvusi ministrė taip pat prisipažino, kad spaudimo sulaukė ir M. Katkaus, ir iš tuomečio NMA vadovo E. Bėronto.

E. Bėrontas teismui pasakojo, kad buvo sudarytos viešinimo sutartys ir dėl to teko bendrauti su daugelio žiniasklaidos priemonių atstovais. 

Teisėja Nijolė Žimkienė liudytojo teiravosi, ko jis ėjo pas R. Kurlianskį į jo ofisą J. Jasinskio gatvėje. Šis atsakė, kad lankėsi dėl viešinimo.

Prokuroras Justas Laucius stebėjosi, kodėl NMA vadovas pats eidavo kalbėtis su žiniasklaidos priemonių atstovais.

E. Bėrontas pasakojo, kad sulaukdavo skambučių ir iš kitų žiniasklaidos priemonių atstovų – pamatę projektų viešinimą pas konkurentus, klausdavo, kodėl viešinama ne pas juos.

Teisėja N. Žimkienė teiravosi, kam buvo reikalinga bendrovė „Viešųjų ryšių partneriai“, kai žiniasklaidos priemonių atstovai patys skambindavo NMA vadovui.

E. Bėrontas paaiškino, kad bendrovė tiesiog ruošė viešinimo projektų dokumentus.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs penktadienį.

„Žemės ūkio ministerija nesikreips į teismą, kad būtų atnaujinta byla, kurioje įsiteisėjusiu sprendimu NMA vadovas E. Bėrontas buvo grąžintas į pareigas“, – BNS pranešė ministerija.

Anot jos, proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais, kai siekiama pašalinti akivaizdžius ir esminius bylos nagrinėjimo pažeidimus.

„Dar kartą išsamiai išnagrinėję visą bylos medžiagą, teisininkai nerado joje akivaizdžių ir esminių pažeidimų“, – teigia ministerija.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys spalį svarstė prašyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  atnaujinti procesą. Šis teismas rugsėjo pabaigoje patenkino E. Bėronto skundą ir jį grąžino į agentūros vadovo postą bei įpareigojo jam sumokėti beveik 22,3 tūkst. eurų kompensaciją.

Tuomet ministras teigė iškėlęs E. Bėrontui griežtus tikslus – per vienerius metus visos agentūrai pateiktos paraiškos turi būti įvertintos laiku, agentūra turi veikti skaidriai, per metus ji turi būti perkelta į Kauną.

Tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sausio pradžioje buvo paskyręs E. Bėrontą vadovauti agentūrai antrai kadencijai, tačiau vėliau gavęs papildomos Specialiųjų tyrimų tarnybos informacijos, sausio viduryje jį atleido.

Atleidus E. Bėrontą, Žemės ūkio ministerija skelbė naujo NMA vadovo konkursą, jį laimėjo agentūros direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas. Po teismo sprendimo minėtas konkursas buvo anuliuotas.

E. Bėrontas: ministras manimi pasitiki

E. Bėrontas pareiškė manantis, kad žemės ūkio ministras juo pasitiki, todėl nutarė neprašyti teismo atnaujinti procesą dėl jo grąžinimo į pareigas.

„Ministras yra gavęs visas pažymas, kurias būtina, kurios kėlė abejonių. Suprato, kad ten viskas yra aišku ir tvarkinga. Kitas dalykas, teismo galutinis sprendimas, kuris vykdomas, tai atnaujinimas yra absoliučiai formalus dalykas“, – ministro sprendimą BNS komentavo E. Bėrontas.

„Ministras, manau, per tuos tris mėnesius matė, kad agentūra grįžo atgal į vėžes ir dirbam, ir tiesiogines išmokas sparčiai mokam. Tiesiog galbūt reikėjo laiko, kad ministras pasitikėtų manimi“, – teigė E. Bėrontas.

Jis taip pat sakė nesvarstantis galimybės atsistatydinti: „Vadovaujuosi teismo sprendimu ir toliau dirbu“.

„Jis (E. Bėrontas – BNS) rytoj (penktadienį – BNS) ateina pas ministrą, 8 val. suplanuotas susitikimas ir tada ministras teismo nustatyta tvarka pasielgs. (...) Vykdome teismo sprendimą, esame teisinė valstybė, teismas taip nusprendė, mes neturime kito pasirinkimo. Žmogus turi grįžti į darbą, mes jį grąžiname“, – BNS sakė ministro patarėja Vitalija Jankauskaitė.

Anot jos, anksčiau skelbtas NMA vadovo konkursas, kurį laimėjo direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas, yra anuliuojamas.

„Kadangi T. Orlickas buvo direktoriaus pavaduotojas, jis ir liks pavaduotoju, o dabartinis laikinasis įstaigos vadovas Vaidas Timinskas buvo departamento vadovu, tai jis grįš ten, kur dirbo anksčiau“, – sakė V. Jankauskaitė.

Su E. Bėrontu BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį patenkino E. Bėronto skundą ir nusprendė jį grąžinti į Europos Sąjungos (ES) paramą skirstančią NMA. Teismas taip pat įpareigojo E. Bėrontui sumokėti kompensaciją, kuri, pasak V. Jankauskaitės, siekia beveik 22,3 tūkst. eurų.

E. Bėrontą antrai kadencijai paskyręs, tačiau vėliau iš pareigų jį atleidęs tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako neturėjęs priekaištų NMA vadovui.

„Aš savo nuomonę buvau išreiškęs pratęsdamas jam kadenciją, nes darbo prasme aš jam priekaištų neturėjau, o visus kitus dalykus aiškinosi teismas. Jeigu teismas nerado pagrindo, dėl ko jis buvo atleistas, reiškia, toks sprendimas yra teisėtas“, – BNS sakė B. Markauskas.

B. Markauskas sausį paskyrė E. Bėrontą vadovauti NMA antrai kadencijai, nors pastarasis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas teisėsaugos tyrime dėl beveik 4 mln. eurų ES lėšų iššvaistymo.

Tuomet B. Markauskas teigė, kad NMA vadovas „sėkmingai įgyvendino“ jam ir agentūrai keltus tikslus, tačiau ministras pripažino, kad jei NMA vadovui būtų pareikšti įtarimai, jis turėtų iš karto atsistatydinti.

B. Markausko sprendimas paskirti E. Bėrontą buvo sulaukęs šalies vadovų kritikos. Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė sausį tvirtino, jog sprendimas E. Bėrontą paskirti antrai kadencijai kompromituoja žemės ūkio ministrą ir mažina pasitikėjimą institucija. Premjeras Saulius Skvernelis sausį teigė, kad E. Bėrontas kenkia agentūros darbui.

B. Markauskas vėliau aiškino apie E. Bėrontą gavęs papildomos informacijos, kurios detalizuoti nenorėjo, ir sausio viduryje jį atleido. Jo teigimu, oficiali atleidimo priežastis yra „sudėtingas vadovo darbas ir susiklosčiusios aplinkybės“.

Naujienų portalo 15min.lt duomenimis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) tyrime, kuriame apklaustas ir E. Bėrontas, analizuoja, ar kitas buvęs tarnybos vadovas Saulius Silicikas, jau nebedirbdamas NMA, esą siekė, jog parama būtų skirta ūkininkams, kurių įrangos tiekėja yra bendrovė „Biržų žemtiekimas“ – ji siejama su Seimo nariu „valstiečiu“ Viktoru Rinkevičiumi, be to, jai vadovauja S. Silickas.

Naują NMA vadovo konkursą laimėjęs T. Orlickas į šias pareigas iki šiol nebuvo paskirtas.

Premjeras ragina atidžiau vertinti tarnybų informaciją

Teismui nutarus, kad dar vienas aukštas valdininkas iš pareigų buvo atleistas neteisėtai, premjeras Saulius Skvernelis ragina institucijas atidžiau vertinti tarnybų informaciją.

Taip premjeras komentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą, kad buvęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Erikas Bėrontas iš pareigų atleistas neteisėtai, jam priteista 22,3 tūkst. eurų kompensacija.

„Tai ne pirmas toks signalas, tai, matyt, institucijoms reikia labai atidžiai svarstyti, kaip teismai vertina įvairią tarnybų turimą pateikiamą informaciją. Čia, matyt, toks lūžio taškas, kai reikia persvarstyti ir pagalvoti, kaip toliau elgtis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Panašiai premjeras kalbėjo ir rugpjūtį, kai teismas paskelbė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis antrą kartą iš pareigų buvo atleistas neteisėtai, jam priteista 13,2 tūkst. eurų kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį taip pat  įpareigojo E.Bėrontui sumokėti kompensaciją už pravaikštas.

„Toks yra teismo sprendimas ir mes jį privalėsime vykdyti. Paties teismo sprendimo negaliu komentuoti“, – portalui sakė Giedrius Surplys. BNS su ministru trečiadienį vakare nepavyko susisiekti.

BNS primena, kad tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sausio pradžioje paskyrė E. Bėrontą vadovauti NMA antrai kadencijai, nors pastarasis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas teisėsaugos tyrime dėl beveik 4 mln. eurų ES lėšų iššvaistymo.

B. Markausko sprendimas paskirti E. Bėrontą buvo sulaukęs šalies vadovų kritikos. Ministras vėliau aiškino gavęs papildomos informacijos apie E. Bėrontą ir sausio viduryje jį atleido.

NMA vadovo konkursą yra laimėjęs jos direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas, tačiau į šias pareigas jis kol kas nėra paskirtas.