Kur erkių daugiausia?

Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Dažniausiai erkės gyvena tose teritorijose, kur daug laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų. Jų galima sutikti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose – juose vešli žolė, daug perpuvusių augalų ir šakų. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų bei šakų.

Žmogus erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkiniu encefalitu, babezioze ir kt.) dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.

Skiepai – geriausia priemonė apsisaugoti 

Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugos skiepai. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja trys skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams.

Skiepijantis įprasta schema – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet dažniausiai trečioji vakcinos dozė įskiepijama 5–12 mėn. po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama 3 m. po trečios erkinio encefalito dozės. Skiepijantis „pagreitinta“ schema nuo erkinio encefalito priklausomai nuo vakcinos gamintojo pirmosios dvi dozės įskiepijamos 7–14 d. intervale, vėliau trečioji 21 d. arba 5–12 mėn. po antrosios dozės įskiepijimo. Pasiskiepijus „pagreitinta“ schema pirmoji sustiprinamoji erkinio encefalito dozė turi būti įskiepijama 12–18 mėn. arba po 3 m. priklausomai nuo vakcinos gamintojo.

Labai svarbu nepamiršti, kad erkinio encefalito įgytas imunitetas pasiskiepijus bet kuria schema su laiku linkęs išblėsti, todėl reikia jį nuolat palaikyti ir toliau skiepijantis imunitetą sustiprinančiomis erkinio encefalito vakcinos dozėmis. Priklausomai nuo amžiaus pasiskiepyti reikėtų kas 3–5 m.

Kaip išvengti erkės įsisiurbimo?

Nuo Laimo ligos, babeziozės ir kt. erkių platinamų ligų Lietuvoje vakcinos nėra – belieka saugotis erkės įsisiurbimo.

NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė pataria, kaip išvengti erkės įsisiurbimo: vykdami į gamtą tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.

Periodiškai apžiūrėkite drabužius ir kūną – ar jais neropoja erkė. Ypač atkreipkite dėmesį į pažastų, kirkšnies sritis, kojas, liemenį, kaklą, galvą.

Poilsiui ir apžiūrėjimui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje nušienauta žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia poilsiaujant, nes judant raumenims joms sunkiau tai padaryti. Todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.

Ką daryti, jei erkė jau įsisiurbė?

Jei erkė įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite. Kuo ilgiau užsikrėtusi erkė bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų paklius į organizmą. Aptiktą įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos ir staigiu, tiesiu judesiu ištraukti, išvengiant erkės suspaudimo, sukiojimo, tampymo. Po to įkandimo vietą dezinfekuokite – nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu.

Nepamirškite apie žolėje tykančius pavojus ir keliaudami į kitas šalis – erkės paplitusios visame pasaulyje, taigi ligą galima parsivežti ir iš svetur.

„Dėl šiltėjančio klimato pokyčių neturėjome įprastos žiemos, kurios metu oro temperatūra nukristų gerokai žemiau nulio ir taip išsilaikytų bent kurį laiką. Kitaip tariant, erkės šiemet nemiegojo, todėl jų aptikti buvo galima ištisus metus. Tokie pokyčiai lėmė ir sergamumo sezoniškumo pasiketimus – 2019 metų gruodį erkių platinamomis ligomis susirgo 12 Lietuvos gyventojų. Tokių atvejų anksčiau pasitaikydavo, bet mažiau“, – pasakoja NVSC užkrečiamųjų ligų specialistė entomologė Milda Žygutienė.

Pasak NVSC, pasikeitimai akivaizdūs vertinant ne tik sergamumo sezoniškumą, bet ir susirgusiųjų skaičių. Pernai Lietuvoje užfiksuotas didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis, tačiau lyginant šių metų pirmųjų penkių mėnesių preliminarius duomenis su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, matyti, kad šiemet sergančiųjų gali būti dar daugiau.

Pernai sausio–gegužės mėnesiais užregistruoti 33 erkinio encefalito atvejai ir 245 Laimo ligos atvejai, šiais metais – erkinio encefalito atvejų užregistruota jau virš 50, o Laimo ligos – virš 300 atvejų.

NVSC pabrėžia, jog erkių saugotis reikia ne tik tiems, kurie daug laiko leidžia gamtoje, nes dažnai užsikrečiama ir savo artimoje aplinkoje – kieme, sode, sodyboje. Be to, negalima išskirti tokių vietų, miestų, rajonų, kuriuose erkių paplitimas būtų mažesnis.

„Erkių sutikti galima visoje Lietuvos teritorijoje. Deja, bet visoje Lietuvoje erkės yra ir ligų nešiotojos, t. y.  visuose rajonuose erkėse aptiktas tiek erkinio encefalito virusas, tiek Laimo ligos sukėlėjas“, – teigia M. Žygutienė.

Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įsisiurbus užsikrėtusiai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną. Lietuvoje tokių atvejų pasitaiko kasmet.

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga – kasmet suserga apie 3 tūkstančius žmonių. Paprastai pirmieji šių ligų atvejai nustatomi balandį.

Iš viso šiemet Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo septyni asmenys nuo 35 iki 73 m. amžiaus. Užsikrėtusiųjų yra Vilniaus, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kauno rajonuose, Palangoje.

Pernai didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu registruotas Utenos apskrityje. Pernai, pasak ULAC medikų, erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo 384 asmenys, 2 iš jų mirė, Laimo liga susirgo 2293 asmenys.

Nors sergamumas erkių platinamomis ligomis pernai buvo mažesnis nei užpernai (2017 m.), manoma, dėl erkėms nepalankių klimatinių sąlygų – itin sausos vasaros, vis dar išlieka didelis – 13,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.

Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu.

Žmonės gali užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 laipsnių temperatūrai – per 5 minutes.

Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. Erkiniu encefalitu ir Laimo liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Nors efektyviausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai, nuo Laimo ligos vakcinos nėra, todėl, anot ULAC specialistų, labai svarbu tinkamai elgtis, t.y. laikytis visų individualių apsaugos priemonių, naudoti repelentus.

Lietuvoje šiai šeimai priklauso Ixodes ricinus erkė, kuri perneša Laimo ligos ir erkinio encefalito sukėlėjus. Apie šias ligas kiekvienas jau esame nemažai girdėję. Tačiau pavojingos yra ir kitos erkių pernešamos ligos: babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, įvairios karštinės ir kitos. Taip pat yra manoma, kad įsisiurbus erkei vienu metu galima užsikrėsti keliais patogenais, dėl ko daugelis žmonių kenčia nuo erkių sukeltų polimikrobinių infekcijų. Beveik visos erkių platinamos ligos atrastos palyginus neseniai, todėl apie jas mažai žinoma ir jų diagnostika yra sudėtinga.

Kas dar gresia be encefalito ir Laimo ligos

Babeziozė. Šia liga paprastai serga gyvūnai: šunys, arkliai, galvijai. Tačiau parazitais babezijomis – į maliarijos sukelėjus panašiais pirmuonimis – gali užsikrėsti ir žmonės. Patekę į žmogaus organizmą parazitai užkrečia ir naikina eritrocitus – raudonuosius kraujo kūnelius, dėl ko žmonės gali susirgti hemolizine anemija. Nors daugumai žmonių, užsikrėtusių babezijomis, nepasireiškia jokie simptomai, tai gali būti gyvybei pavojinga liga, ypač vyresniems, turintiems silpną imunitetą žmonėms, sergantiems kitomis ligomis. Babeziozės komplikacijos gali sukelti žemą ar nestabilų kraujo spaudimą, trombocitų kiekio kraujyje sumažėjimą, kraujo krešėjimo sutrikimą, plaučių, inkstų, kepenų veiklos sutrikimą bei mirtį.

Įprasti babeziozės simptomai, yra panašūs į gripą: karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos, kūno skausmai, apetito praradimas, pykinimas, nuovargis. Liga yra nustatoma kraujo tyrimu ir gydoma antiparazitinių vaistų ir antibiotikų kombinacija, sunkiais atvejais papildomai taikant kitus gydymo metodus (pvz., kraujo perpylimą).

Anaplazmozė. Ją sukelia erkių pernešamos bakterijos, kurios užkrečia baltuosius kraujo kūnelius ir ligos simptomai pasireiškia praėjus 1–2 savaitėms nuo erkės įkandimo. Dažniausi simptomai yra karščiavimas, galvos, raumenų skausmas, šaltkrėtis, kosulys, pykinimas, pilvo skausmai, orientacijos sutrikimas, retais atvejais – bėrimas. Anaplazmozę yra sunku diagnozuoti dėl nespecifinių ir įvairiai pasireiškiančių simptomų.

Ši liga gali sukelti itin sveikatai pavojingas komplikacijas (kvėpavimo sutrikimus, inkstų nepakankamumą, neurologines problemas ir kt.) ar net baigtis mirtimi. Ligos sunkumas priklauso nuo paciento imuninės sistemos būklės ir kitų ligų. Efektyviausiai liga yra gydoma antibiotiku doksiciklinu. Jei antibiotikai skiriami per pirmąsias penkias ligos dienas, simptomai praeina per kelias paras.

Erlichioze serga ir gyvūnai ir žmonės. Simptomai, kaip ir babeziozės, yra panašūs į gripą ir gali pasirodyti praėjus 1–2 savaitėms po erkės įkandimo. Bėrimas pasireiškia 60 proc. vaikų ir tik 30 proc. suaugusiųjų. Kai kurie žmonės, užsikrėtę erlichiozę sukeliančiomis bakterijomis, gali pajusti tik lengvus šios ligos simptomus ir pasveikti be medikų pagalbos. Tačiau, jei simptomai užsitęsia, gali pasireikšti kraujavimo sutrikimais bei kvėpavimo sunkumais ar sukelti mirtį, jei nėra tinkamai gydoma. Ypatingai erlichiozė yra pavojinga pacientams, kurių imuninė sistema nusilpusi arba jiems taikoma imunosupresinė terapija. Ši liga yra gydoma antibiotiku doksiciklinu ir kitais tetraciklinais. Jei pradedama gydyti per pirmąsias penkias ligos dienas, simptomai palengvėja per 24–72 val.

Įvairios karštinės – perduodamos įkandus erkei

Dar kiti erkių platinami virusai ir bakterijos žmonėms sukelia įvairias karštines, pvz., Kolorado erkių, Uolėtųjų kalnų dėmėtąją karštines, Q karščiavimą, tuliaremiją ir kitas. Paprastai šios ligos parsivežamos iš užsienio (Šiaurės ir Pietų Amerikos, Viduržemio jūros regiono, Artimųjų Rytų ir kt.), tad erkių saugotis reikia ne tik Lietuvos pievose ir parkuose.

Šių ligų simptomai gali būti karščiavimas, galvos, pilvo, raumenų skausmai, vėmimas, bėrimas, aukšta temperatūra, akių ar gerklės paraudimai. Ligai progresuojant gali pasireikšti ir sunkesni simptomai priklausomai nuo karštinės rūšies. Kai kurių jų sunki forma gali būti mirtina, jei nėra gydoma iš karto. Skiriasi ir gydymo būdai. Gali būti taikomas simptominis gydymas, antibiotikai.

Kaip apsisaugoti

Prevencinės priemonės prieš erkių platinamas ligas – ribotos. Pasiskiepyti šiuo metu galima tik nuo erkinio encefalito. Kitais atvejais riziką sumažinti galime vengdami aukštos žolės, krūmų, išsiruošus į gamtą apsirengę šviesių spalvų drabužiais ir stengdamiesi, kad būtų palikta kuo mažiau galimybių erkei užropoti ant odos. Taip pat reikėtų naudoti repelentus (laikantis ant pakuočių nurodytų naudojimo taisyklių), o grįžus į namus kruopščiai apsižiūrėti, ar neparsinešėte erkės į namus.

Erkių taikiniais gali būti ir kiti šiltakraujai gyvunai, tokie kaip šunys, katės. Jie po įkandimo taip pat gali susirgti įvairiomis ligomis arba pernešti erkes savo kailyje žmonėms.

Įkando erkė – būtina pasitikrinti

Kaip jau minėta, ne visada simptomai yra ryškūs ir aiškūs, o laiku diagnozuotas susirgimas gali išgelbėti gyvybę. Tad, įkandus erkei, labai svarbu nedelsiant pasitikrinti.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Klinikinių tyrimų skyriaus Molekulinių biologinių tyrimų poskyrio vedėja Ana Steponkienė informuoja: „Per 1–3 dienas nuo įkandimo molekuliniais metodais iš pristatytų ištrauktų nepažeistų erkių ar kraujo ėminių galima nustatyti pavienių erkių platinamus ligų sukėlėjus. Po 2–4 savaičių galima pasidaryti pakartotiną kraujo tyrimą serologiniu metodu. Taip pat tirtis ne vien dėl Laimo ligos ar erkinio encefalito.“ Specialistė teigia, kad ne visuomet sukėlėjas randamas iškart, pirmo tyrimo metu, tad po erkės įkandimo reikia sekti savo savijautą, ar neatsiranda pakitimų ant odos.

Vis daugėjant susirgimų erkių platinamomis ligomis, reikia neprarasti budrumo ir nedelsti. O jeigu kyla abejonių ar klausimų, patartina skubiai kreiptis į savo gydymo įstaigą arba pasikonsultuoti su Nacionalinės laboratorijos specialistais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad užkratą nešiojančios erkės itin pavojingos pavasarį, nes peržiemojusios ir išlindusios iš dirvožemio, aktyviai ieško maisto – žmonių ar gyvūnų kraujo, teigiama pranešime spaudai.

Erkės – kraujasiurbiai voragyviai, kurie išgyvena tik siurbdami kraują iš stuburinių gyvūnų. Tai laikini žmonių ir gyvūnų parazitai ir ligų platintojai. Pasaulyje skaičiuojama apie 850 erkių rūšių, iš jų mažiausiai 8 rūšys gali būti įvairių ligų sukėlėjų pernešėjos.

Aktyvios erkės aukų paprastai tyko ant žolės stiebelių (apie 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus), bet dažniau jos aptinkamos tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje.

Svarbiausios virusinės ligos, kurias platina erkės, yra erkinis encefalitas, Omsko hemoraginė karštligė, Laimo liga (boreliozė), tuliaremija, anaplazmozė, erlichiozė ir riketsijozė, Q karštinė ir babeziozė.

Erkinio encefalito virusas gana ilgai išsilaiko piene ir jo produktuose, yra atsparus rūgštinei terpei ir karščiui, piene gali išsilaikyti iki 2 mėn.

Erkinis encefalitas Europoje yra viena svarbiausių ir pavojingiausių erkių platinamų virusinių ligų. Šios ligos atvejų nustatoma vis daugiau, mokslininkai spėja, kad viena iš galimų priežasčių yra klimato kaita. Pagrindinės erkinio encefalito viruso platintojos yra penkių rūšių ixodidae erkės. Lietuvoje ypač paplitusi europinė miško erkė – ixodes ricinus. Šios rūšies erkių randama visuose Lietuvos rajonuose.

Naminiai šunys, karvės, avys, ožkos, retais atvejais arkliai, vilkai, lapės taip pat gali sirgti ir būti užsikrėtę erkiniu encefalitu. Erkės užkrečia ožkas, karves, o žmogus užsikrečia vartodamas tokių gyvulių nevirintą pieną arba jo produktus. Remiantis mokslininkų duomenimis, yra žinoma, kad erkinio encefalito virusas gana ilgai išsilaiko piene ir jo produktuose, yra atsparus rūgštinei terpei ir karščiui, piene gali išsilaikyti iki 2 mėn., tačiau virinant pieną, erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes.

Pagrindinė priemonė žmonėms apsisaugoti nuo susirgimo erkiniu encefalitu – skiepai. Tai efektyviausia priemonė norint išvengti šios ligos, ypač asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse. Rekomenduojama nenaudoti termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų maistui.

Šunims dažniausiai diagnozuojama babeziozė. Įsisiurbus erkei, babeziozės sukėlėjai patenka į šuns kraują ir ardo raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), todėl maždaug po savaitės jis tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, pradeda karščiuoti, pabąla gleivinė, gali vemti ar viduriuoti. Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys daug parazitų ar paveikti kitų infekcijų. Sėkminga ligos baigtis kartais gali priklausyti nuo savininko budrumo ir operatyvaus kreipimosi į veterinarijos gydytojus, nes uždelsus galima sulaukti ir nemalonių pasekmių.

Kitos dažnos ligos, kuriomis šunis užkrečia erkės, – erlichiozė ir anaplazmozė. Šių ligų požymiai – karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas, kraujavimas iš akių, nosies, patinusios galūnės. Įsisiurbus erkei, šuo taip pat gali susirgti borelioze arba Laimo liga. Ja užsikrėtus gali išsivystyti sąnarių uždegimas, šuo ima šlubuoti, padidėja limfmazgiai, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą. Ligos požymiai gali pasireikšti po infekuotos erkės įsisiurbimo praėjus 1–2 ar net 5 mėnesiams.

Visomis minėtomis ligomis gali užsikrėsti ir katės, tačiau joms simptomai dažnai būna švelnesni, todėl jų savininkai turėtų kreipti dėmesį ir į nedidelius šių gyvūnų sveikatos pablogėjimus.

Naminiams gyvūnams erkes atbaido specialūs preparatai: lašiukai, antkakliai, purškalai, kurių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse. Kokią priemonę naudoti, geriausiai gali patarti veterinarijos gydytojas.

Ūkinių gyvūnų apsaugai rekomenduojama naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelentų sudėties bei erkių jautrumo. Rekomenduojama neganyti gyvulių pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose bei drėgnose vietose, ūkinių gyvūnų laikymo patalpose sistemingai kovoti su graužikais.

Gyvūnų laikytojai turi nuolat stebėti savo augintinių sveikatos būklę ir, kilus įtarimui dėl susirgimo, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.