Valentinas Mazuronis, Viktoras Uspaskichas, Rolandas Paksas, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas, Antanas Guoga ir Vilija Blinkevičiūtė buvo tarp 348 Europos Parlamento narių, palaikiusių direktyvą.
Bronis Ropė ir dar 273 europarlamentarai reformai nepritarė.
Dvejus metus rengtai reformai pritarė žiniasklaidos organizacijos ir menininkai, norintys gauti didesnę grąžą iš jų turinį naudojančių interneto platformų, tokių kaip „YouTube“ ar „Facebook“.
Tačiau pertvarkai griežtai priešinosi kai kurios interneto milžinės, gaunančios didžiulį pelną iš susietos su skelbiamu turiniu reklamos. Reformos baiminosi ir laisvo interneto šalininkai, nuogąstaujantys, kad naujieji įstatymai nulems beprecedenčius suvaržymus.
Europos Parlamento narys V. Mazuronis sako, kad pertvarka leis sąžiningiau paskirstyti uždarbį tarp turinio kūrėjų ir interneto milžinų, bet neaukos interneto laisvės.
„Už viso to stovi nemenki finansai, kuriais, pasiekus kompromisą, toms didžiosioms kompanijoms teks dalintis“, – BNS telefonu iš Strasbūro sakė politikas.
„Jeigu pirminė medžiaga, kurią jie deda, yra kitų žmonių pagamintas turinys, tai tiems pirminiams šaltiniams turėtų būti atlyginta. Toks sprendimas yra teisingas“, – pridūrė jis.
Jeigu pirminė medžiaga, kurią jie deda, yra kitų žmonių pagamintas turinys, tai tiems pirminiams šaltiniams turėtų būti atlyginta.
„Prieš“ balsavęs B. Ropė perspėjo, kad dalis informacijos internete bus prieinama sunkiau, nes didelę dalį jos bus galima rasti tik pirminiuose šaltiniuose.
Europarlamentaras piktinosi, kad reforma buvo „prastumta“.
„Manau, kad labai blogai, kad buvo stumiamas nesuderintas projektas ir užuot dar padirbėję, rastume ir vartotojams, ir autoriams tinkamą variantą, buvo (...) viskas prastumta“, – BNS teigė B. Ropė.
„Buvau pažadėjęs interneto vartotojams, kad jų galimybių, jų laisvių nevaržysime. Todėl ir nuosekliai tą palaikiau“, – tvirtino jis.
Ginčai – dėl dviejų nuostatų
Daugiausiai aistrų Europos Parlamente virė dėl dviejų direktyvos nuostatų.
Pirmoji buvo 13-asis straipsnis, kuriuo siekiama stiprinti autorių pozicijas prieš jų turinį naudojančias platformas, tokias kaip „Youtube“, „Facebook“ ar „Soundcould“. Šią nuostatą smarkiai palaikė muzikos kūrėjai.
Pagal reformą, Europos įstatymai pirmą kartą numatytų teisinę platformų atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi autorių teisių. Taip iš platformų būtų reikalaujama tikrinti viską, ką skelbia jų vartotojai.
Kritikai tvirtina, kad pagal 13-ąjį straipsnį platformos turėtų įdiegti brangius turinio filtrus, jie automatiškai ir dažnai klaidingai ištrina turinį.
Tačiau muzikos prodiuseris Martynas Tyla BNS sakė, kad pačios platformos ir kai kurie jų vartotojai iki šiol nesąžiningai uždirbdavo autorių sąskaita.
„Šita reforma yra mums labai palankus dalykas. Reikia pripažinti, kad daug kas populiarindami savo profilius ir iš to uždirbdami naudojosi ne savo kūriniais“, – teigė prodiuseris.
Kitame ginčų kėlusiame direktyvos straipsnyje numatoma nustatyti vadinamąsias gretutines teises žiniasklaidai.
Ja siekiama užtikrinti, kad žiniasklaidos priemonėms būtų geriau atlyginama už jų turinio naudojimą tokiose vietose kaip „Google News“ ar „Facebook“.
Didieji leidėjai siekė reformos, nes laiko ją skubia priemone norint apsaugoti kokybišką žurnalistiką ir mažėjančias tradicinių žiniasklaidos kompanijų pajamas.
Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė BNS sakė, kad pagal priimtą direktyvą interneto platformos turės galimybę be apribojimų skelbti nuorodas į žiniasklaidos pranešimus, bet dėl papildomos informacijos skelbimo turės gauti jos sutikimą.
Pasak jos, tokia nuostata yra tinkama, bet Lietuvos politikams teks pasirūpinti tinkamu direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę.
„Norime, (...) kad tai nesibaigtų kitų šalių patirtimi, kai visi lieka prie nulio, kai žiniasklaidos priemonės nori, kad jų publikacijas „Google“ indeksuotų kaip didžiausia paieškos sistema, bet „Google“ nenori už tai mokėti“, – teigė A. Žilinskienė.
Dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas BNS sakė, kad direktyva kuria prievolę interneto gigantams sėsti prie derybų stalo su žiniasklaida ir leidžia tikėtis, jog leidėjai galės susigrąžinti dalį pajamų, šiandien nukeliaujančių į „Google“ ar „Facebook“.
Pasak jo, interneto gigantai tiesiogiai prisidėjo prie to, kad Lietuvoje ir kitose šalyse nyktų laikraščiai.
„Tai yra tiesioginė pasekmė to, kad autoriai, kūrėjai negauna atlygio už savo turinį, o jis yra laisvai naudojamas tų, kurie prie jo visiškai neprisidėjo“, – kalbėjo R. Barysas.
Direktyvą dar turės patvirtinti ES Taryba.
