Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) po dalyvavimo Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Japonijoje pirmą kartą lankosi šalia esančioje Pietų Korėjoje.

„Tikimasi, kad ES ir Pietų Korėja pareikš tvirtą bendrą paramą taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai“, – sakoma EVT pareiškime.

Be to, tikimasi, kad vadovai aptars nuolatinius Šiaurės Korėjos balistinių raketų paleidimus, jos vykdomą branduolinę programą ir Seulo pastangas įtikinti Pchenjaną atsisakyti branduolinių ginklų, teigiama pareiškime.

Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą EVT pirmininkas apsilankė prie Šiaurės Korėją ir Pietų Korėją skiriančios vadinamosios Demilitarizuotosios zonos (DMZ), kuri yra viena budriausiai saugomų sienų pasaulyje.

Ch. Michelis socialiniame tinkle „Twitter“ sakė: „Laisvės troškimas visada bus stipresnis. Šiaurės Korėjos branduolinis ginklavimasis kelia grėsmę taikai regione.“

U. von der Leyen Seule susitiko su Europos verslo bendruomene ir pažadėjo toliau stiprinti, anot jos, ypatingą ES ryšį su Pietų Korėja, plečiant bendradarbiavimą strateginėse srityse, įskaitant švarią energiją ir mokslinius tyrimus.

Lyderiai taip pat apsilankė Seulo nacionalinėse kapinėse, kur pagerbė Pietų Korėjos karo aukų atminimą.

Yoon Suk-yeolo biuras teigė, kad ES vadovų vizitas yra „galimybė sustiprinti praktinį bendradarbiavimą ekonomikos, sveikatos apsaugos, mokslo ir technologijų srityse, pagilinti bendradarbiavimą regioniniais ir pasauliniais klausimais“.

Ukrainos klausimas

Londono Karaliaus koledžo tarptautinių santykių profesorius Ramonas Pacheco Pardo (Ramonas Pačekas Pardas) tvirtino, kad aukščiausiojo lygio susitikime prioritetas bus reaguoti į Rusijos invaziją Ukrainoje.

Pietų Korėja, devintoji pagal dydį pasaulyje ginklų eksportuotoja, yra siuntusi humanitarinę pagalbą Ukrainai ir pardavusi tankų bei haubicų Lenkijai – Kyjivo, kovojančio su Rusijos invazija, sąjungininkei.

Seulas nuo seno laikosi politikos netiekti ginklų aktyvių konfliktų zonoms, nors Yoon Suk-yeolas yra užsiminęs, kad tai gali pasikeisti.

Prezidento kanceliarija praėjusį mėnesį perspėjo, kad Seulo sprendimas, ar siųsti karinę pagalbą Kyjivui, priklausys nuo Rusijos veiksmų.

Jos teigimu, vienas didelis išpuolis prieš civilius gyventojus gali pakreipti pusiausvyrą.

Iki šiol Europa palankiai vertino, anot jos, Pietų Korėjos ryžtingą atsaką į invaziją, įskaitant netiesioginį ginklų tiekimą Ukrainai per trečiąsias šalis, naujienų agentūrai AFP sakė R. P. Pardo.

„Taigi, žvelgiant iš ES perspektyvos, aukščiausiojo lygio susitikime bus aptarti naujausi įvykiai, susiję su invazija, taip pat bus prašoma Seulo tiesiogiai suteikti letalios ginkluotės Ukrainai“, – teigė jis.

Sekmadienį Yoon Suk-yeolas G-7 susitikimo kuluaruose surengė derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Praėjusią savaitę Yoon Suk-yeolas Seule susitiko su V. Zelenskio žmona Olena Zelenska.

Per susitikimą su V. Zelenskiu Hirošimoje Yoon Suk-yeolas Ukrainos prezidento prašymu  pažadėjo papildomą neletalinę pagalbą Ukrainai, įskaitant išminavimo įrangą ir greitosios pagalbos automobilius, pranešė Pietų Korėjos prezidento kanceliarija.

Apie papildomai gautas vakcinas paskelbusi Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets padėkojo Lietuvai „už gerą bendradarbiavimą ir paramą šiame procese“.

„Financial Times“ pranešė, kad Latvija antrąjį ketvirtį turėtų gauti papildomai 376 tūkst. vakcinos dozių, Estija – 41 tūkst.

Papildomų vakcinų taip pat gaus Kroatija, Slovakija ir Bulgarija.

Dėl solidarumo mechanizmo padalyti beveik 3 mln. dozių sutarė 24 ES šalys. Austrija, Slovakija ir Čekija prie schemos neprisidėjo.

Šios vakcinos skiriamos prasčiausioje padėtyje esančioms šalims. Ketvirtąjį ketvirtį jos „grąžins skolą“ ir gaus atitinkamai mažiau nei pasidalyti vakcinomis sutikusios kitos šalys narės.

Latvija yra viena iš mažiausiai Europoje gyventojų paskiepijusių šalių, nes užsisakė daug „AstraZeneca“ vakcinų, kurios vėluoja, ir nedaug „Pfizer“ vakcinų. Estija skiepija sėkmingiau nei dauguma kitų Europos šalių, bet pastaruoju metu fiksuoja didžiulį sergamumą koronavirusu.

Penkioms šalims padalyti trys milijonai dozių yra dalis 10 mln. papildomo vakcinų paketo, kurį „Pfizer“ pristatys anksčiau nei planuota. Likę 7 mln. turėtų būti paskirstyti tarp visų šalių narių, atsižvelgiant į gyventojų skaičių.

Ankstesnis trialogas – derybos tarp ES institucijų – dėl visų trijų Mobilumo paketo dalių lapkričio mėnesį Strasbūre baigėsi be rezultatų.

Prieš derybų pradžią 16 asociacijų, tarp kurių daugiausia Skandinavijos ir Vakarų Europos vežėjai, bendrame pranešime ES institucijas paragino pasiekti susitarimą dėl Mobilumo paketo.

„Pervežimų sektoriui derybų žlugimas šioje stadijoje nebūtų suvokiamas. Sektorius tikisi lankstumo iš visų trilaogo šalių“, – rašoma pranešime.

Pasak asociacijų, susitarimas dėl Mobilumo paketo nuostatų yra „labai arti“.

Paketui prieštarauja dauguma Centro ir Rytų Europos valstybių, teigiančios, kad šiuo teisės aktu iš rinkos siekiama išstumti šių regionų vežėjus.

Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos susisiekimo ministrai praėjusį mėnesį perspėjo, kad derybos „suka klaidinga kryptimi“.

Daugiausia kritikos tenka paketo punktui, kuris įpareigoja vežėjus periodiškai grįžti į savo registracijos šalį.

„Vilkikų grąžinimo taisyklė kartu su griežtesniu režimu tarpvalstybinei veiklai (...) kirsis su pastangomis (...) mažinti kelių transporto anglies dvideginio emisijas“, – rašoma ministrų laiške, kurio kopiją gavo BNS.

Prancūzija, Vokietija ir kitos jas palaikančios Vakarų Europos šalys teigia, kad griežtesnės taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį. Jų manymu, Rytų europiečiai nesąžiningai konkuruoja pigia darbo jėga, ji prilygsta „socialiniam dempingui“.

Europos Parlamentas siūlo įpareigoti įmones sudaryti tokius grafikus, kad vairuotojai grįžtų namo mažiausiai kas keturias savaites.

Pasiekus kompromisą vadinamajame trialoge, kur posėdžiauja europarlamentarai, Komisija ir ES pirmininkaujanti šalis (šiuo atveju Suomija), sutarimą dar atskirais balsavimais turėtų patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės.

Pasak diplomatų, laišką paskelbusios šešios Rytų Europos šalys neturi pakankamai balsų užblokuoti sprendimo, todėl daug kas priklausys nuo to, kaip elgsis Suomijos atstovai.

Strasbūre dėl vadinamojo Mobilumo paketo, suskaldžiusio Rytų ir Vakarų Europą, tarėsi valstybėms narėms atstovaujančios Suomijos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovai.

„Šiąnakt ilgai derėjomės su Europos Parlamentu dėl visų trijų Mobilumo paketo I dalių. Susitarimas nerastas“, – tviteryje antradienio rytą pranešė ES pirmininkaujanti Suomija.

Derybų išvakarėse Lietuva ir dar penkios Rytų Europos šalys pareiškė, kad europarlamentarų pasiūlytas reikalavimas periodiškai grąžinti vilkikus į registracijos šalį didintų taršą ir taip trukdytų kovoti su klimato kaita, o draudimai tolimųjų reisų vairuotojams ilsėtis kabinoje būtų neproporcingi.

Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos susisiekimo ministrai bendrame laiške perspėjo, kad derybos „suka klaidinga kryptimi“.

Jie pareiškė, kad „siūloma taisyklė dėl vilkikų grąžinimo tiesiogiai prieštarauja (...) paslaugų teikimo laisvei, taip pat neabejotinai atves prie didesnio skaičiaus tuščių transporto priemonių reisų Europos keliais ir papildomos taršos“.

„Vilkikų grąžinimo taisyklė kartu su griežtesniu režimu tarpvalstybinei veiklai (...) kirsis su pastangomis (...) mažinti kelių transporto anglies dvideginio emisijas“, – rašoma ministrų laiške, kurio kopiją gavo BNS.

Šiąnakt ilgai derėjomės su Europos Parlamentu dėl visų trijų Mobilumo paketo I dalių. Susitarimas nerastas.

Ministrai pareiškė, kad jų šalys praras darbo vietų dėl „perdėto bei neproporcingo darbuotojų komandiravimo taisyklių taikymo“ krovinių transporto veiklai.

Ministrai taip pat tikina, kad „dėl saugių stovėjimo aikštelių mažo prieinamumo ES draudimas miegoti kabinoje faktiškai pablogins vairuotojų poilsio kokybę“.

Vakarų europiečiai teigia, kad griežtesnes taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį. Europarlamentarai siūlo įpareigoti įmones sudaryti tokius grafikus, kad vairuotojai grįžtų namo mažiausiai kas keturias savaites.

Tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija teigia, kad Rytų europiečiai nesąžiningai konkuruoja pigia darbo jėga, ir ji prilygsta „socialiniam dempingui“.

Pasiekus kompromisą vadinamajame trialoge, kur posėdžiauja europarlamentarai, Komisija ir ES pirmininkaujanti šalis, sutarimą dar atskirais balsavimais turėtų patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės.

Pasak diplomatų, laišką paskelbusios šešios Rytų Europos šalys neturi pakankamai balsų užblokuoti sprendimo, todėl daug kas priklausys, kaip elgsis Suomijos atstovai.