„Sužinoję, kad šį kartą Lietuvos regionai turės galimybę investuoti tikrai didelę 1,6 mlrd. eurų sumą iš ES investicinių fondų, iniciatyviai ėmėme labai atsakingai analizuoti mūsų Kauno regiono statistinius duomenis. Taip siekiame investicijoms pasirinkti sritis, kuriose yra didžiausi netolygumai. Kitaip tariant, norime išspręsti aktualiausias ir reikšmingiausias problemas“, – apie lėšų panaudojimą Kauno regione pasakojo nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos atstovė Eglė Juozapavičienė, Kauno regioninės plėtros tarybos narė. ES teikiamas galimybes Lietuva išnaudoja maksimaliai efektyviai – esame investicijų įgyvendinimo lyderiai Europoje.
E. Juozapavičienė: siekiame investicijoms pasirinkti sritis, kuriose yra didžiausi netolygumai. Kitaip tariant, norime išspręsti aktualiausias ir reikšmingiausias problemas. Asmeninio archyvo nuotr.
Kauno regionas, kuriam priklauso Birštonas, Jonava, Kaišiadorys, Kėdainiai ir Kauno rajonas, ankstesnių etapų metu pasinaudojo investicijomis: darnaus judrumo (pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcijos ir plėtros), vietinio susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimo, paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo. Taip pat komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo projektams. Kaip pasakoja E. Juozapavičienė, ypač svarbu, kad visų paramos etapų metu lėšų išskirstymas ir panaudojimas būtų kuo skaidresnis. Žmonės turi dalyvauti šiuose procesuose ir turėti teisę daryti jiems įtaką, siūlydami savo projektus, išsakydami problemas.
1,6 mlrd. – tiek eurų iš ES investicinių fondų turės galimybę investuoti Lietuvos regionai.
Gyventojams visuomet labai aktuali socialinių paslaugų plėtra, efektyviai, kokybiškai ir greitai pasiekiama sveikatos priežiūra.
„Tad čia praėjusių etapų metu buvo didinamas veiklos efektyvumas, skatinama sveika gyvensena“, – sakė Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos atstovė E. Juozapavičienė, Kauno regioninės plėtros tarybos narė.
Sprendimams priimti – platus partnerių ratas
E. Juozapavičienė pasakoja, kad dabar, prasidėjus naujam planavimo procesui, iniciatyvos iš apačios modelis regiono bendruomenės nariams itin patiko. Renkamos idėjos, nuomonės, atliekamos problemų analizės, įtrauktas platus socialinių partnerių ratas. Nevengta ir nacionalinių institucijų rekomendacijų ir požiūrių. „Nacionalinės gairės atliepia opiausias regionų problemas, tad mūsų prioritetu tampa pastangos, kad nauji projektai būtų pradedami įgyvendinti kuo įmanoma greičiau“, – sakė E. Juozapavičienė.
Ji pasakoja, kad regionų taryba, be visų jai deleguotų funkcijų, tapo bendravimo, bendradarbiavimo ir gerosios praktikos pasidalijimo vieta. Čia reguliariai susitinka ir dirba Kauno regiono savivaldybių vadovai ir bendruomenės nariai, bendrai spręsdami aktualias problemas, mokydamiesi ir mentoriaudami vieni kitiems. Nors ir bendrų sprendimų dėl investicinių projektų paieškos procesas nelengvas, reikalaujantis daug svarstymų ir diskusijų, tačiau, norint pasiekti regionui reikalingą rezultatą, tai daryti yra verta ir būtina.
Kauno regionų plėtros tarybos numato iki šių metų pabaigos suplanuoti konkrečių projektų ne mažiau kaip už 35 proc. regionų plėtros programoje numatytų lėšų. Regionų plėtros planų įgyvendinimo sparta ir sėkmė priklauso ir nuo glaudaus ministerijų, regionų plėtros tarybų ir savivaldybių bendradarbiavimo. Regionų plėtros tarybos, rengdamos plėtros planų priemones, aktyviai konsultuojasi su ministerijomis. Didelę dalį regioninių pažangos priemonių finansavimo gairių projektų ministerijos yra parengusios ir jau derina, aptaria jas su atsakingomis institucijomis, o tai leidžia procesams sparčiai judėti į priekį.
