Kroatijos Hvaro sala Adrijos jūroje rūksta, ugnis kėsinasi sudeginti namus. Yra aukų – vienas žmogus jau žuvo. Laimė, ugniagesiams liepsnas jau pavyko apmalšinti, po beveik paros kovos su ugnimi gaisras saloje lokalizuotas.

„Toks didelis gaisras. Ugnis šoko į 14 metrų aukštį. Visa laimė, kad ugniagesiai išgelbėjo namus“, – kalbėjo vietos gyventojas.

„Baisu, kai grįžome iš paplūdimio atrodė siaubingai. Siautėjo tikras gaisras“, – teigė moteris.

Gaisravietėje apsilankė Kroatijos prezidentas. Netoli tos vietos, kur ugnis pražudė vietos gyventoją. Šis bandė žūtbūt išgelbėti turtą ir ekskavatorių, bet stichija buvo galingesnė.

Ir Italijos ugniagesiams – bemiegės paros, siautėja keli gaisrai. Vienas jų – Sardinijos saloje. Gaisras įsiplieskė atliekų perdirbimo gamykloje, apgadino dalį pastatų, supleškino visas lauke laikytas plastiko atliekas. Prokuratūra net praėjo tyrimą dėl padegimo.

Gaisras kilo ir pietiniame Apulijos regione. Nuo šeštadienio čia dega Viduržemio jūros regiono miškas. Pasitelkę specialius lėktuvus, gelbėtojai sugebėjo nukreipti liepsnas nuo XIII a. tvirtovės, kad ši nesudegtų.

Pavyko užgesinti ir dar du gaisrus popieriaus fabrikuose Toskanoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Darbo daug ir išminuotojams. Italijos kariuomenė kontroliuojamu sprogimu sunaikino Antrojo pasaulinio karo laikų bombą, rastą prie Po upės. 500 kg amerikiečių bombonešio numestą bombą atvėrė nuo sausros nusekusi upė.

Kol Lietuvoje vėsa ir vis palyja, Pietų ir Vakarų Europą svilina karšta ir itin sausringa vasara. Už galvų griebiasi ūkininkai. Vaismedžių, ypač obelų ir kriaušių, augintojams sausra neša nuostolius. Vaisiai maži ir iškart pernoksta.

„Ši per maža ir ta per maža, šios visos kriaušės per mažos parduoti“, – vaisius apžiūrinėjo ūkininkas.

O obuoliai net apdega.

„Štai, kokie obuoliai. Juos žaloja popietinė saulė, 40–45 laipsnių karštis. Obuoliams to neįmanoma atlaikyti. Kol kas tam nėra kaip užkirsti kelio. Žalą vertinsime vėliau“, – teigė ūkininkas.

Centrinėje Portugalijoje gaisrai jaukia poilsiautojams atostogas. Gaisras per tris dienas išplito kalvotoje vietovėje ir nors grėsmės žmonėms kol kas nėra, dėl viso pikto evakuotas viešbutis. Portugalijos meteorologai skelbia – liepa šalyje buvo karščiausia per visą stebėjimų istoriją – nuo 1931-ųjų metų.

Ūkininkų reikalavimas atsispindi pirmadienį Europos Parlamentui pateiktame teisės akto pasiūlyme, dėl kurio parlamentarai turėtų balsuoti vėliau šią savaitę Briuselyje.

Toks reikalavimas pasigirdo pastaruoju metu prekyboje populiarėjant vegetariškiems „mėsainiams“, savo skoniu labai primenantiems mėsą.

Be to, vegetarizmas sulaukia vis daugiau sekėjų, nes gyvulių auginimas dažnai yra siejamas su klimato pokyčiais.

Taip pat siūloma uždrausti nepieniškus produktus vadinti „jogurtiniais“ arba „sūriniais“. Tokie pavadinimai kaip „sojos pienas“ arba „veganiškas sūris“ Europos Sąjungoje jau uždrausti.

Įstatymo projekte numatyta, kad „su „mėsa“ susiję terminai ir aprašymai turi būti vartojami tik žmogaus vartojimui tinkamoms gyvūnų dalims“.

Įstatymo projekte „kepsnys“, „dešrelė“, „eskalopas“, „mėsainis“ yra įvardijami kaip žodžių, draudžiamų vartoti vegetariškiems produktams apibūdinti, pavyzdžiai.

Europos Parlamento žemės ūkio komitetas siūlo tokią pataisą įtraukti į didelės apimties žemės ūkio įstatymą, dėl kurio bus balsuojama antradienį.

Jeanas Pierras Fleury (Žanas Pjeras Flori) iš ES ūkininkų asociacijos „Copa and Cogeca“ tokį netinkamą pavadinimų naudojimą pavadino „akivaizdžiu kultūrinio apiplėšimo pavyzdžiu“.

„Mes tuoj sukursime drąsų naują pasaulį, kur rinkodara yra nesusijusi su tikrąja produktų prigimtimi“, – sakė jis anksčiau šį mėnesį.

Tuo metu grupė „ProVeg International“ tvirtina, kad tiesa yra jų pusėje ir tokie terminai „suteikia svarbios informacijos apie skonį, kurio žmonės gali tikėtis iš šio produkto, ir apie jo panaudojimą“.

„Kaip mes visi žinome, kad riešutų svieste nėra sviesto, vartotojai taip pat žino, ką jie gauna pirkdami vegetariškus mėsainius ar vegetariškas dešreles“, – sakė „ProVeg International“ atstovas Alexas Grommingeris (Aleksas Gromingeris).

Prancūzijos vegetariško sviesto gamintojos „Upfield“ direktorius Herve'as Salomonas (Ervas Salomonas) šį pasiūlymą pavadino „visiškai absurdišku“ ir pareiškė, kad jis prieštarauja ES pastangoms sumažinti gyvulių augintojų keliamą taršą.

Balsavimo rezultatai turėtų paaiškėti trečiadienį. Jeigu bus patvirtintas dabar siūlomas teisės akto projektas, vėliau jis bus derinamas su ES valstybėmis kaip ES žemės ūkio politikos reformos dalis.

„Lietuva negali sutikti su siūlymais drastiškai mažinti finansavimą Sanglaudos politikai, nes tai keltų grėsmę sėkmingam ir tvariam socialiniam ir ekonominiam mūsų regionų vystymuisi. Be to, tinkamą Bendrosios rinkos veikimą užtikrins tik visiems ES ūkininkams vienodos veiklos sąlygos, todėl labai svarbu suvienodinti tiesiogines išmokas ir skirti pakankamą finansavimą kaimo plėtrai. Derybose dėl ES biudžeto turime ieškoti pusiausvyros tarp naujų iššūkių ir ES Sutartyse įtvirtintos politikos", - sakė ministras.

Susitikimo dalyviai paskelbė deklaraciją, kurioje pažymėjo Sanglaudos politikos reikšmę, poreikį išlaikyti jos dabartinio lygio finansavimą ir 2021-2027 metų ES daugiamečiame biudžete. Dokumente pabrėžta šios politikos įtaka regionų ir valstybių narių konvergencijai ir indėlis įveikiant klimato kaitos, migracijos, demografinius ir kitus iššūkius.

Sanglaudos draugų susitikime dalyvavo 17 ES valstybių atstovai, o taip pat ES biudžeto komisaras Giuntheris Oettingeris.