Nemanoma, kad įvyks Izraelio užsienio reikalų ministro Israelio Katzo ir jo palestiniečių kolegos Riyado al-Malikio susitikimas, kai jie atvyks į Briuselį.

Tvyrant susirūpinimui, kad Artimuosius Rytus gali apimti platesnis konfliktas, su Europos ministrais Briuselyje taip pat susitiks Egipto, Jordanijos ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrai.

Europos diplomatai sakė, kad jų tikslas yra išgirsti abiejų pusių nuomones dėl galimų būdų sustabdyti smurtą ir tolesnių žingsnių ilgalaikio sprendimo link.

ES sunkiai sekasi užimti vieningą poziciją dėl karo Gazos Ruože, nes tokie ištikimi Izraelio rėmėjai, kaip Vokietija, atmeta tokių šalių, kaip Ispanija ir Airija, reikalavimus nedelsiant nutraukti ugnį.

Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistinis judėjimas „Hamas“ spalio 7 d. prieš Izraelį netikėtai surengė išpuolius, kurie, izraeliečių duomenimis, pareikalavo maždaug 1 140 gyvybių. Smogikai per atakas taip pat pagrobė apie 250 įkaitų. Izraelio skaičiavimu, 132 pagrobti asmenys vis dar yra Gazos Ruože. Reaguodamas į išpuolius, Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir inicijavo negailestingą bombardavimą ir sausumos invaziją į Gazos Ruožą – ši kampanija, pasak tenykštės Sveikatos ministerijos, iki šiol pražudė mažiausiai 24 762 palestiniečius.

ES pareigūnai suformulavo plačius reikalavimus, susijusius su „diena po“ dabartinio karo Gazos Ruože pabaigos, ragindami nevykdyti ilgalaikės Izraelio okupacijos, nutraukti „Hamas“ valdymą ir šios teritorijos valdymo procese numatyti vaidmenį Palestinos savivaldai.

27 šalių blokas ir Jungtinės Valstijos mano, kad Palestinos valstybės sukūrimas yra vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikę taiką. Tačiau dešiniųjų pažiūrų Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį atmetė tokius siūlymus.

Prancūzija anksčiau sakė, kad pirmadienį ES priims sankcijas „Hamas“ dėl spalio 7-osios išpuolių.

Islamistinio judėjimo politinis lyderis Gazos Ruože Yahya Sinwaras antradienį buvo įtrauktas į ES teroristų sąrašą. ES jau yra pripažinusi „Hamas“ teroristine organizacija.

Kaip teigia diplomatai, ES šalys taip pat ruošia sankcijas, nukreiptas prieš Izraelio naujakurius „ekstremistus“ Vakarų Krante.

Regione stebint vis daugiau smurto atvejų, šią savaitę ES šalys uždegė pradinę žalią šviesą galimybei sukurti jūrų misiją, skirtą padėti apsaugoti laivus Raudonojoje jūroje nuo Jemeno hučių atakų. Pirmadienį vyksiančiame ES ministrų susitikime numatyta aptarti šią misiją, tačiau ją planuojama užbaigti tik kitą mėnesį.

Ministrai kartu su partneriais – NATO, JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Kanados atstovais – aptarė tolesnius bendrus veiksmus, siekiant deeskaluoti situaciją, būtinos paramos teikimą Ukrainai ir civilių gyventojų saugumo užtikrinimą.

Nuotoliniu būdu prie susitikimo prisijungęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pristatė situaciją Ukrainoje.

„Šiąnakt Rusijos karinės pajėgos atakavo Zaporožės atominę elektrinę, taip sukeldami didžiulę branduolinę grėsmę visai Europai. Šiuo metu Ukrainoje veikia penkiolika branduolinių reaktorių, kurie bet kurią akimirką gali būti atakuojami. Todėl itin svarbu, kad tarptautinė bendruomenė užkirstų kelią tokiems pavojų visai Europai keliantiems veiksmams, paskelbiant saugumo zonas aplink atomines elektrines Ukrainoje“, – sakė ministras G. Landsbergis.

Siekiant sustabdyti Rusijos tolesnę karinę agresiją, turime žengti greičiau ir toliau.

G. Landsbergis pabrėžė, kad taip pat svarbu užtikrinti saugius humanitarinius koridorius nuo karo bėgantiems Ukrainos gyventojams ir būtiniausios paramos − medicininių priemonių, maisto, geriamo vandens − tiekimą Rusijos bombarduotų Ukrainos miestų gyventojams.

„ES ir partnerių atsakas į Rusijos karinę agresiją buvo itin griežtas ir vieningas. Tačiau, siekiant sustabdyti Rusijos tolesnę karinę agresiją, turime žengti greičiau ir toliau. Privalome tvirtai palaikyti Ukrainos europietiško kelio pasirinkimą ir suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą. Šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik už savo šalį, bet ir už Europos demokratines vertybes bei saugumą“, – sakė ministras.

„Privalome stiprinti savo atsaką į Kremliaus propagandą ir skleidžiamą dezinformaciją, kuria siekiama pateisinti Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, nuslėpti vykdomus karo nusikaltimus ir kelti abejones dėl tarptautinės paramos Ukrainai. ES jau sustabdė valstybinių Rusijos kanalų transliaciją savo teritorijoje, tačiau taip pat svarbu skleisti informaciją rusų ir ukrainiečių kalbomis, stiprinti bendras pastangas, uždraudžiant šaltinius, skatinančius agresiją, karo veiksmus, socialinėse medijose“, – sakė ministras G. Landsbergis ir ragino ES valstybes nares bendrai kreiptis į technologijų įmones, siūlant imtis lyderystės kovoje su dezinformacija.

Susitikime taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly ir JK užsienio reikalų ministrės Elizabeth Truss.

„Praėjusią savaitę buvo kalbamasi su Rusija tiek NATO, tiek ESBO bei kituose formatuose, tačiau apčiuopiamų rezultatų šie susitikimai nedavė. Įtampą didina ir Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje bei planuojamos bendros karinės pratybos. ES ir mūsų transatlantiniai partneriai ir toliau privalome išlikti vieningi, teikti paramą Ukrainai, patiriančiai vis didėjančią Rusijos agresiją ir spaudimą, ir būti pasirengę tolesnei situacijos eskalacijai“, – prieš išvykdamas į susitikimą Briuselyje sakė ministras.

Pirmadienį URT ministrai taip pat aptars iššūkius, kylančius siekiant politinio stabilumo Libijoje ir Sirijoje, situaciją Malyje ir Sudane bei ES Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategiją. Susitikimo metu, kaip pažymima Užsienio reikalų ministerijos pranešime, taip pat bus diskutuojama apie ES įsitraukimą ir paramą Libijos paliaubų susitarimo įgyvendinimui, rinkimų procesui, įskaitant techninės pagalbos teikimą ir rinkimų stebėjimo misijos siuntimą, taip pat ir užsienio kovotojų ir samdinių atitraukimui. Ministrai aptars situaciją Sirijoje ir ES veiksmus ankstyvojo atsigavimo klausimu, taip pat diskutuos dėl blogėjančios situacijos Malyje ir išorės samdinių dislokavimo šalyje bei ES tolesnio politinio įsitraukimo.

Susitikime, kaip informuoja Užsienio reikalų ministerija, ministrai daug dėmesio skirs įšaldytiems konfliktams Rytų partnerystės regione, tarsis dėl didesnio ES vaidmens, siekiant ilgalaikių ir tvarių sprendimų, ypač turint omenyje dabartinę geopolitinę situaciją regione.

Lietuvos užsienio reikalų ministras ketina iškelti savalaikio ES atsako klausimą dėl naujausio įvykio Rytų kaimynystėje – beprecedenčio priverstinio civilinio lėktuvo Minske nutupdymo, sukėlusio didžiulę grėsmę lėktuvo keleiviams ir civilinei aviacijai.

„Pastarosiomis dienomis visų dėmesys sutelktas į Baltarusiją, tačiau negalime nepastebėti destruktyvaus Rusijos vaidmens Rytų kaimynystėje, visuose regiono įšaldytuose konfliktuose. Nors Rusija pristato save kaip mediatorę, iš tiesų ji yra šių konfliktų dalis ir iniciatorė, siekianti bet kuria kaina išlaikyti savo įtaką regione. Todėl kaip atsvarą būtina sustiprinti ES vaidmenį Rytų kaimynystės šalyse“, – sakė G. Landsbergis, prieš vykdamas į neformalią ES Užsienio reikalų tarybą.

Ministrų susitikime taip pat bus kalbama apie ES Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategiją ir ES-Afrikos santykius. ES užsienio reikalų ministrai susitiks su Jordanijos kolega Aymanu Safadiu, su kuriuo aptars situaciją Artimuosiuose Rytuose bei taikos ir stabilumo regione užtikrinimo galimybes.

S. Cichanouskaja yra laikoma rugpjūčio 9 dieną vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų laimėtoja, iškovojusia pergale prieš Aliaksandrą Lukašenką. Ji jau kurį laiką apsistojusi Lietuvoje, Baltarusijoje pratrūkus protestams prieš ilgametį šalies vadovą.

ES, kuri pareiškė nepripažįstanti oficialių rinkimų rezultatų, pergalę priskiriančių A. Lukašenkai, rengia sankcijas prieš asmenis, įtariamus prisidėjus prie rinkimų klastojimo ir kaltinamus smurtu prieš taikius protestuotojus.

„Vyriausiasis įgaliotinis-viceprezidentas Josepas Borellis pirmadienio rytą Briuselyje surengs neformalų susitikimą su ponia Sviatlana Cichanouskaja ir ES valstybių narių užsienio reikalų ministrais“, – ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė J. Borellio atstovas spaudai Peteris Stano.

Pranešimo apie neformalius pusryčius sulaukta po to, kai Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kurioje paragino A. Lukašenkai ir kitiems jo režimo nariams pritaikyti sankcijų.

„ES tenka unikali, itin svarbi rolė paremti šį virsmą – baltarusių siekį demokratiškai spręsti dėl savo ateities. Taikus valdžios perdavimas ir nauji demokratiniai rinkimai suteiktų baltarusiams tokią galimybę, o de facto valdžiai tai vienintelis šansas išeiti iš politinės ir moralinės aklavietės“, – sakė L. Linkevičius. Pasak ministro, ES tiesioginė parama turi atitekti pilietinei visuomenei, nepriklausomai spaudai ir ypač represijų aukoms.

„Įtempta situacija Baltarusijoje reikalauja neatidėliotino tarptautinės bendruomenės dėmesio – piliečių represijos tęsiasi, valdžia atsisako bet kokios mediacijos, mobilizuoja karines pajėgas ES pasienyje, stebime ir Kremliaus kišimąsi, hibridinius veiksmus“, – teigė ministras.

ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai vieningai pasmerkė tebesitęsiančią valdžios struktūrų prievartą prieš taikius gyventojus, streikų dalyvių sulaikymus, koordinacinės tarybos, žiniasklaidos atstovų persekiojimą, aptarė tarpininkavimo galimybes, ESBO vaidmenį, ES – Baltarusijos santykių perspektyvas. Kaip skelbiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime, daugelis ministrų akcentavo neatidėliotinos ES pagalbos represijų aukoms, pilietinės visuomenės organizacijoms, nepriklausomai žiniasklaidai poreikį.

Dėl sankcijų Baltarusijos pareigūnams ir jėgos struktūrų atstovams, atsakingiems už smurto ir represijų prieš taikius demonstrantus ir prezidento rinkimų rezultatų klastojimo organizavimą, sutarta toliau tęsti darbą, ES institucijoms atlikti reikiamas teisines procedūras, ES sankcijų sąrašą nuolat pildyti.

Berlyne L. Linkevičius susitiko su Vokietijos federalinės kanclerės Angelos Merkel patarėju Janu Heckeriu bei Körberiu fondo organizuotoje diskusijoje su Vokietijos akademine ir politine bendruomene aptarė politinę krizę Baltarusijoje, pagalbos pilietinei visuomenei teikimo būtinybę.

Berlyne ES užsienio reikalų ministrai taip pat susitiko su Izraelio diplomatijos vadovu Gabi Ashkenazi, aptarė Artimųjų Rytų taikos proceso perspektyvas bei taikos ir stabilumo regione užtikrinimo galimybes, sutarė plėtoji ES –Izraelio bendradarbiavimą artimiausiu metu surengiant Asociacijos tarybą.

Santykiai su Turkija yra vienas iš kelių darbotvarkės klausimų, kurie turi būti svarstomi 28 šalių ministrų dviejų dienų susitikime. Ministrai tai pat turėtų aptarti bendras kovos su terorizmu pastangas ir Bendrijos tarptautinę strategiją.

Tačiau į susitikimą atvykusių jo dalyvių pasisakymai rodo, kad pagrindinė jiems dabar rūpinti problema – kaip sureguliuoti santykius taip, kad ES galėtų daryti spaudimą Ankarai dėl žmogaus teisių padėties šalyje ir nekelti grėsmės migrantų priėmimo sutarčiai.

Turkija siekia bevizio režimo savo piliečiams, keliaujantiems į ES šalis, ir grasina pasitraukti iš sutarties, jeigu nebus įvykdyti jos reikalavimai. Tačiau Briuselis sako, kad tai bus įmanoma tik tuo atveju, jeigu Ankara atsisakys plataus masto valymo, kuris prasidėjo po nepavykusio liepos mėnesio perversmo, kuriuo buvo siekiama nuversti šalies prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną).

Pagal Ankaros ir ES susitarimą Turkija sutiko priimti migrantus iš Sirijos ir kitų šalių, bandančius nelegaliai patekti į ES iš Turkijos, nuo kovo smarkiai sumažindama į ES atvykstančių pabėgėlių srautą.

Ankaros nepasitenkinimą kelia kelių ES pareigūnų raginimai sustabdyti arba visiškai nutraukti metų metus trunkančias derybas dėl Turkijos narystės ES – vėlgi dėl žmogaus teisių padėties šalyje. R.T.Erdohano kalbos apie mirties bausmė sugrąžinimą ir antiteroristinį įstatymą, kuris galėtų būti taikomas žurnalistams, yra keli iš didžiausius ES nuogąstavimus keliančių dalykų.

Į susitikimą atvykęs Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) pakartojo savo ankstesnį raginimą nutraukti su Turkija derybas dėl narystės ES ir žurnalistams pareiškė, kad „mes svarstome (galimybę) išgryninti veiksmus ir siekius nutildyti tuos, kurie laikosi visiškai klaidingo požiūrio“.

Ir S.Kurzas, ir Austrijos kancleris Christianas Kernas (Kristianas Kernas) ragina nutraukti narystės derybas su Turkija. Ministras taip pat sakė, kad Turkija privalo įgyvendinti reikalavimus prisitaikyti prie Europos žmogaus teisių standartų, jeigu nori ES vizų režimo liberalizavimo, bet „dabar šios sąlygos nėra įgyvendintos“.

Ankara yra „svarbi partnerė ir mes turime aiškiai tarpusavyje susitarti, ko mes norime iš Turkijos“, sakė jis.

Tuo metu ES pirmininkaujančios Slovakijos užsienio reikalų ministras Miroslavas Lajčakas (Miroslavas Laičakas) pareiškė, kad ES turi priimti vieningą poziciją dėl Turkijos.

Prieštaraudamas S.Kurzui jis sakė, kad Slovakija pasisako už derybų dėl Turkijos narystės ES pratęsimą, pavadindamas jas „geriausiu svertu, kokį tik ES gali turėti“ prieš Ankarą.

Šiai nuomonei pritarė ir kiti ministrai.

„Mes turime labai aiškiai (kalbėti), palaikydami Turkijos pareigūnus dėl nepavykusio valstybės perversmo ir prašydami Turkijos pareigūnų gerbti įstatymų viršenybę bei pagrindines žmogaus teises, – sakė Italijos užsienio reikalų ministras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis). – Bet aš nemanau, kad būtų verta sakyti, jog daugiau jokių derybų su Turkija (nebus)“.

Išreikšdamas susirūpinimą dėl kitos problemos Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pareiškė, kad ministrai taip pat kalbėsis apie Turkijos įsiveržimą į Siriją, kur ji kovoja su „Islamo valstybės“ džihadistais ir kurdų kovotojais, neva keliančiais Ankarai grėsmę.

Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš ES į šio susitikimo darbotvarkę nebuvo įtraukas. Tačiau britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) apie šį klausimą užsiminė savo žinutėje, kurioje kalbama apie Londono ketinimus bendradarbiauti su ES.

„Galbūt mes traukiamės iš Europos Sąjungos, bet mes pasiliekame Europoje“, – pasakė B.Johnsonas ir pridūrė, kad yra visiškai pasiryžęs dalyvauti bendradarbiaujant „Europos užsienio politikos, Europos gynybos ir saugumo“ srityse.

Į neformalų susitikimą Rygoje susirinkę Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai aptarė ukrainiečių prašymą į Ukrainą įvesti karių misiją, po susitikimo BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Taip pat neatmetama galimybė karių misijai. Tos galimybės neatmetame, bet suprantame, kad reikia labai atidžiai išstudijuoti, žinant, kad tikrai gana komplikuotos procedūros ir vargu, ar lengva būtų ją įvesti. Bet ukrainiečiai tuos klausimus kelia, ir mes, aišku, juos nagrinėsime“, - sakė ministras.

Anot jo, dabartinei Ukrainos valdžiai sunku vienai kontroliuoti padėtį, todėl ji kalba apie tarptautinių taikdarių įvedimą.

„Dabartinę situaciją valdyti tikrai sudėtinga be tarptautinio įsikišimo, be tarptautinio dalyvavimo, neturint stebėtojų arba taikdarių“, - teigė L.Linkevičius.

Jo tvirtinimu, tai galėtų būti ir Jungtinių Tautų (JT) misija, tačiau jai mandatą turėtų suteikti JT Saugumo Taryba, o joje Rusija turi veto teisę. Įmanoma ir ES taikdarių misija.

Vasario vidury Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba patvirtino kreipimąsi į Jungtines Tautas ir Europos Sąjungą, kuriame prašoma atsiųsti taikdarių kontingentą į karinio konflikto krečiamus šalies rytus. Taikdariai turėtų būti dislokuoti abipus fronto linijos šalies rytuose, taip pat prie Rusijos ir Ukrainos sienos ruožo, kurio nekontroliuoja Kijevo vyriausybė.

Pasak L.Linkevičiaus, užsienio reikalų ministrai Rygoje taip pat išgirdo, kad reikia stiprinti šiuo metu Ukrainoje dirbančią Europos stebėjimo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misiją. ESBO generalinis sekretorius ministrus informavo, kad jų stebėtojai rytų Ukrainoje turi labai ribotą priėjimą prie sienos su Rusija, jiems sunku patekti į vadinamuosius karštuosius taškus.

ES ministrai išsakė paramą visiems buvusiems Minsko susitarimams dėl paliaubų Ukrainoje.

„Jeigu padėtis toliau blogės, tikrai rengiami papildomi tiek ekonominių, tiek karinių ir visų kitų sankcijų Rusijai paketai. Jas būtų galima įvesti reikalui esant. Apie tai turės progos vadovai diskutuoti Vadovų Taryboje. Dabar tikrai niekas neragino atšaukti esamų sankcijų“, - pažymėjo L.Linkevičius.

ES ministrų susitikime Rygoje apgailestauta, kad rytų Ukrainoje nepavyko pasiekti paliaubų. Nors šaudymo sumažėjo, anot Lietuvos ministro, nuo vasario vidurio žuvo apie 60 Ukrainos karių, per 300 sužeista.

„Juoba, kad žinome, jog Rusijos kariai yra Ukrainos teritorijoje“, - sakė L.Linkevičius.

„Turime toliau tęsti spaudimą“, - pabrėžė jis.

Latvijoje, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, vyksta dviejų dienų neformalus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas, jame aptariama situacija Ukrainoje ir Libijoje.

Ministrai taip pat diskutuos apie Europos kaimynystės politikos peržiūrą ir Europos saugumo strategiją.

Į Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą atvykęs Linas Linkevičius pirmadienį perspėjo, kad Vakarai darytų klaidą nuolaidžiaudami Rusijai, o galimą Jungtinių Valstijų ginklų tiekimą Ukrainai pavadino logišku žingsniu.

Kalbėdamas su žurnalistais Briuselyje, L.Linkevičius pabrėžė, kad visi norėtų diplomatinio krizės sprendimo, tačiau pridūrė, kad „šiuo metu negalime pasitikėti nė vienu Rusijos vadovybės žodžiu“.

„Visi tikimės, kad bus susitarimas, diplomatinis sprendimas, niekas nenori karo, bet galime spręsti tik pagal veiksmus ant žemės“, - sakė L.Linkevičius.

Derybos dėl taikos Rytų Ukrainoje numatomos trečiadienį Minske. Jose turėtų dalyvauti Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos ir Rusijos vadovai. Pirmadienį galimą taikos planą Vokietijos kanclerė Angela Merkel Vašingtone aptars su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama).

Lietuvos užsienio reikalų ministro teigimu, Minsko derybose negali būti „jokio nuolaidžiavimo agresoriui“.

Paklaustas apie JAV svarstymus tiekti ginklus Ukrainai, ministras teigė, kad tai būtų „logiškas žingsnis“, bet pabrėžė, jog sprendimą turi priimti kiekviena šalis atskirai.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį turėtų patvirtinti praėjusią savaitę diplomatų priimtą sprendimą į „juodąjį sąrašą“ įtraukti tris Rusijos vykdomosios valdžios pareigūnus, dirbančius gynybos srityje, ir du Valstybės Dūmos atstovus, taip pat 14 Rusijos remiamų separatistų.

Šiems asmenims draudžiama atvykti į ES, jų turtas įšaldomas. „Juodąjį sąrašą“ ES sutarė plėsti reaguodama į Rusijos remiamų separatistų puolimą Rytų Ukrainoje.

Buvęs Švedijos premjeras ir buvęs užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas) pirmadienį perspėjo, kad Rusija iki trečiadienio Minsko susitikimo gali bandyti užimti strategiškai svarbų Debalcevės miestą.

„Manau, turėtume tikėtis stiprių Rusijos pastangų užimti Debalcevą prieš trečiadienio susitikimą Minske“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Švedijos politikas.