Taryboje ministrai kartu su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba tarsis dėl ES saugumo įsipareigojimų Ukrainai, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Anot jos, ministrai taip pat aptars situaciją Artimuosiuose Rytuose, bus surengta neformali diskusija su Jungtinių Tautų vyriausiąja Gazos humanitarinės pagalbos ir atstatymo koordinatore Sigrida Kaag.

Taryba diskutuos apie situaciją Sahelyje ir ES įsitraukimą šiame regione.

Planuojamas ir ministrų susitikimas su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovybe.

Kaip nurodo Užsienio reiklų ministerija, ES užsienio reikalų ministrai aptars ES paramą Ukrainai, vasario 3 dieną vykusio ES-Ukrainos viršūnių susitikimo rezultatus, Ukrainos rekonstrukcijos ir energetinio atsparumo stiprinimo klausimus, su karo metinėmis susijusius aspektus.

ES svarsto galimybę Rusijai ir kai kurioms trečiosioms šalims, tiekiančioms Maskvai prekes, Kremliaus naudojamas savo kariams Ukrainoje remti, įvesti naują sankcijų paketą, kurio bendra suma siektų 11 mlrd. eurų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šią savaitę teigė, kad 27 ES valstybių narių svarstomu paketu konkrečiai siekiama atimti iš Rusijos galimybę gauti jai reikalingą karinę įrangą, kurios ji negali gauti niekur kitur.

Į jį taip pat įtraukti pasiūlymai įvesti sankcijas septyniems Irano subjektams. Taip siekiama užkirsti kelią Rusijai naudoti iranietiškus dronus taikantis į Ukrainos civilinę infrastruktūrą.

Tikimasi, kad jis bus aptartas per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą ir galutinai patvirtintas iki vasario 24-osios, kai bus minimos pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą metinės.

Tikimasi, kad ministrai pradės diskusijas, ieškant būdų, kaip bendrai pirkti ginklų ir šaudmenų Ukrainai. Savo ruožtu, Estija pateikė pasiūlymą, kad šalių blokas į bendrą fondą įneštų dar 4 mlrd. eurų ir nupirktų Ukrainai 1 mln. 155 mm kalibro sviedinių.

Anot Naujienų agentūros AFP, keletas Europos diplomatų teigė, kad tokiam pasiūlymui iš esmės buvo pritarta, tačiau artimiausiomis savaitėmis bus dirbama toliau, siekiant parengti konkretų planą.

Taryboje dalyvaus ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Užsienio reikalų ministrų tarybos paraštėse G. Lansbergis taip pat susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Taryboje taip pat numatoma aptarti situaciją Afganistane bei Klimato ir energetikos diplomatiją, tarsis dėl veiksmus 2023 metais.

„Talibano vyriausybei uždraudus Afganistano moterims dirbti tarptautinėse ir vietos nevyriausybinėse organizacijose, kartu su Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotoja Amina Mohammed ministrai aptars humanitarinę krizę Afganistane ir galimybes toliau teikti humanitarinę paramą pažeidžiamiausioms grupėms“, – teigiama Užsienio reiklų ministerijos pranešime. 

Tarybos paraštėse numatyta ES užsienio reikalų ministrų diskusija su Moldovos užsienio reikalų ministru Nicu Popescu.

Prieš Užsienio reikalų tarybą įvyks Lietuvos ir Lenkijos inicijuotas neformalus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas su Rusijos opozicijos atstovu Garry Kasparovu.

Kaip nurodo Užsienio reiklų ministerija, taryboje bus kalbama apie tolesnę ES makrofinansinę ir karinę paramą Ukrainai, Rusijos atskaitomybę už įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui, įskaitant agresijos nusikaltimą.

Viena iš ES užsienio reikalų ministrų pokalbių temų – žmogaus teisių padėtis, tebesitęsiantys protestai ir jų malšinimas Irane. Ministrai aptars Irano karinę paramą Rusijos kare prieš Ukrainą bei Sąjungos veiksmus, įskaitant papildomas sankcijas, Islamo Respublikai.

Taryboje taip pat numatoma aptarti situaciją Moldovoje, Kosove, Tunise ir Jemene.

Tarybos paraštėse vyks Rytų partnerystės šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Jo metu bus aptariami Rytų partnerystės ateities iššūkiai bei būdai sustiprinti ES ir rytų partnerių bendradarbiavimą Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste.

„Vienas iš klausimų, kuriuo norėčiau sutarimo tarp ministrų, kad Ukrainoj taika bus pasiekta pagal Ukrainos nustatytus parametrus. Ukraina nustatys, kada ir kaip ji norės derybų, kiek toli ji nori eiti. Šiandien pasakymas, kad Ukraina nori išvaduoti visą savo teritoriją, yra paradigma, kurios mes turime laikytis“, – atvykęs į susitikimą žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Taip pat jis tikėjosi, kad ministrų susitikimas bus postūmis derantis dėl devintojo sankcijų paketo Rusijai.

Ukraina nustatys, kada ir kaip ji norės derybų, kiek toli ji nori eiti.

„Tikiuosi, šios dienos diskusija paskatins ir duos naujos energijos tam procesui, tos valstybės, kurios sako, kad nebėra ką daugiau sankcionuoti, nėra iki galo tikslios. Tiek Lietuva, tiek kitos valstybės, mūsų žiniomis, yra pateikusios papildomas eilutes sankcionavimui“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Pirmadienį vykstančiame numatoma aptarti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, situaciją Vakarų Balkanuose ir Afrikos Didžiųjų ežerų regione.

Ministrai taip pat kalbės apie padėtį Irane ir Libane, Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP27) ir ES-Lotynų Amerikos bei Karibų užsienio reikalų ministrų susitikimo Buenos Airėse rezultatus, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Viena svarbiausių ES užsienio reikalų ministrų pokalbių temų – padėtis Ukrainoje, bus aptariami tolesni Bendrijos veiksmai, ypač pabrėžiant ribojančių priemonių stiprinimą, finansinę ir karinę paramą Ukrainai bei ES karinės mokymo misijos Ukrainoje pradžią, Rusijos atsakomybės užtikrinimo klausimą.

Ministrai diskutuos dėl pasirengimo ES ir Vakarų Balkanų šalių vadovų susitikimui. Jis vyks gruodžio 6 dieną Tiranoje, Albanijoje, ir bus skirtas regiono šalių integracijos į ES klausimams.

Taip pat ketinama apsikeisti nuomonėmis dėl ES naujos strategijos Afrikos Didžiųjų ežerų regionui, kuria siekiama stabilizuoti saugumo ir humanitarinę padėtį regione bei stiprinti ES geopolitinį vaidmenį.

Tarybos paraštėse vyks ES užsienio reikalų ministrų susitikimas su Baltarusijos demokratinės opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.

Kaip teigia ministras, tai jis padarė suprasdamas, kad geresnių argumentų stipresniam Europos veikimui nei Mariupolio gyventojos Nadeždos Suchorukovos aprašyti potyriai nebus.

„Tik ką kreipiausi į Užsienio reikalų tarybą. Kreipiausi išklausęs daugiau kaip pusės kolegų. Buvo išsakyta daug protingų argumentų, ką turėtų ir ko neturėtų daryti Europa. Pagalvojau, kad geresnių argumentų stipresniam Europos veikimui, negu juos savo laiške išdėstė Nadežda Suchorukova iš Mariupolio, nesugebėsiu rasti. Todėl vietoj įtikinėjimo atsisakyti Rusijos energijos importo, uždaryti uostus, uždaryti visus Rusijos propagandos kanalus Europoje tiesiog perskaičiau dalį jos laiško“, – feisbuke rašė G. Landsbergis ir pasidalino šios Mariupolio gyventojos laiško vertimu į lietuvių kalbą.

„Kai bombardavimas liaunasi, aš išeinu į gatvę. Man reikia išvesti šunį. Jis nuolat inkščia, dreba ir slepiasi už mano kojų. Aš visą laiką noriu miego. Mano daugiaaukščių apsuptas kiemas – tylus ir negyvas. Aš jau nebijau dairytis aplinkui. Priešais baigia degti šimtas penktojo namo laiptinė. Ugnis jau surijo penkis aukštus ir lėtai glemžia šeštąjį. Ugnis kambaryje rusena tvarkingai, kaip židiny. Juodi apanglėję langai be stiklų. Iš jų kaip liežuviai išvirtusios apsvilusios užuolaidos. Žiūriu į tai ramiai, su pasmerktumo jausmu“, – rašė Rusijos karinių pajėgų naikinamo miesto gyventoja.

Pagalvojau, kad geresnių argumentų stipresniam Europos veikimui, negu juos savo laiške išdėstė Nadežda Suchorukova iš Mariupolio, nesugebėsiu rasti.

„Esu tikra, kad greit mirsiu. Man liko vos kelios dienos. Šiame mieste visi nuolat laukia mirties. Aš tik noriu, kad ji nebūtų labai baisi. Prieš tris dienas pas mus užėjo mano vyresniojo sūnėno draugas ir pasakojo, kad bomba pataikė tiesiai į gaisrinę. Žuvo gelbėtojai. Vienai moteriai nutraukė galvą, koją ir ranką. Svajoju, kad net sprogus aviacinei bombai, mano kūno dalys liktų vietoje. Nežinau, kodėl man tai svarbu. Nors, kita vertus, vykstant mūšiams vis tiek niekas nepalaidos. Taip mums atsakė policininkai, kuriuos sustabdėme gatvėje ir paklausėme, ką daryti su negyva mūsų pažįstamo močiute. Jie patarė paguldyti ją balkone. Įdomu, kiek balkonų dabar guli mirusiųjų kūnai?

Mūsų namas Taikos prospekte – vienintelis, į kurį nepataikyta tiesiai. Jį dukart kliudė prašvilpdami sviediniai, keliuose butuose išlėkė stiklai, bet jis beveik nenukentėjo ir palyginus su kitais namais jam, regis, labai pasisekė.

Visą kiemą dengia keletas sluoksnių stiklo, pelenų, plastiko ir metalo skeveldrų.

Stengiuosi nežiūrėti į metalinį gremėzdą, atskriejusį į vaikų žaidimų aikštelę. Manau, kad tai raketa, o gal ir mina. Man tas pats, tiesiog nemalonu. Trečiojo aukšto lange pastebiu kažkieno veidą ir krūpteliu. Suprantu, kad ėmiau bijoti gyvų žmonių.

Mano šuo ima kaukti ir aš suprantu, kad tuoj vėl pradės šaudyti.

Stoviu gatvėje dieną, o aplinkui kapų tyla. Nei automobilių, nei balsų, nei vaikų, nei senučių ant suoliukų. Net vėjas pasimirė. Vis dėlto keletas žmonių yra. Jie guli šalia namo ir stotelėje, jie užkloti viršutiniais drabužiais. Nenoriu į juos žiūrėti. Bijau, kad pamatysiu pažįstamą.“, – rašė N. Suchorukova, prašydama padėti Mariupolio gyventojams.

„Visas mano miesto gyvenimas dabar rusena rūsiuose. Jis panašus į žvakelę mūsų rūsio dalyje. Ją taip lengva užpūsti. Bet koks virpesys ar skersvėjis ir užgrius tamsa.

Stengiuosi pravirkti, bet man nepavyksta. Man gaila savęs, artimųjų, vyro, kaimynų, draugų.

Grįžtu į rūsį ir klausausi šlykštaus metalinio girgždesio. Praėjo dvi savaitės ir aš jau nebetikiu, kad buvo kitoks gyvenimas. Mariupolio rūsiuose ir toliau sėdi žmonės. Kiekvieną dieną jiems vis sunkiau išgyventi. Jie neturi vandens, maisto, šviesos, dėl nuolatinių apšaudymų jie net negali išeiti į lauką. Mariupoliečiai turi gyventi. Padėkite jiems. Papasakokite apie tai. Tegul visi žino, kad ir toliau žudomi taikūs žmonės“, – savo įrašą baigė N. Suchorukova.

Pirmadienį užsienio reikalų ministras dalyvavo Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje Briuselyje, Belgijoje, kur ministrai aptarė vis brutalesnę Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Besirengiant lapkričio 15 dieną vyksiančiam ES ir Rytų partnerių užsienio reikalų ministrų bei gruodžio 15 dieną planuojamam ES ir Rytų Partnerystės šalių viršūnių susitikimams Briuselyje, ES užsienio šalių ministrai diskutuos apie ES Rytų partnerystės politikos iššūkius ir tolesnę kryptį.

„Dar kartą turime patvirtinti savo paramą ir solidarumą Rytų partnerystės šalims įgyvendinant reikalingas reformas ir siekiant europinės integracijos, užtikrinti ES ambiciją ir geopolitinį vaidmenį šiame ES kaimynystės regione," - sakė G. Landsbergis prieš išvykdamas į Liuksemburgą.

Ministrai apsvarstys besikeičiančią situaciją Persijos įlankos regione ir ES-Persijos įlankos šalių bendradarbiavimo stiprinimą.

Blogėjant humanitarinei ir žmogaus teisių situacijai Etiopijos Tigrėjaus regione, ministrai tarsis dėl tolesnių ES veiksmų taikaus konflikto sprendimo link, bendradarbiaujant su regioniniais partneriais.

Ministrai taip pat apžvelgs situaciją Nikaragvoje prieš lapkritį vyksiančius prezidento ir parlamento rinkimus, didėjančias Danielio Ortegos režimo represijas prieš opozicijos, pilietinės visuomenės, žiniasklaidos atstovus.

Libijos užsienio reikalų ministrė Najla El-Mangoush ES ministrams pristatys politinius procesus šalyje prieš artėjančius gruodžio rinkimus, bus apsvarstyta galima ES parama.

Nuotoliniame posėdyje, kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai aptars situaciją Izraelyje ir Palestinoje bei būdus, kaip ES galėtų paskatinti konflikto puses grįžti prie derybų stalo.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, nerimą kelia augantis civilių mirčių skaičius, nesiliaujantys protestai ir įtampa Izraelyje ir okupuotose teritorijose bei kaimyninėse šalyse. Tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik regiono saugumui ir stabilumui, bet ir už jo ribų.

„Smerkiame prieš Izraelio civilius vykdomas atakas iš Gazos, griežtai raginame jas nutraukti ir ieškoti taikių konflikto sprendimų. Remiame tarptautinės bendruomenės pastangas taikiai spręsti konfliktą, ypač vertiname JAV, Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso pastangas deeskaluoti situaciją“, – sako G. Landsbergis.

„Mūsų iniciatyva bus paminėta ir Baltarusija, kas ten vyksta. Dabar yra procesas dėl trečiojo sankcijų paketo – norime jį paspartinti. Jame bus papildomos pavardės, bus ir įmonės kai kurios, kur anksčiau nebuvo“, – BNS sakė L. Linkevičius.

Jo teigimu, naujas sankcijų paketas šiuo metu peržiūrimas, tačiau procesas ilgai užtrukti neturėtų.

Mūsų iniciatyva bus paminėta ir Baltarusija, kas ten vyksta. Dabar yra procesas dėl trečiojo sankcijų paketo – norime jį paspartinti.

„Šalys dirba ir mes tarp iniciatorių esame. Tikėtina, kad procesas turėtų greitu metu baigtis“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Susitikimo darbotvarkėje – ir transatlantinių santykių klausimas, ministrai dalysis įžvalgomis apie bendradarbiavimo prioritetus tarp ES ir JAV.

„Kalbėsime apie transatlantinius santykius, kas yra aktualu dabar, ypač artėjant naujai administracijai JAV“, – kalbėjo L. Linkevičius.

ES užsienio reikalų ministrai susitikime aptars ir porinkiminę situaciją Sakartvele, rinkimus Venesueloje, taip pat klausimus, susijusius su žmogaus teisėmis, strategine autonomija, Turkija bei Honkongu.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, darbotvarkėje numatomi ES globalios užsienio ir saugumo strategijos įgyvendinimo, Bendros užsienio ir saugumo politikos efektyvumo, Sudano ir Jordanijos klausimai.

ES globalios užsienio ir saugumo strategijai bus skiriamas didžiausias dėmesys, prie diskusijos prisijungs ir valstybių narių gynybos ministrai. Ministrai aptars strategijos įgyvendinimo rezultatus praėjus trejiems metams po dokumento paskelbimo.

Užsienio reikalų taryboje bus kalbama, kokie nauji iššūkiai atsirado po 2016 metų, ministrai tarsis dėl strategijos įgyvendinimo prioritetų ateinančiam laikotarpiui.

Tikėtina, kad diskusijose dėl Bendros užsienio ir saugumo politikos efektyvumo daugiausia dėmesio sulauks Europos Komisijos siūlymas kvalifikuotos daugumos balsavimą taikyti ir šioje srityje.

Krašto apsaugos ministerija praneša, kad ES gynybos ministrai susitikime kalbėsis apie ES gynybos srities iniciatyvų įgyvendinimą, pasiektą progresą ir tolimesnius sprendimus, būtinus sustiprinti ES valstybių gebėjimą tinkamai reaguoti į kylančias grėsmes.

Darbotvarkėje taip pat numatoma aptarti ES ir NATO bendradarbiavimo ir sprendimų koordinavimo klausimus.