Kaip teigiama pranešime, jei ministerija nesiims sprendimų iš esmės, „lieka tik datos klausimas, kada mokytojai vėl bus priversti pasipriešinti neteisybei“.

Problemos neišspręstos

Anot Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), nors po pernai įvykusio mokytojų streiko šiais metais etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelis pakoreguotas, problemos ne tik nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo.

„Jeigu mokytojas nori tinkamai atlikti darbą kontaktinių valandų metu (pamokose), jis turi dirbti papildomai po darbo valandų ir ruoštis pamokoms, nes darbo laiku tai padaryti tiesiog neįmanoma“, – teigiama rašte šalies vadovui.

Man nepavyko rasti nė vienos mokyklos, kurioje būtų tinkamai, pagal dabar galiojančius teisės aktus nemeluojant ir neužglaistant situacijos, sudėlioti darbo grafikai.

Profsąjungos teigimu, ministerijos atstovams keisti ydingą tvarką trūksta ryžto, ji neinicijuoja reikalingų teisės aktų pakeitimų.

„Man nepavyko rasti nė vienos mokyklos, kurioje būtų tinkamai, pagal dabar galiojančius teisės aktus nemeluojant ir neužglaistant situacijos, sudėlioti darbo grafikai, užpildyti darbo apskaitos žiniaraščiai, suderintos darbo užmokesčio sistemos. Mūsų atliktas tyrimas parodė, jog faktiškai mokytojų atliekamas darbas nuo apibrėžiamo teisės aktuose skiriasi iš esmės – kaip diena nuo nakties“, – sako LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Jo teigimu, jei artimiausiu metu ministerija ir toliau nesiims sprendimų iš esmės, lieka tik datos klausimas, kada mokytojai vėl bus priversti pasipriešinti neteisybei.

Jo vadovaujama profesinė sąjunga pernai buvo surengusi masinį mokytojų streiką.

Prezidentūra sureagavo

Prezidentūra sako, kad problemos dėl švietimo darbuotojų darbo sąlygų sprendžiamos per ilgai ir ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją pagreitinti šį procesą.

Anot Prezidentūros, ministerija turi „prisiimti atsakomybę už efektyvų ir rezultatyvų dialogą su švietimo bendruomene“, taip pat užtikrinti, kad etatinio darbo užmokesčio modelis įgyvendinimas būtų sklandus.

„Šiuo metu vyksta diskusija ir derybos tarp ministerijos ir švietimo darbuotojų atstovų dėl darbo sąlygų. Manome, kad tai yra teisingas būdas rasti sprendimą. Tiesa, šis klausimas sprendžiamas per ilgai. Įsisenėjusias švietimo sektoriaus problemas privaloma spręsti daug greičiau“, – BNS teigė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prezidentūra pabrėžė, kad ministerija turi profesionaliai valdyti derybas, kad šios baigtųsi abipusiu sutarimu, tuo metu švietimo bendruomenė raginama „telktis ir jai rūpimus klausimus spręsti kartu“.

Ministerijos atstovai Seimo Švietimo ir mokslo komitete pristatė atliktą analizę.

Parlamentarams pateiktose skaidrėse matyti, kad daugiau nei pusė mokyklų nuo 7 iki 10 balų įvertino etatinio įvedimą.

62 proc. arba 706 apklaustos mokyklos teigė, kad modelis diegiamas sklandžiai. 37 proc. arba 415 įstaigų tvirtino, kad susiduria su neesminėmis problemomis, o su reikšmingesniais iššūkiais susidūrė 1 proc. arba 12 mokyklų.

Tikimasi, kad šiais mokslo metais vidutinis mokytojo darbo krūvis vidutiniškai sieks 0,88 etato. Pernai jis siekė 0,80, tačiau ketvirtadalis mokytojų dirbo mažiau nei puse etato.

Švietimo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas Aidas Aldakauskas sakė, kad 2017 metais visu etatu dirbo daugiau nei 8 proc. pedagogų, o pernai – 27 procentai.

„Tai tas mokytojų padidėjimas, kurie dirba visą krūvį arba virš jo, padidėjo tris kartus“, – teigė specialistas.

Ministerijos duomenimis, pernai mokytojai vidutiniškai uždirbo 852 eurus „į rankas“, o antrąjį šių metų ketvirtį – 877 eurus.

Opozicijai priklausantis liberalas Gintaras Steponavičius pareiškė, kad analizė yra paviršutiniška ir nekritiška, atliekamais tyrimais nesiekiama įvertinti reformų poveikio ugdymo kokybei.

Kai kurie parlamentarai priekaištavo dėl didelės pristatymo apimties ir to, kad Seimo nariams pateikti susipažinti ne visi komiteto posėdžio metu pristatyti duomenys.

„Gerbiamas Aidai, 74 skaidrės, čia man Ilfą ir Petrovą primena, kai buvo nuspręsta priblokšti užmojo platumu“, – kalbėjo G. Steponavičius.

„Kodėl jūs nepaklausėte, kiek atsirado papildomos biurokratijos mokytojų lygmenyje?“ – teiravosi parlamentaras.

Politikas paragino stabdyti etatinį algų modelį, pereinant prie valandinio pedagogų darbo įkainio indeksavimo, ir mokyklose uždrausti jungtines klases.

„Tada viskas atsistotų į savo vietas: nebebūtų pustuščių klasių, nebeimituotume kokybės siekio ir visa sistema turėtų bent logiškai suprantamą modelį“, – sakė G. Steponavičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, pernai mokytojų algoms skirta 444 mln. eurų, šiemet – 484 mln. eurų.

Etatinis darbo užmokesčio modelis įvestas pernai, siekiant sureguliuoti pedagogų darbo krūvį. Šiemet kovą patvirtinti kai kurie modelio patobulinimai.

Šią reformą Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga vadina absurdiška, taip pat piktinasi, kad ji priimta buldozerio principu.

„Tai, kas įvesta, nėra etatinio darbo apmokėjimo sistema, o valandinis mokytojų darbo apmokėjimas pakeistas minutiniu, nes mokyklų vadovai kartu su mokytojais priversti smulkmeniškai įvertinti kiekvieną darbelį bei netgi numatyti juos visiems metams į priekį, todėl skaičiuojamos jau nebe valandos, o minutės“, - penktadienį išplatintame pranešime cituojamas LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

LŠDPS reikalauja nedelsiant atsisakyti šios „minutinės“ darbo užmokesčio sistemos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių valandų. Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.

Profsąjunga teigia bandžiusi teikti siūlymus, taip pat gegužę rengusi įspėjamąjį streiką, tačiau šie veiksmai nesulaukė atsako.

„LŠDPS kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus kviesdama stabdyti reformą, nes chaosas sistemoje, nežinomybė ir mokytojų nusivylimas žlugdo visą ugdymo procesą; pareikštas nepasitikėjimas ir švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, apie kurios nekompetenciją signalizuoja ne vien ši reforma, tačiau situacija švietime toliau tik blogėja“, - teigiama penktadienį išplatintame profsąjungos pranešime.

Streiką skelbianti profsąjunga teigia, kad mokyklose dar niekada nebuvo tokios netvarkos – nesuderintos darbo užmokesčio sistemos, neatnaujintos arba klaidingai sudarytos darbo sutartys.

„Verčiant 2017–2018 mokslo metais turėtą savaitinį darbo krūvį metinėmis valandomis buvo dauginama iš 36, o ne iš 42 savaičių, neišspręstas mokytojų darbo mokinių atostogų metu klausimas, skaičiuojant etatus paliktos tokios „žirklės“, kad su mažiau vaikų ir mažiau valandų dirbantys mokytojai uždirba daugiau, nei turintys perpildytas klases“, - rašoma pranešime.

Taip pat kritikuojama įvesta nauja mokymo lėšų paskirstymo metodika, nes, anot profsąjungos, nepakanka lėšų namų mokymui, klasėms dalinti į grupes, kvalifikacijai, švietimo pagalbai, o klasės dideliuose miestuose kaip buvo taip ir liko perpildytos.

„O visam tam juk buvo išleista ne viena dešimtis milijonų ir kalbama dar apie dešimtis papildomų milijonų kitiems metams, kurie vėl nebus skirti ne mokytojų atlyginimams kelti, bet naudojami neskaidrios ir neteisingos sistemos stiprinimui (...)“, - sako A. Navickas.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas komentare BNS atkreipė dėmesį, kad etatinio apmokėjimo įvedimas numatytas ŠMM ir profesinių sąjungų švietimo šakos sutartyje, jos nepasirašė vienintelė LŠDPS. Jis kaltina A. Navicko profesinę sąjungą bandant stabdyti ministerijos reformą.

„Labai gaila, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, kaip pastebėjome lankydamiesi mokyklose, užsiėmė ne pagalba mokytojams, o kai kuriais atvejais bandė vilkinti sutarčių mokyklose pasirašymą. Kai kuriose mokyklose, kur veikia A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga, reikalai dėl etatinio ėmė greičiau judėti tik apsilankius ministerijos etatinio koordinavimo grupei“, – aiškino jis.

A. Varanauskas sakė, kad šiuo metu reforma yra analizuojama ir, pirminiais duomenimis, „didelių problemų nėra“, t. y. visiems mokytojams atlyginimai sumokėti laiku, nemažai daliai jie didėjo, o ministerija nusiskundimų nebegauna, bet ir toliau yra atvira diskusijoms, kaip sistemą tobulinti.

„Mūsų duomenimis, į streiką ketina įsijungti maža mokyklų dalis“, – tikino ministrės patarėjas.

Seimas birželį patvirtino etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį, kuris etapais įvedamas nuo rugsėjo.

Pamokinį mokytojų apmokėjimą pakeitė valandinis apmokėjimas per visus metus – mokytojo etatą sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t. y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.

Švietimo ir mokslo ministerija teigė, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei. Numatyta, kad mokytojo etate darbas bendruomenei galės sudaryti iki pusės visų valandų skaičiaus per metus, pirmuosius dvejus darbo metus – iki 40 proc. visų valandų. Nustatoma, kad mokytojų darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų ne daugiau kaip 24 kontaktinės per savaitę privalomam dalykui (dalykams) mokyti.

Gegužę prie LŠDPS inicijuoto dviejų valandų streiko jungėsi maždaug pusė šimto bendrojo lavinimo mokyklų, darželių ir neformaliojo ugdymo įstaigų, apie 1 tūkst. pedagogų. Iš viso Lietuvoje yra apie 53 tūkst. pedagogų.

ŠMM nurodo, kad šias lėšas savivaldybės turės perskirstyti „atsižvelgdamos į atsiradusius mokyklų finansavimo netolygumus įvedant etatinį apmokėjimą“.

Teigiama, kad ministrė Jurgita Petrauskienė įsakymą dėl lėšų skyrimo pasirašė savaitės pradžioje ir artimiausiu metu jos turėtų pasiekti savivaldybes.

Numatyta, kad daugiausiai papildomų lėšų gaus didžiųjų miestų savivaldybės, kuriose padidėjo mokinių skaičius: Vilniaus (2,1 mln. eurų), Kauno (1,1 mln. eurų), Klaipėdos (613 tūkst. eurų), Šiaulių miestai (422 tūkst. eurų), Vilniaus rajonas (317 tūkst. eurų), taip pat ir Panevėžio miestas (410 tūkst.).

Iki šiol savivaldybės disponavo valstybės dotacijos švietimui lėšomis, kurios buvo suskaičiuotos taikant mokinio krepšelį, remiantis praėjusių mokslo metų duomenimis apie mokinių skaičių.

Kaip BNS sakė ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė, šie papildomi pinigai skiriami be jau anksčiau šiems metams numatytų papildomų 17 mln. eurų.

J. Petrauskienė nurodo, kad iki šių mokslo metų savivaldybės paimdavo vienų mokyklų lėšas ir skirdavo kitoms, kurių reikmės būdavo didesnės. Tačiau pasikeitus finansavimo tvarkai, didesni kai kurių mokyklų finansavimo poreikiai nebėra dengiami kitų mokyklų sąskaita – tam yra numatyta atskira eilutė savivaldybėms skiriamoje valstybės dotacijoje švietimui.

„Dėl didžiulės ugdymo įvairovės ir daugybės specifinių veiksnių, turinčių įtakos finansavimo poreikiui atskirose mokyklose, papildomai skiriame dar 1,7 proc. nuo visos dotacijos sumos, t. y. 10 mln. eurų, ir šias lėšas savivaldybės galės skirti mokykloms pagal pastarųjų poreikius, bet tik ugdymo reikmėms, t. y. švietimo pagalbos specialistų, mokytojų, vadovų, kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams“, - sako švietimo ministrė.

Ministerija tikina, kad „netolygumai“, lemiantys mažėjančius atlyginimus kai kuriose mokyklose bei reikalaujantys papildomų lėšų, atsiranda dėl to, jog kai kuriose mokyklose didžioji dalis pedagogų turi daugiau nei 25 metų darbo stažą, turi aukščiausias kvalifikacines kategorijas.

„Tokiai mokyklai pirmuoju etatinio įvedimo etapu objektyviai gali pritrūkti lėšų, nes žymiai išauga mokyklos darbo užmokesčio fondas. Būtent dėl šių priežasčių, nuo rugsėjo 1 d. keičiant mokyklų finansavimo tvarką, savivaldybėms numatyta atskira valstybės dotacijos ugdymui dalis, kurią savivaldybės gali perskirstyti mokykloms savo nuožiūra, pagal kintančius mokyklų poreikius“, – tvirtina ŠMM.

Trečiadienį Seime Socialdemokratų partijos frakcijos surengtoje diskusijoje apie švietimo įstaigų darbuotojų laukiančius pokyčius dalyvavusi J. Petrauskienė aiškino, kad ministerijos parengtoje būsimo atlyginimo skaičiuoklėje pedagogai dažnai blogai nurodo, pavyzdžiui, darbo savaites.

„Viena iš tipinių klaidų – tai, kad skaičiuojama, jog žmogus dirba 36 savaites, nors atostogų metu mes irgi gauname atlyginimą. Kita klaida – kada mokytojai žiūri į esamą gaunamą atlyginimą, dažnai neįvertina, kad be atlyginimo dar mokytojai gauna ir priedą. Įvedant etatinį apmokėjimą priedų sistema nėra naikinama, tos galimybės tikrai yra, skaičiuoklė tiesiog pateikia atlyginimą be priedo“, – trečiadienį Seime aiškino ministrė.

Jau likus faktiškai savaitei iki mokslo metų pradžios dar daugelyje mokyklų nėra pasirašytos naujos sutartys, suformuoti nauji etatai.

Ji kartojo, kad vien šių metų paskutiniams keturiems mėnesiams etatinio darbo apmokėjimo įvedimui numatytas per 17 mln. eurų papildomas finansavimas ir daugiau kaip 90 mln. eurų papildomai suplanuota per kelerius metus.

„Kalbėti apie tai, kad skiriant papildomai 95 mln. eurų per kelerius metus mokytojų atlyginimams, mes manome, kad atlyginimai nedidės, tai tikriausiai taip ir būti negali. O vaikų skaičius nuolat kinta, vienos mokyklos auga, kitos mokyklos smulkėja“, – dėstė ministrė.

Renginyje dalyvavusi Kauno rajono Ežerėlio pagrindinės mokyklos direktorė Paulina Gailiūnienė savo ruožtu sakė, kad nors etatinis mokytojų darbo apmokėjimas reikalingas, jis įvedamas „buldozerio principu“, vėlavo įstatymus įgyvendinančių tvarkų priėmimas.

„Mes šioje vietoje kaip vadovai esame palikti vieni – mūsų rankose yra susitarti su bendruomene dėl pinigų, kuriuos turime. Įstatymas įsigalioja nuo rugsėjo 1 dienos, o mes visi puikiai žinome, kad tik rugsėjo pačioje pradžioje sukris visi duomenys dėl mokinių skaičiaus ir koks finansavimas mokykloms galėtų būti, ir ką mes galėtume dėliotis su biudžetais“, – guodėsi mokyklos vadovė.

Ministrė savo ruožtu pabrėžė, kad mokyklų vadovų ir savivaldybių vaidmuo įgyvendinant pokyčius – labai svarbus.

„Sprendimai, kuriuos yra priėmęs Seimas, kuriuos yra priėmusi Vyriausybė, bus sėkmingi, kai kartu sėkmingai juos įgyvendinsime su savivaldybėmis, jos ir yra mokyklų steigėjai, bei mokyklų vadovais“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Ministrės atsakymų išklausęs Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas žurnalistams sakė, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas yra reikalingas, nors jo įvedimas ir nėra visiškai sklandus.

„Vienas turbūt iš sudėtingiausių klausimų – kad įstatymas buvo priimtas pakankamai vėlai, poįstatyminiai aktai pateikti vėlai ir šiandien jau likus faktiškai savaitei iki mokslo metų pradžios dar daugelyje mokyklų nėra pasirašytos naujos sutartys, suformuoti nauji etatai. Išeina tam tikras stumdymasis tarp ministerijos, tarp mokyklų vadovų, bet manau, kad bendromis pastangomis žengsime į priekį“, – teigė J. Olekas.

Apsvarstęs projektą parlamentas 68 balsais „už“, 23 balsais „prieš“ ir 21 Seimo nariui susilaikius pritarė, kad būtų pereita prie etatinio pedagogų apmokėjimo.

Valdantieji nori pataisas dėl perėjimo prie etatinio mokytojų apmokėjimo priimti iki sesijos pabaigos šią savaitę, kad pokyčiai įsigaliotų jau nuo šio rugsėjo. Tam liko paskutinis balsavimas.

„Valstietis“ Mindaugas Puidokas ragino kolegas palaikyti pataisas, sakydamas, kad jis „priartins prie realios mokyklų veiklos ir padės teisingai apmokėti mokytojams“.

„Pedagogų etatinio apmokėjimo modelis nekeičia mokytojo darbo normos, bet įgalina mokyklos vadovus sumokėti už visus mokytojo atliekamus darbus“, – kalbėjo M. Puidokas.

Prieš kalbėjęs Mykolas Majauskas teigė, kad pakeitimai nesprendžia mokytojų atlyginimų klausimo iš esmės, o skirti gelbėti tuštėjančioms regionų mokykloms.

„Šiandien pedagogai uždirba per mažai ir tai, kas yra dabar, – skraistės tampymas nuo miestų prie rajonų, nes miestuose darbo daug, vaikų daug, o rajonuose mažai, ir stengiamasi pritempti skraistę prie rajonų, kad tos mokyklos išsilaikytų“, – sakė M. Majauskas.

Šiandien pedagogai uždirba per mažai ir tai, kas yra dabar, – skraistės tampymas nuo miestų prie rajonų, nes miestuose darbo daug, vaikų daug, o rajonuose mažai.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Gintaras Steponavičius teigė, kad mokytojams atlyginimus būtų galima pakelti tiesiog padidinus koeficientus jų algoms skaičiuoti,  tam atidavus etatiniam modeliui įvesti skirtas lėšas.

„17 mln. eurų, kurie suplanuoti nuo rugsėjo pirmos dienos, indeksuojant mokytojų koeficientus, mokytojai padidėjimą pajustų labiau nei neaiškiais skaičiavimais, kas yra siūloma pagal etatinį mokytojų apmokėjimą“, – sakė G. Steponavičius.

Įvedus naują tvarką, nuo pamokinio mokytojų apmokėjimo būtų pereinama prie valandinio apmokėjimo per visus metus – mokytojo etatas sudarytų 1512 valandų per metus.

Mokytojo darbo laikas būtų skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t. y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša sakė, kad šiuo metu mokytojai yra vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimas skaičiuojamas ne už etatą, o tarifikuotas valandas.

Anot komiteto vadovo, mokytojams taip pat nepakankamai atlyginama už papildomas veiklas, reikalingas mokyklos bendruomenei, o naujasis modelis įvertintų visas mokytojo veiklas. 

Pasak E. Jovaišos, pagal naują tvarką bus suformuota 28 tūkst. mokytojų pareigybių ir vidutinis mokytojo darbo užmokestis didės apie 20 proc., iki 1 tūkst. eurų.

Vyriausybė etatinį mokytojų apmokėjimą siūlo įvesti dviem etapais: nuo 2018 ir 2019 metų rugsėjo mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.

Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.

Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.

Dalis pedagogų neseniai streikavo prieš ketinimus įvesti etatinį apmokėjimą, baimindamiesi, kad reforma jų padėtį pablogins.

Netrukus atsirasiantis etatinis mokytojų darbo apmokėjimas gąsdina pedagogus. Sunerimę švietimo įstaigų vadovai ir darbuotojai prašo nemokamos teisinės konsultacijos, kurios esą prireiks sprendžiant darbinius konfliktus.

Kol kas šis klausimas yra pakibęs – ketvirtadienį miesto taryba atidėjo jo svarstymą kitam posėdžiui.

Kai kurie tarybos nariai kategoriškai pasisako prieš etatų didinimą Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centre.

Ninos Puteikienės manymu, šio centro veiklos strategijoje nėra  numatyta tokio pobūdžio veikla. Esą akivaizdu, kad teisinės konsultacijos pedagogams reikalingos, bet gal pakaktų ir Klaipėdos savivaldybės juristo.

Rimantas Taraškevičius taip pat siūlė atidėti šį klausimą. Jo žodžiais, galima rasti tinkamesnį būdą padėti mokytojams, nei papildomo etato kūrimas Pedagogų švietimo ir kultūros centre.

Arvydas Cesiulis aiškino priešingai. Esą reikėtų nepamiršti, kad savivaldybėje – dar daug biurokratijos ir kai kurie procesai čia vyksta gana ilgai, tuo metu mokytojams reikia teisininko, kuris nuolat būtų šalia, "čia ir dabar".

Anot projektą pristačiusios Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, įsteigus teisininko etatą Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centre, visos švietimo įstaigos turės galimybę laiku gauti profesionalią konsultaciją teisiniais klausimais.

"Atskiros įstaigos perka teisininkų paslaugas, todėl situacija – sudėtinga. Ypač dabar, kai keičiasi mokytojų darbo sutarčių formos iš valandinio apmokėjimo į etatinį. Reikalingos nuolatinės specialistų konsultacijos ir pagalba sprendžiant ginčus, įvairias situacijas su tėvais. Mūsų Teisės skyriaus specialistai negali aprėpti visų 100 įstaigų, nes problemų yra nemažai. Todėl vieningai nuspręsta, kad toks etatas išties reikalingas", – sakė L.Prižgintienė.

Skaičiuojama, kad, be mokesčių valstybei, teisininkui, įgijusiam magistro laipsnį, per mėnesį už darbą reikėtų mokėti apie 856 eurų atlyginimą. Per metus ši suma viršytų 10 tūkst. eurų.

Tokią rezoliuciją trečiadienį priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

„Vyriausybė ėmėsi spręsti tik itin mažose mokyklose kylančias darbo krūvio trūkumo problemas. Planuojami pokyčiai neatitinka realios Vilniaus miesto ar kito didesnio Lietuvos miesto situacijos“, – teigiama sostinės savivaldybės pranešime.

Pagal naujai Vyriausybės siūlomą tvarką, mokytojams būtų mokama už pamokų vedimą, pasiruošimą pamokoms bei už papildomus darbus. Planuojama, kad etatinis darbo užmokestis bus taikomas visiems valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams.

Planuojami pokyčiai neatitinka realios Vilniaus miesto ar kito didesnio Lietuvos miesto situacijos.

„Tuo metu Vilniaus mieste, kuriame mokosi penktadalis visų Lietuvos mokinių, ir skirtingai nei kitose Lietuvos savivaldybėse, mokinių skaičius sparčiai auga, siūloma nauja Vyriausybės tvarka tik pablogintų situaciją, kai kuriems mokytojams Vilniuje atlyginimas sumažėtų 200 eurų“, – teigiama savivaldybės pranešime.

Anot jo, Vilniaus mokytojų darbo krūviai dideli, jų neretai trūksta, o pagal naują siūlomą Vyriausybės tvarką mokytojams kontaktinių valandų skaičius nemažės, etatinis darbo apmokėjimas neleis pasinaudoti planuojamais jo privalumais – skirti mokytojams papildomų darbo valandų bendruomenės labui.

Sostinės valdžios teigimu, nors numatyta, kad etatinio mokytojų apmokėjimo modelis pradedamas diegti nuo rugsėjo 1-osios, pokyčiams nepasirengta, nėra būtinų teisės aktų pakeitimų. Pasak Vilniaus savivaldybės, nėra aiškaus ugdymo įstaigų finansavimo modelio.

„Sostinės mokyklos dėl to negali suskaičiuoti, kiek mokytojų etatų turės, mokyklų vadovai ir mokytojai negali planuoti 2018–2019 mokslo metų darbų“, – rašoma pranešime.

Įvesti pedagogų etatinį apmokėjimą siūlo Vyriausybė. Numatoma, kad etatinis darbo apmokėjimas būtų įvedamas per du etapus: nuo 2018 ir 2019 metų rugsėjo mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.

Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.

Pagal Seime registruotas, bet dar nepateiktas įstatymo pataisas, mokytojų etatą sudarytų 1512 metinių valandų. Iš jų kontaktinei veiklai – pamokoms, konsultacijoms, būrelių vedimui ir pan. – bus galima skirti iki 1008 val. per metus, pradedantiesiems mokytojams – iki 756 val. per metus.

Kitas laikas būtų skiriamas nekontaktinėms valandoms – su pamokomis susijusioms veikloms ir papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei, pavyzdžiui, darbui su mokyklos socialiniais partneriais, vadovavimui klasei, vadovavimui studentų pedagoginei praktikai ir pan.

Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.

Vyriausybė žada, kad baigus diegti etatinio apmokėjimo modelį 2019 metų rugsėjo 1 dieną vidutinis mokytojo darbo užmokestis padidės apie 20 proc. – sieks daugiau nei 1000 eurų. (iki mokesčių).

Dalis pedagogų praėjusią savaitę streikavo prieš ketinimus įvesti etatinį apmokėjimą, baimindamiesi, kad reforma jų padėtį pablogins.