Pasak Seimo nario socialdemokrato Eugenijaus Sabučio, vertinant kompensacijų dydį, tiekėjų pelnas greičiausiai buvo įskaičiuotas į elektros savikainą, nors tikroji elektros kaina galėjo būti mažesnė. Taigi, kyla įtarimas, kad reikšminga dalis gyventojams skirtų kompensacijų paprasčiausiai atsidūrė tiekėjų rankose pelno pavidalu.

Vyriausybė nepasirūpino, kad vartotojų interesai būtų apginti, sako parlamentaras.

„Kainų krizės įkarštyje kompensacijomis esą siekta sumažinti kainą vartotojams, tačiau biudžeto lėšos galimai nugulė tiekėjų kišenėse. Vartotojai, kitaip tariant, už elektrą susimokėjo du kartus: mokesčių mokėtojų pinigais Vyriausybė krovė tiekėjams pelnus, o žmonės ir toliau mokėjo kosmines sumas už elektros sąskaitas. Taigi labai aiškiai matome, kad Vyriausybė nesugebėjo suvaldyti elektros rinkos liberalizavimo projekto, t. y. neapgynė vartotojų interesų“, – pranešime komentavo E. Sabutis.

Kainų krizės įkarštyje kompensacijomis esą siekta sumažinti kainą vartotojams, tačiau biudžeto lėšos galimai nugulė tiekėjų kišenėse.

 

Anot Seimo nario, kompensacijų mokėjimo sąlygos buvo paruoštos atmestinai – tuo netruko pasinaudoti nepriklausomi tiekėjai.

„Viena iš sąlygų, lėmusių valstybės mokamų dalinių kompensacijų tiekėjams dydį, yra „protingumo kriterijų atitinkanti pelno marža“. Tačiau juk tai – labai nekonkretus kriterijus, kuriuo elektros tiekėjui buvo paprasta piktnaudžiauti. Tai tas pat, kaip pasitikėti nepriklausomo tiekėjo garbės žodžiu. Kaip galime užtikrinti skaidrią kompensacijų apskaičiavimo tvarką, jeigu pelno dedamąją elektros savikainoje nustato pats elektros tiekėjas?“ – klausė E. Sabutis.

Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Gintautas Paluckas tikino, kad šią situaciją lėmė energetikos ministro Dainiaus Kreivio abejingumas.

„Dar prieš prasidedant energijos krizei buvo aišku, kad kainų smūgiui reikia ruoštis iš anksto. Tai ne kartą minėjome D. Kreiviui. Tačiau ministras nesiėmė reikiamų žingsnių, kad kompensacijų už elektros energiją išmokėjimo metodika būtų laiku paruošta. Taigi, kai kainos pradėjo mušti rekordus, Vyriausybė suprato, kad pavėlavo, ir puolė atmestinai dalinti kompensacijas. Deja, toks D. Kreivio aplaidumas vartotojams ir valstybei kainavo milžiniškus pinigus“, – sako G. Paluckas.

Jo manymu, D. Kreivys turėtų pasiaiškinti už padarytas klaidas.

„Paprastai kalbant, biudžeto pinigai buvo panaudoti investicijoms į nepriklausomų tiekėjų pelną. Kadangi D. Kreivys iš anksto nesiruošė, reikia konstatuoti, kad visos iš to kilusios reguliavimo spragos bei gyventojų permokos už elektrą yra tiesioginė šios Vyriausybės atsakomybė. Ministras turėtų paaiškinti, ką darys, kad žala, kurią galimai patyrė gyventojai, būtų įvertinta, o tada ir kompensuota“, – sakė G. Paluckas.

Rengiamame projekte numatyta, kad meras būtų vykdomosios valdžios atstovas, jis galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės, tačiau turėtų veto teisę tarybos sprendimams.

Opozicija savivaldybių tarybose galėtų išsirinkti savo lyderį.

Ne ilgiau kaip tris kadencijas

Pagal projektą, savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priimtų svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturėtų savo vadovo.

„Nuspręsta siūlyti Seimui apsispręsti, kad taryba dirba savo atstovaujamąjį darbą, tačiau kasdienę tarybos veiklą organizuoja meras. Jis sudaro tarybos darbotvarkę, jis veda tarybos posėdžius, pasirašo tarybos nutarimus“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė vienas iš darbo grupės narių socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Anot jo, tokiu atveju „nei taryba nenutolsta nuo mero, nei meras nutolsta nuo tarybos“.

„Meras nebus tarybos narys, nebus tarybos pirmininkas ir tikrai negalės balsuoti dėl tarybos sprendžiamų klausimų“, – pabrėžė parlamentaras.

Anot projekto, merui bus pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.

„Meras tikrai jausis tvirčiau, nes būtent merui bus pavestas biudžeto parengimas, taip pat vykdymas, ir atskaitomybė. Kalbant paprasčiau meras perims dabartinio savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas ir meras taps įgalintas vykdyti tarybos sprendimus“, – sakė E. Sabutis.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Konstituciniam Teismui pasisakius, kad reikia nustatyti, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti mero pareigas, darbo grupė siūlo, jog tiesiogiai renkami merai galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.

Turėtų veto teisę

Merui taip pat norima suteikti panašų įrankį, kokį dabar turi prezidentas – vadinamąją veto teisę.

„Meras argumentuotai galės grąžinti tarybai pakartotinai svarstyti jos priimtus sprendimus, jei su jais nesutiks“, – sakė E. Sabutis.

Pagal projektą, jeigu taryba neatsižvelgtų į mero motyvus ir iš naujo priimtų savo sprendimą, meras galėtų dėl to kreiptis į Vyriausybės atstovą.

Meras nebus tarybos narys, nebus tarybos pirmininkas ir tikrai negalės balsuoti dėl tarybos sprendžiamų klausimų.

„Matome, kad mero galios tikrai sustiprėja kaip vykdomosios valdžios atstovo. Tai gerai, kadangi žmonės žinos, ko tikėtis iš naujai išrinktos valdžios, iš mero“, – per spaudos konferenciją sakė kitas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Tuo metu darbo grupei priklausantis konservatorius Andrius Vyšniauskas BNS teigė, kad dėl mero galių ir jo kontrolės mechanizmo dar bus diskusija, nes dabar „merai galbūt vietomis yra stiproki“.

Naujas vicemerų statusas

Pagal projektą, vicemerai ir administracijos direktorius taptų asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirtų meras, o vicemerų kandidatūroms reikėtų ir tarybos pritarimo.

„Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus to paties asmens skyrimui vicemeru, meras turi teisę savo sprendimu tą patį asmenį paskirti vicemeru“, – rašoma projekte.

Pagal naują koncepciją, jeigu vicemerai būtų paskiriami iš tarybos narių, jie netektų tarybos nario mandato.

Be to, siūloma didinti vicemerų skaičių, nes, anot E. Sabučio, daugėja vykdomajai valdžiai priskirtų funkcijų.

„Didžiausias nesutarimas yra dėl vicemerų įgaliojimų. Didžiausias klausimas, kiek ir kokia apimtimi jie galės pavaduoti merus“, – teigė Seimo narys.

Kol kas darbo grupės narių nuomonės skiriasi ir dėl administracijos direktoriaus atsakomybės ribų.

Opozicija galėtų turėti lyderį

Projekte numatyta nauja pareigybė savivaldybės taryboje – opozicijos lyderis.

„Kol kas nesutariama dėl jo pareigų funkcijų, pareigų arba teisių, bet sutariama, kad toks asmuo iš opozicijos turėtų atsirasti ir turėtų padėti opozicijai savivaldybių tarybose vaidinti didesnį vaidmenį“, – tvirtino socialdemokratas.

Anot projekto, juo galėtų tapti ne mažiau kaip pusės savivaldybės tarybos narių, priklausančių tarybos mažumai, išsirinktas asmuo.

E. Sabutis tvirtino, kad naują Vietos savivaldos įstatymo projektą Seimui tikimasi pateikti balandžio antroje pusėje.

Prieš tai, balandžio 21 dieną, planuojama balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius mero rinkimus, priėmimo.

Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos. Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir kuria naują savivaldos modelį.

Pasak socialdemokratų, trečdalis kelių Lietuvoje apgailėtinos būklės, o žvyrkelių asfaltavimas užstrigęs.

Socialdemokratų parengtą pasiūlymą biudžetui parėmė 57 parlamentarai tiek iš opozicinių, tiek iš valdančiosios daugumos frakcijų.

Vienas iš pasiūlymo teikėjų Seimo narys Eugenijus Sabutis pabrėžia, kad esama Lietuvos kelių būklė netenkina, o ministerijos paaiškinimai gana migloti ir neapibrėžti.

„Beveik 40 proc. visų valstybinės reikšmės kelių netenkina keliamų kokybės kriterijų. Susisiekimo ministerija teisinasi ir sako, kad imsis pakeitimų, tačiau šiandieninę situaciją žadama ištaisyti tik per 10 metų“, - sako socialdemokratas.

Pasak jo, turime per daug netinkamos būklės valstybinės reikšmės kelių, tiltų ir viadukų. Reikiamų asignavimų, jo teigimu, laukia tiek valstybės strateginiai kelių projektai, tiek rajoniniai keliai.

„Savo automobiliais galime jausti, kad būklė itin prasta svarbiausiuose transporto keliuose – automagistralėje ir tranzitiniuose keliuose, jau nekalbant apie regionuose esančius vietinės reikšmės kelius ir žvyrkelius – gyventojai laužo automobilius ir ryja dulkes“, – teigia E. Sabutis.

Socialdemokratų registruoto pasiūlymo iniciatorius Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa taip pat atkreipia dėmesį į nejudantį žvyrkelių asfaltavimą.

„Dar pavasario sesijoje Seimas priėmė mano inicijuotą rezoliuciją dėl žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo programos, pripažindamas, kad Lietuvai nedelsiant reikalinga atskira žvyrkelių per Lietuvos gyvenvietes asfaltavimo programa.

Vyriausybės buvo prašoma valstybės biudžete numatyti lėšas šiai programa vykdyti. Deja, šiandien to nematome. Lėšų nebuvo skirta, todėl ir buvo būtina siūlyti šiuos biudžetinius pakeitimus“, – pabrėžia Seimo narys V. Kanopa.

Socialdemokrato nuomone, spartesniam regionų vystymuisi ir stiprėjimui, turime pasiekti, kad kiekviena gyvenvietė turėtų bent vieną asfaltuotą kelią, susisiekiantį su administraciniais centrais.

„Tai būtų reali regionų politika. Pradėkime ją vykdyti“, - akcentuoja parlamentaras.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Liudas Jonaitis pažymi, kad dėl nepakankamo finansavimo vietinės reikšmės keliams, savivaldybėms sudėtinga pasiekti greitesnį proveržį žvyrkelių asfaltavime.

„Daugėjant transporto priemonių, intensyvėjant judėjimui žvyrkeliais per žmonių gyvenamąsias vietoves, sparčiai prastėja žvyruotų kelių būklė, žmonės priversti gyventi nuolatinėse dulkėse, kas ženkliai blogina jų gyvenimo kokybę ir sveikatą.

Privalome įsiklausyti į regionuose gyvenančių žmonių prašymą ir išvaduoti juos nuo dulkių debesų. Ypač tų žmonių, kurie gyvena toliau nuo miesto centrų“, – pabrėžia L. Jonaitis.

Pasak parlamentaro, kitas labai svarbus klausimas – jaunų žmonių pritraukimas į regionus.

„Statistika rodo, kad norint atgaivinti Lietuvos regionus ir pritraukti į juos jaunas šeimas reikia gerai išvystytos kelių infrastruktūros. Pastebima, kad tose vietovėse, kur keliai dar nėra asfaltuoti, jaunimas nenori gyventi, vengia įsigyti namus ar kurti verslus“, - sako Seimo narys L. Jonaitis.

Antradienį tai numatantis Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kurį inicijavo Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis, sulaukė parlamentarų pritarimo. Po pateikimo projektą palaikė 65 Seimo nariai, 33 – buvo prieš, susilaikė 23.

Projektu siūloma numatyti, kad apmokestinamojo vieneto sumokėta pelno mokesčio dalis, tenkanti savivaldybei, būtų įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą, kurioje jis vykdo veiklą.

Tikimasi, kad, jei dalis pelno mokesčio būtų skiriama savivaldybei, kurios teritorijoje veikia įmonė, tai įgalintų ir labiau motyvuotų savivaldybes pritraukti investicijas, skatinti verslumą.

Įstatymo pataisų iniciatorių nuomone, dabartinė savivaldybių biudžetų nustatymo tvarka nemotyvuoja savivaldybių skatinti verslumą, kurti naujas darbo vietas ar imtis investicijų pritraukimo.

Įstatymo pataisų iniciatoriaus Seimo nario socialdemokrato Eugenijaus Sabučio duomenimis, dalis pelno mokesčio yra įskaitoma į savivaldybių biudžetus Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, JAV, Korėjoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Vokietijoje.

Pagal galiojantį Pelno mokesčio įstatymą, pelno mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą.

Kaip pranešė Policijos departamentas, parlamentaras į policiją kreipėsi apie devintą ryto ir nurodė, kad grasinantį laišką į darbinį elektroninį paštą jis gavo apie penktą valandą ryto.

Sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS sakė, kad E. Sabutis savo pareiškime nurodė, jog laiške grasinama su juo susidoroti dėl to, kad jis yra Seimo narys. Siuntėjo parlamentaras sakė nepažįstantis.

Su portalo kauno.diena.lt žurnalistais parlamentaras sutiko pasidalyti gauto elektroninio laiško tekstu. 

Čia rašoma: „Labas Jai jus man neduosite socelinio būso aš ateisiu pas jus ir subadisiu kaip šunis galėsite pamatiti daug negyvų žmonių kūnų. Jai duodate sirijos ir Baltarusijos piliečiams kur gyventi tai atsakisite vietos ir man. Kiek aš dar laiko gyvensiu kaip šuva ant gatvės“, – rašoma elektroniniame laiške (kalba netaisyta – aut. past.).

E. Sabutis sakė, jog tokio turinio laišką gavo ne jis vienas, o daugiau parlamentarų, tačiau buvo pirmasis, kuris kreipėsi į pareigūnus.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

Po priesaikos parlamentaras pasirašė vardinį priesaikos lapą. Prisiekęs išrinktas Seimo narys E. Sabutis įgijo visas tautos atstovo teises, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, paaiškinęs, kad pirmajame Seimo posėdyje dėl ligos, izoliacijos ar kitų ypač svarbių pateisinamų priežasčių prisiekti negalėjęs išrinktas Seimo narys priesaiką gali duoti, kai šios priežastys išnyks.

Numatoma, kad Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai priklausysiantis E. Sabutis dirbs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.

Iš viso Socialdemokratų partijos frakcija turi 13 parlamentarų.

Suskaičiavus rezultatus visose 26-iose apylinkėse, E.Sabutis surinko 61,32 proc. balsų. Kad laimėtų jau pirmajame ture, kandidatas turėjo surinkti daugiau nei 50 proc. balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. į apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų.

Kadangi rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 proc., išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausiai balsų, bet ne mažiau kaip penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.

E.Sabutis surinko 5407 balsus, o rinkėjų sąraše buvo įrašyti 33 322 žmonės, todėl Jonavoje bus organizuojamas antrasis rinkimų turas.

Antras rinkimuose liko Liberalų sąjūdžio kandidatas Remigijus Osauskas su 16,02 proc. balsų.

Rinkimų aktyvumas Jonavoje siekė 26,69 proc. Rinkimai čia vyko, pernai buvusiam merui socialdemokratui Mindaugui Sinkevičiui tapus ūkio ministru.

Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje žiūrovai išvydo teatralizuotą įvairių sporto šakų atstovų eiseną, skambėjo Lietuvos Valstybinio simfoninio orkestro atliekama muzika ir Lino Adomaičio bei Iglės Bernotaitytės dainos.

Atidarymo koncerto metu naujosios arenos salė – užpildyta visiškai. Jonaviečiai išpirko visus bilietus į pirmąjį renginį arenoje.

„Labai džiaugiamės pagaliau galėdami pakviesti visus jonaviečius ir miesto svečius į ilgai lauktą Jonavos sporto arenos atidarymo šventę. Šiuo renginiu pradėjome visiškai naują kokybiškų sporto ir kultūrinių renginių etapą mūsų rajone. Tikimės, kad jonaviečiai pamėgs naująją areną ir gausiai lankys čia vyksiančius renginius, o mūsų rajono sportininkai šioje arenoje pasieks daug naujų pergalių“, - kalbėjo Jonavos rajono meras Eugenijus Sabutis.

Žeimių gatvėje, šalia centrinio miesto stadiono iškilusi arena lengvai pritaikoma įvairių sporto šakų varžyboms: krepšinio, salės futbolo, tinklinio, rankinio, bokso, dziudo, stalo teniso, badmintono, gimnastikos, sportinių šokių ir kt.

Sustūmus pirmojo aukšto tribūnas ir sporto salę padalinus į tris aikšteles, vienu metu arenoje galės treniruotis trys sportininkų komandos.

Arenoje sudarytos visos sąlygos plėtoti ne tik sportinę, bet ir kultūrinę veiklą, organizuoti aukšto lygio meninius pasirodymus, rengti miesto šventes ir kitus masinius renginius.

Jonavos sporto arena buvo pradėta projektuoti prieš dešimt metų,  o 2010 m. rugsėjo 4 d. statybvietėje  buvo įleista kapsulė su laišku ateities kartoms, prasidėjo statybos. Darbų eiga priklausė nuo valstybės skiriamų lėšų.

Jonavos sporto arenos statyboms iš Valstybės investicijų programos buvo skirta iš viso 3 mln. 846 tūkst. eurų. Jonavos rajono savivaldybė skyrė 2 mln. 583 tūkst. eurų. 2016 m. prie arenos statybų finansavimo prisidėjo Jonavoje veikianti bendrovė „Achema“, skyrusi 600 tūkst. eurų paramą.

Iš viso Jonavos sporto arenos statybos kainavo 7 mln. eurų.

Europos kultūros sostine tapti sieks ir Jonava – miestas planuoja prisistatyti pabrėždamas savo daugiakultūriškumą.

„Kadangi Jonava yra miestas, užaugęs ant pramonės, ir į šitą miestą suvažiavo, buvo paskirti įvairių tautybių, iš įvairių tada dar buvusios didžios šalies kampelių, tai ir nemažai jų liko, gyvena ir sugyvena – bandysime tai parodyti per Europos prizmę: kad ir Europa tokia, ir mes tokie“, – BNS sakė Jonavos rajono vicemeras Eugenijus Sabutis.

Šią idėją, E.Sabučio teigimu, bus siekiama susieti ir su aktualia pabėgėlių problema – Jonavos rajone įsikūrusiu pabėgėlių priėmimo centru.

Pasak vicemero, ši idėja pirmiausia buvo aptarta su visuomene, jaunimo, verslo bendruomenėmis. Joms pritarus gruodžio 17 dieną klausimas bus svarstomas miesto taryboje, siekiant gauti politinį pritarimą.

Netoli Kauno, kito pretendento tapti Europos kultūros sostine, esančiai Jonavai šis žingsnis, E.Sabučio nuomone, taps nemenku iššūkiu. Tačiau galimybė kooperuotis su didmiesčiu nėra svarstoma.

„Mes norime tą priimti patys kaip didelį iššūkį sau. Nenorime žiūrėti į save kaip į mažą miestelį, kaip į provinciją, norime, kad pamatytų mus kitokiu kampu“, - kalbėjo E.Sabutis.

Lietuvos miestai varžysis dėl galimybės tapti 2022 metų Europos kultūros sostine.

Šis vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais Europos kultūros sostinėmis galės tapti po vieną Lietuvos ir Liuksemburgo miestą.

2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius. Tais metais Lietuvą ištiko ekonominė krizė, o pati programa sulaukė prieštaringų vertinimų.