Eurazijos ekonominės sąjungos aukščiausio lygio susitikime Sankt Peterburge A. Lukašenka pareiškė, jog tai neatitinka ekonominės sąjungos principų, kainos jos narių vartotojams turi būti vienodos. Argumentuodamas tokią savo nuostatą Baltarusijos prezidentas net prisiminė Antrąjį pasaulinį karą.

„Kodėl mes dujas gauname blogesnėmis sąlygomis nei Vokietija? Berods, per Didįjį tėvynės karą kartu kovojome prieš Vokietiją, o dabar su tokia situacija susiduriame. Tūkstantis kubų dujų Vokietijai – po 200 dolerių, o mums – po 130 dolerių, tačiau dujas iki Vokietijos tenka pumpuoti 3 tūkst. kilometrų toliau“, – dėstė A. Lukašenka.

Į tai V. Putinas atsakė: „Aš tik noriu pažymėti, kad jau dabar mūsų partneriai [Eurazijos ekonominėje sąjungoje] turi pakankamai privalumų. Jei Baltarusija neturėtų su integracija susijusių pranašumų, ji dujas gautų rinkos kaina – po bemaž 200 dolerių, o ne po 129 dolerius, kaip yra dabar. Skirtumas yra?“.

Diskusija šia tema buvo baigta V. Putinui pasiūlius A. Lukašenkai dujų kainos klausimą aptarti vėliau, „akis į akį“.

Abu pašnekovai sutiko, kad Eurazijos ekonominės sąjungos narės toliau sieks bendros dujų rinkos, kurią yra pasiryžę sukurti iki 2025 metų.

Šią savaitę Lietuvoje lankosi Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos ekspertų delegacija. Jie vertina šaltuosius sandėlius ir žuvies perdirbimo įmones, eksportuojančias savo produkciją į Eurazijos ekonominės sąjungos valstybes.

Pagal iš anksto suderintą darbotvarkę numatyta, kad į dvi darbo grupes pasidalinę ekspertai apsilankys keturiose žuvies perdirbimo įmonėse ir keturiuose šaltuosiuose sandėliuose, iš kurių vykdomas žuvies eksportas. Be to, jiems bus sudarytos galimybės detaliai susipažinti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos taikoma valstybinės kontrolės sistema, užtikrinančia žuvies ir žuvininkystės produktų saugą ir kokybę, bei su Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute vykdomais laboratoriniais tyrimais, kita aktualia informacija.

„Tai darbinis ekspertų vizitas, nesiskiriantis nuo kitų anksčiau buvusių. Tokių vizitų tikslas – įsitikinti, ar kontrolės sistema šalyje kaip ir atskirai kiekvienos eksportuojančios įmonės savikontrolės sistema užtikrina, kad tiekiama produkcija atitiktų ją importuojančios šalies reikalavimus. Tikiuosi, kad ir šis vizitas bus sėkmingas, juolab kad mūsų žuvininkystės produktų gamybos įmonės savo produkciją eksportuoja daugiau kaip į 70 šalių, yra vertinamos kaip labai modernios ir atitinkančios aukščiausius maisto produktų saugos ir kokybės standartus“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Kirgizija ketvirtadienį tapo Maskvos vadovaujamo buvusių sovietinių respublikų ekonominio bloko penktąja nare, nors šis žingsnis, tvirčiau susaistantis šią Centrinės Azijos valstybę su Rusija, gali sutrikdyti prekybą su Kinija.

6 mln. gyventojų turinti neturtinga šalis stojimo į Eurazijos Ekonominę Sąjungą (EES) dokumentus pasirašė pernai gruodį, bet turėjo palaukti, kol keturios kitos šio bloko narės (Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija) ratifikuos jos narystę.

EES pagrindinė reguliuojanti institucija trečiadienį paskelbė, kad Kirgizija nuo rugpjūčio 6 dienos oficialiai taps šio bloko visateise nare, kai jos narystę oficialiai patvirtino kaimyninis Kazachstanas.

1998 metais Kirgizija tapo pirmąja iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, įstojusių į Pasaulio prekybos organizaciją, o nuo 2001 metų, kai į PPO įstojo Pekinas, ši šalis tapo svarbiu Kinijos prekių reeksporto centru savo regione.

Kita vertus, EES importo muitai gerokai didesni už PPO nustatytus tarifus, todėl baiminamasi, kad naujasis žingsnis ves į kainų augimą šioje daugiausiai agrarinėje šalyje.

Vis dėlto narystė EES gali sumažinti biurokratines kliūtis, su kuriomis susiduria apie milijonas Rusijoje gyvenančių ir dirbančių kirgizų, kurių siunčiamos namo pajamos smarkiai prisideda prie visuomenės stabilumo toje politiškai trapioje valstybėje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė apie didėjantį Europos Sąjungos (ES) susidomėjimą kontaktais su Eurazijos ekonomine sąjunga (EAES).

„Atkreipėme dėmesį, kad ženklai, kuriuos Eurazijos ekonominė sąjunga siunčia Europos Sąjungai dėl kontaktų tarp šių dviejų struktūrų užmezgimo, Europos Sąjungoje yra priimami su vis didesniu susidomėjimu“, – S. Lavrovas pareiškė spaudos konferencijoje po susitikimo su Baltarusijos kolega Vladimiru Makėjumi.

S.Lavrovas sakė apsikeitęs nuomonėmis su V.Makejumi apie Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Rygoje.

„Laikomės bendros nuomonės, kad būtina išvengti naujų skiriamųjų linijų kūrimo Europoje. Priešingai, mes turėtumėme ištrinti esamas skiriančias linijas“, – sakė Rusijos ministras.

„Mes taip pat bendrai laikomės nuomonės, kad stabilumo ir viso Europos kontinento klestėjimo labui svarbu pradėti nuoširdų ir ne itin formalizuotą dialogą apie vieningos ekonominės ir humanitarinės erdvės nuo Lisabonos iki Vladivostoko formavimą“, – pridūrė jis.

Baltarusijos diplomatijos vadovas V.Makėjus pirmadienį pareiškė, kad Baltarusija pasisako prieš jos Europos partnerių iniciatyvą padaryti Rytų partnerystės programą konfrontacine.

„Baltarusija visuomet priešinosi ir nuosekliai priešinsis bet kokiems mėginimams suteikti konfrontacinį pobūdį tai mūsų partnerių Europoje iniciatyvai“, – sakė V.Makėjus.

 Armėnija pasirengusi kurti naujus teisinius santykius su Europos Sąjunga, bet jie neturėtų prieštarautu šios šalies narystei Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EAES), pareiškė Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas.

„Armėnija linkusi kartu su Es partnerėmis imtis veiksmų naujo teisinio mūsų santykių pamato formavimui taip, kad, viena vertus, jame būtų atspindėtas ankstesnių Armėnijos ir ES derybų turinys, antra vertus – būtų suderinamas su kitais integraciniais procesais, kaip, pavyzdžiui, Armėnijos įsipareigojimai dėl jos narystės EAES“, – pasakė S.Sargsianas penktadienį Rygoje, kur vyksta ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokios galimybės jo šalyje įsiplieksti sukilimui, panašiam į Ukrainos Maidano judėjimą, kuris pernai nuvertė prorusišką šalies lyderį Viktorą Janukovyčių, pranešė valstybinė žiniasklaida.

"Jeigu kieno nors galvoje sukasi paika mintis, kad Baltarusijoje įmanomas Maidanas arba jis įvyks – kuo greičiau išmesite tai iš galvos, juo bus geriau. Baltarusijoje Maidano niekada nebus ", - per metinę spaudos konferenciją sakė A.Lukašenka, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra BELTA.

Prezidentas pabrėžė turintis pakankamus įgaliojimus, kad užkirstų kelią kruvinam pilietiniam konfliktui.

"Niekam – nei jums, nei man, nei sėdintiems čia, nei mūsų besiklausantiems – Maidanas nereikalingas. Esama pavienių niekšų, tačiau valdžia tam ir yra, kad juos neutralizuotų ir neleistų šaudyti vieniems į kitus. Kariauti Baltarusijos viduje niekam nebus leista“, - sakė A.Lukašenka.

Nekariauja su Vakarais, kad įtiktų Rusijai

Baltarusija išsaugos partnerystę su Rusija, bet taip pat plėtos savo santykius su Vakarais, pareiškė Baltarusijos prezidentas.

„Mes nė per žingsnį nenutolome nuo daugiavektorinės strategijos savo užsienio politikoje. Taip, rytuose gyvena mūsų artimi giminaičiai. Bet vakaruose – Lenkija, Lietuva – kažkada su jomis buvome viena valstybė, tai – istorija. Ką padarysi, kad šiandien Vakarai – aukščiausiai technologiški? Šiandien su Vakarais siekia bendradarbiauti visi, to nori net Rusija. Tai ar galima mums priekaištauti už tai, kad norime ramiai gyventi su Vakarais?“ – A.Lukašenka sakė spaudos konferencijoje.

Pasak prezidento, Baltarusijos užsienio politiką lemia jos geopolitinė padėtis.

„Viena pagrindinių konflikto ir dalies Ukrainos teritorijos netekimo priežasčių yra tuščiagalviška geopolitinė politika. Tai ko gi mums šiauštis? Jeigu pradėsime badytis ragais ir kovoti su savo kaimynais, taikos nebus. To pavyzdys – Ukraina“, – kalbėjo A.Lukašenka.

Baltarusija niekada neišsižadėjo savo įsipareigojimų Sąjungai, kurioje yra ir Rusija, sakė jis.

„Rusų tauta ir Rusija man yra šventas dalykas. Tačiau ir Vakaruose dabar priešų nematau. Todėl tegu negalvoja, kad norėdami kam nors įtikti mes kariausime su Vakarais. Gali būti, kad dar ir Rusijai teks pasinaudoti šia normalia Baltarusijos padėtimi, normalizuojant tam tikrus procesus“, – kalbėjo A.Lukašenka.

Baltarusijos vadovas pabrėžė niekada nemėginęs žaisti su Europos Sąjunga.

„Pateikite faktų, kad aš žaidžiau su Vakarais. Mes niekada nežaidėme su Vakaras, niekada neklūpėjome ant kelių, ir tokia yra mano pozicija. Lukašenkos Vakaruose niekada nemylės“, – pareiškė jis.

„Kai kas nori, kad mus prispaustų, prismaugtų, kad mes klauptumėmės ant kelių. Ir kaip ne keista, bet pastaruoju metu mes tai girdime iš Rusijos“, – pastebėjo prezidentas.

Grasina trauktis iš EAES

Baltarusijos prezidentas perspėjo, kad jo šalis gali pasitraukti iš naujai įkurtos Eurazijos Ekonominės Sąjungos (EAES), jeigu nebus laikomasi jos sutarčių, taip pat perspėjo, kad jo šalis yra nepriklausoma valstybė, pasiruošusi ginklu ginti savo suverenumą.

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BELTA citavo šalies vadovo pasisakymą per metinę spaudos konferenciją, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyva įkurtame bloke, turinčiame tapti atsvara Kinijos ir Europos Sąjungos (ES) ekonominei galybei, neturėtų vykti „prekybos karai“.

„Na, o kalbant apie pareiškimus, kad Baltarusija yra kažkokia rusiškojo pasaulio dalis... Baltarusija – suvereni ir nepriklausoma valstybė ... Mes visuomet buvome svetingi bet kuriam žmogui, bet priversime kiekvieną, kuris tvirtina, kad tokios valstybės anksčiau nebuvo, gerbti mūsų suverenumą ir nepriklausomybę“, – sakė prezidentas.

„Mes savo krašto niekam neatiduosime – tai mano uždavinys. Kad ir koks jis būtų sunkus ir sudėtingas, aš jį išspręsiu. Man už nugaros stovi šimtai tūkstančių ginkluotų žmonių“, – pabrėžė A.Lukašenka.

Rusijos ir dar keturių buvusių sovietinių respublikų vadovai baigė formuoti naują ambicingą aljansą, turintį sustiprinti šių šalių ekonominę integraciją.

Eurazijos Ekonominė Sąjunga, kurią sudaro Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Armėnija ir Kirgizija, oficialiai gyvuoti pradės nuo sausio 1 dienos.

Naujasis aljansas sukurtas dabartinės Muitų sąjungos pagrindu. Numatoma, kad naujoji laisvą prekybą užtikrinsianti struktūra koordinuos savo narių finansų sistemas, reguliuos jų pramonės ir žemės ūkio politiką, taip pat darbo rinką bei transporto tinklus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad naujosios sąjungos bendra ekonominė produkcija sieks 4,5 trilijonų JAV dolerių ir ji turės 170 mln. gyventojų.

Rusija bandė įtikinti ir Ukrainą dėtis prie šios struktūros, tačiau šis planas žlugo vasarį, kai po ilgų protestų buvo nuverstas buvęs šios šalies prorusiškas prezidentas, o Ruisija netrukus aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir rytinėje Ukrainoje prasidėjo prorusiškų separatistų maištas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sutiko nurašyti daugumą Uzbekistano skolų, akivaizdžiai stengdamasis įtikinti šią Centrinės Azijos šalį prisidėti prie Maskvos kuriamos Eurazijos Ekonominės Sąjungos (EES).

Taškentas ir Rusija susitarė surengti konsultacijas dėl galimybės nustatyti laisvosios prekybos režimą tarp Uzbekistano ir EES, V.Putinas sakė po derybų su tos šalies lyderiu Islamu Karimovu.

„Susitarėme, kad pradėsime konsultacijas dėl Uzbekistano ir Eurazijos ekonominės sąjungos laisvosios prekybos zonos sutarties galimo pasirašymo“, - jis sakė žurnalistams.

„Sutartis dėl abipusių finansinių poreikių reguliavimo padės išplėsti mūsų ekonominius ryšius“, – pridūrė V.Putinas, turėdamas omenyje susitarimą nurašyti didžiąją dalį Taškento skolų.

Kaip praneša Rusijos naujienų agentūros, Maskva nubrauks 865 mln. JAV dolerių įsiskolinimą nuo 890 mln. dolerių bendros Uzbekistano skolos Rusijai.

Taškento padėtis naujoje ekonominėje sąjungoje būtų itin svarbi, nes ši daugiausia gyventojų turinti Centrinės Azijos šalis iki šiol vengė prisidėti prie to projekto, baimindamasi netekti politinės nepriklausomybės.

I.Karimovas trečiadienį užsiminė, kad Maskva turėtų palaikyti dabartinę Nepriklausomų Valstybių Sąjungą (NVS), o ne kurti naujus blokus.

Tačiau prezidentas pabrėžė, kad Uzbekistanas „visuomet buvo atviras Rusijai“, ir išreiškė viltį, kad bus „stiprinama Uzbekijos ir Rusijos ryšių plėtra“.

Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano kuriamas ekonominis blokas pradės veikti nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Jis bus pagrįstas dabar veikiančio šių trijų valstybių muitų sąjunga.

Prieš šio projekto neseniai prisidėjo Armėnija, atsisakiusi planų pasirašyti susitarimą dėl glaudesnių prekybos ir diplomatinių ryšių su Europa.

Rusija ir Uzbekistanas taip pat aptarė saugumo padėtį regione, o I.Karimovas išsakė susirūpinimą dėl Vakarų šalių karių išvedimo iš kaimyninio Afganistano.

„Didžiausią susirūpinimą kelia karingojo ekstremizmo ekspansija, – sakė jis. Bet koks saugumo vakuumas Afganistane bus greitai užpildytas įvairių teroristinių grupuočių ... Jau esama ženklų, kad ISIL (džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“) elementai keliauja į Afganistaną.“

Maskva ketina pateikti Šveicarijos mieste Bazelyje vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ministrų susitikime pasiūlymą bendradarbiauti ir užtikrinti laisvąją prekybą tarp Europos Sąjungos (ES) ir Eurazijos Ekonominės Sąjungos (EAES), paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Reikia pagaliau kurti dialogą tarp Eurazijos Ekonominės Sąjungos ir Europos Sąjungos“, – jis sakė šeštadienį vykusiame Vidaus ir gynybos politikos tarybos posėdyje.

S.Lavrovas pažymėjo, kad idėja kurti laisvosios prekybos zoną, kuri apimtų EAES ir ES dabar jau nebelaikoma egzotiška.

„Dėl viso to jau dirbama; visa tai jau tapo diplomatijos ir realios politikos dalimi. Esu įsitikinęs, kad pasieksime tai, ką dabar pradėjo vadinti integracijų integracija. Tai bus viena aktualiausių temų, kurias ketiname siūlyti ESBO pagrindu per užsienio reikalų ministrų susitikimą Bazelyje“, – sakė jis.

Kita vertus, Rusijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad bendradarbiavimas ankstesniu lygmeniu vargu ar bus įmanoma, veikiausiai turėdamas omenyje Maskvos ir Vakarų šalių santykių pablogėjimą dėl Ukrainos krizės.

„Europos Sąjunga – stambiausia kolektyvinė partnerė. Niekas nesiruošia šauti sau į koją, atsisakydamas bendradarbiavimo su Europa, nors jie supranta, kad tvarkyti reikalus kaip anksčiau jau neįmanoma“, – sakė S.Lavrovas, pridūręs, kad Vakarų sankcijomis Rusijai siekiama pakeisti valdžią joje.

Tačiau jis išsakė viltį, kad EAES taps tiltu, jungiančiu Europą su Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu.

„Eurazijos Sąjunga taps labai svarbiu elementu tarp Europos bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono“ – pabrėžė jis.

S.Lavrovas pripažino, kad Rusijos stumiamą EAES projektą Europa iki šiol vertino atmestinai ir iš aukšto, nors „daugelis šalių (kuriančių Eurazijos Sąjungą) tarpusavyje turi daugiau bendra negu Europos Sąjungos šalys“.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pripažino, kad Maskvos vadovaujamo naujo buvusių sovietinių respublikų aljanso – Eurazijos Ekonominės Sąjungos – kūrėjams nepavyko užtikrinti Ukrainos dalyvavimo.

„Pakeliui kai kuriuos praradome – turiu omenyje Ukrainą“, – A.Lukašenka sakė per Eurazijos Ekonominės Sąjungos įkūrimo sutarties pasirašymo ceremoniją Kazachstano sostinėje Astanoje.

„Esu tikras, kad anksčiau arba vėliau Ukrainos vadovybė suvoks, kur slypi jos sėkmė“, – Baltarusijos lyderis kalbėjo apie 46 mln. gyventojų turinčią kaimyninę šalį, turinčią potencialiai stiprų pramonės sektorių.