Muitinė penktadienį pranešė, kad tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims yra draudžiama parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti euro banknotus į Rusiją ir Baltarusiją net ir pateikus grynųjų pinigų deklaraciją.

Taip pat ribojama gabenamų asmeniniam naudojimui skirtų euro banknotų suma.

Išimtys taikomos tik tais atvejais, kai pinigų gabenimas susijęs su diplomatinėmis atstovybėmis, konsulinėmis įstaigomis arba tarptautinėmis organizacijomis Baltarusijoje ar Rusijoje, kurios pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetu.

Taip pat euro banknotų leidžiama turėti į Baltarusiją ar Rusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu su jais keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui.

Tokiais atvejais asmeniniam naudojimui euro banknotais galima gabenti ne didesnę nei 60 eurų sumą kiekvienam asmeniui. Tokia pati suma taikoma ir juridinių asmenų darbuotojų, pavyzdžiui, vairuotojų, gabenamiems eurų banknotams, skirtiems asmeniniam naudojimui.

Grynųjų pinigų sumos, gabenamos kita valiuta, nėra ribojamos.

Muitinės pareigūnams nustačius jog deklaruojama euro banknotų suma viršija išvežti leistiną sumą, grynųjų pinigų deklaracija nebus įforminama, o asmuo su eurų banknotais bus grąžintas atgal į Lietuvą.

Asmeniui, pažeidusiam nustatytus reikalavimus, gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Eurų banknotai ir monetos į apyvartą buvo įvesti 2002 metais, o banknotų dizainas buvo pagrįstas „amžių ir stilių“ tema, pavaizduojant įvairioms epochoms būdingas langus, vartus ar tiltus, nereprezentuojančius konkrečių vietų ar paminklų.

Per šį laiką dizainas buvo mažai keičiamas.

„Praėjus 20 metų, atėjo laikas atnaujinti mūsų banknotų dizainą, kad jie taptų patrauklesni įvairaus amžiaus ir išsilavinimo Europos gyventojams“, – sakoma ECB pirmininkės Christine Lagarde (Kristin Lagard) pareiškime.

Pasak jos, „eurų banknotus turėsime dar ilgai. Jie yra apčiuopiamas ir matomas mūsų vienybės Europoje, ypač krizių metu, simbolis. Be to, banknotų paklausa vis dar didelė“.

ECB savo pranešime spaudai nurodė, kad suburs tikslines grupes, kurioms bus pavesta išsiaiškinti euro zonos gyventojų nuomonę apie tai, kokios temos galėtų būti naudojamos būsimiems eurų banknotams. Dizaino temos patariamoji grupė, kurią sudarys po ekspertą iš kiekvienos euro zonos šalies, pateiks ECB valdančiajai tarybai trumpąjį naujų temų sąrašą. Remdamasis euro zonos nacionalinių centrinių bankų rekomendacijomis, ECB jau paskyrė šios patariamosios grupės narius. Ją sudaro įvairių sričių, pavyzdžiui, istorijos, gamtos ir socialinių mokslų, vaizduojamųjų menų ir technologijų, specialistai, sakoma pranešime.

Gavęs patariamosios grupės pasiūlymus, ECB kreipsis į visuomenę ir prašys išsakyti savo nuomonę apie banknotų dizaino temas, įtrauktas į trumpąjį sąrašą. Po to bus surengtas naujo banknotų dizaino konkursas, kuriam pasibaigus ECB vėl konsultuosis su visuomene. Galutinį sprendimą priims Valdančioji taryba, kuri kiek vėliau duos leidimą pradėti naujų banknotų gamybą ir priims sprendimą dėl galimos jų išleidimo į apyvartą datos, pridūrė ECB.

Šiandien iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto į Lietuvos banko saugyklas atgabenta eurų banknotų siunta. Ji su policijos palyda saugiai atgabenta į Lietuvos banko saugyklas.

„Šiemet pirmą kartą papildome eurų banknotų atsargas, kurios reikalingos sklandžiai eurų apyvartai mūsų šalyje užtikrinti. Eurų banknotų siunta atgabenta į Vilnių vadovaujantis Europos Centrinio Banko (ECB) patvirtintu planu", - sako Deivis Stankevičius, laikinai einantis Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktoriaus pareigas.

Eurų banknotus spausdina apie 16 ypač saugomų Europos spaustuvių. Iš jų, koordinuojant ECB, banknotai paskirstomi euro zonos nacionaliniams centriniams bankams.

Vadovaujant ECB, nacionaliniai centriniai bankai perskirsto turimus banknotus, kad kurioje nors šalyje jų nepritrūktų arba nesusikauptų per daug. Lietuvos bankas atsigabeno eurų banknotų prieš Europos Sąjungos valiutos įvedimą 2015 m. sausio 1 d. ir pernai kelis kartus papildė savo atsargas.

Gabenant banknotus, būtina laikytis numatytų griežtų saugumo procedūrų ir reikalavimų, įskaitant banknotų skraidinimą šviesiu paros metu, eismo ribojimą gabenant juos į saugyklas ir kitas apsaugos priemones. Tai užtikrinti Lietuvos bankui padeda policija. Dėl saugumo apie pinigų gabenimo laiką, maršrutą, apsaugos ir kitas detales visuomenė iš anksto negali būti įspėta.

Pirmieji padirbti pinigai į Lietuvos policijos rankas pakliuvo praėjus vos porai dienų po naujos valiutos įvedimo – sausio 2 d. Per pusmetį iš apyvartos išimta padirbtų pinigų už 68 tūkst. eurų.

„Pagrindiniai yra trys principai, kuriuos vadiname „Trys P“:pirma – pačiupinėk, turi jaustis spaudos nelygumai, antra – pažvelk prieš šviesą, turi matytis vandens ženklai, O trečia – pakreipk, ženklai turi keisti spalvą“, – sako Darius Zasas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro skyriaus viršininkas.

Populiariausi tarp padirbtų kupiūrų yra 20-ties eurų banknotai.

Išsigryninti penkių eurų nominalo kupiūrą pavyks ne visuose Lietuvoje esančiuose bankomatuose. Kai kurie bankomatai šios vertės banknotų neišduoda, kitų jais tiesiog nespėta papildyti, sako LRT.lt pašnekovai. „Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių euro zonoje, kurios bankomatuose apskritai įmanoma išsigryninti penkių eurų nominalo kupiūras“, – pažymi „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

LRT.lt gavo laišką iš skaitytojo Algirdo, kuris rašo jau kurį laiką norintis, tačiau negalintis išsigryninti penkių eurų nominalo kupiūrų. Skaitytojas laiške teigia negalėjęs to padaryti keliuose bankomatuose.

„Jau antrą savaitę neturiu galimybės išsigryninti pernkių eurų kupiūrų „Swedbank“ bankomatuose. Praėjusią savaitę nepavyko to padaryti Savanorių prospekte esančiame padalinyje, šią savaitę –  prekybos centre „Panorama“. Šeimos nariai taip pat praėjusią savaitę negavo penkių eurų kupiūros viename „Akropolio“ bankomate“, – savo laiške rašo Algirdas.

Skaitytojas domisi, ar taip yra dėl banknotų trūkumo bankomatuose, ar dėl kokių nors techninių priežasčių.

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius atsako, kad galimybė išsigryninti penkių eurų kupiūras bankomate pirmiausiai priklauso nuo techninių jo parametrų. Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad galimybę išsigryninti penkių eurų kupiūras turi ne visų euro zonos šalių narių bankų klientai.

„Galimybė išsigryninti penkių eurų kupiūras bankomate priklauso nuo bankomato techninių parametrų. Šiuo metu „Swedbank“ bankomatų tinkle smulkiausią, penkių eurų, kupiūrą galima išsigryninti pinigus išduodančiuose bankomatuose. Jų visoje Lietuvoje veikia beveik 280. Jei bankomatas yra universalus (jis ir priima, ir išduoda pinigus), galimybės išsigryninti penkių eurų kupiūrą nėra.

Reikėtų paminėti, kad daugelyje Europos šalių, įskaitant ir kaimynines Baltijos šalis Latviją ir Estiją, penkių eurų išsigryninti bankomatuose iš viso nėra galimybės“, – kalba pašnekovas.

DNB banko atstovas spaudai  Andrius Vilkancas sako, kad visuose DNB bankomatuose galima išsigryninti 5, 10, 20 ir 50 eurų kupiūras. Anot pašnekovo, tai yra artimiausi buvusioms litų sumoms nominalai.

„Ruošiantis euro įvedimui, buvo analizuojama kitų šalių patirtis ir pastebėta, kad metų pradžioje paklausiausi bus mažesnio nominalo banknotai. Prognozės pasitvirtino, tačiau ir toliau stebime tendencijas, poreikius, nes turime prognozuoti, kokiomis kupiūromis papildyti bankomatus.

Pirmomis dienomis po euro įvedimo žmonės ir smalsumo vedami gryninosi mažas sumas. Penkių eurų nominalo banknotas tikrai buvo populiarus. Dabar viskas grįžta į įprastas vėžias, tačiau penkių eurų nominalo kupiūrų mūsų bankomatuose tikrai yra, jų atsargas stengiamės operatyviai papildyti“, – atsako A. Vilkancas, pokalbio metu DBN banko bankomate išsigryninęs vieną penkių eurų kupiūrą.

SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorius Tomas Pigaga teigia, kad, pagal Lietuvos banko rekomendacijas, daugelis SEB banko bankomatų yra suprogramuoti taip, kad žmogui išduotų įvairios vertės euro kupiūrų (t.y. net jeigu imama didesnė suma, pavyzdžiui, 100 eurų, ji išduodama ir mažesnio, ir didesnio nominalo kupiūromis). Taip siekiama patogumo klientams, ypač pirmaisiais naujosios valiutos cirkuliavimo mėnesiais. Dėl šios priežasties, anot SEB banko atstovo, kai kur mažesnio nominalo eurai bankomatuose pasibaigia šiek tiek greičiau negu didesnio. Tačiau daugelyje SEB banko bankomatų mažiausia kupiūra, kurią galima išsigryninti, yra penki eurai.

Valdžia jau mato eurą Lietuvoje ir rengiasi jo įvedimui, tačiau verslas sako iki šiol nežinantis, ką planuoja valstybės institucijos, ne tik, pavyzdžiui, kiek laiko reikės skelbti dvejopas kainas litais ir eurais, bet ir kaip pirkėjams duoti grąžą. Tuo metu centrinis bankas suskaičiavo, kiek euro banknotų ir monetų sausį pasieks vartotojus.

Latvijoje euras apyvartoje jau beveik du mėnesius. Vieningai sutariama, kad kaimynai latus į eurus pakeitė labai sklandžiai ir jau dešimtą dieną po įvedimo 85 proc. atsiskaitymų vyko naująja valiuta.

Lietuvos institucijos remiasi gerąja Latvijos patirtimi ir jau planuoja euro kelią Lietuvoje, tačiau verslas sako dar daug ko nežinantis, negalintis numatyti, ko tikėtis ir kiek tai kainuos.

„Mes nežinome, kaip Lietuvoje bus įvedamas euras, kokie bus reikalavimai. Yra analogijos iš kitų šalių, tačiau tik kai mes žinosime kas viskas bus Lietuvoje – kaip turės būti vykdoma, prieš kiek laiko ir t.t, galėsime skaičiuoti sąnaudas“, – sakė kooperatyvų sąjungos „Lietkoopsąjunga“ vadovas Robertas Miliauskas.

„Mums reikia aiškumo – kada ir kokie reikalavimai. Tada galėsime eiti daryti darbų. Bus darbo ir darbuotojus apmokyti, ir vartotojus informuoti, ir techninio darbo – pakeisti pačias kainų etiktes“, – dėstė „Maxima LT“ generalinis direktorius Arūnas Zimnickas.

„Kas būtų labai kritikuotina, tai – labai ilgą laiką dvigubų kainų rodymas, kas automatiškai padidintų kaštus, visa tai turi būti labai kompaktiška, labai aišku vartotojui, bet neturi tęstis labai ilgą laiką“, – kalbėjo UAB „Aibė“ Verslo plėtros departamento direktorius Aidas Kaubrys.

Nors prekybininkai vieningai tvirtina, kad kainos dėl euro įvedimo neturėtų augti, neneigia, kad jas teks koreguoti dėl sąnaudų, kurių patirs per pasirengimą. Kiti žada šias išlaidas padengti iš savo pelno.

„Kaštų, šiek tiek aišku bus, patys suprantate – kompiuterinė sistema pereiti turi iš litų į eurus, o pereinamuoju laiku“, – paaiškino „Lėvuo“ valdybos narys Vaclovas Šemberas.

Centrinis bankas jau dabar planuoja, kiek prireiks grynųjų, koks jų kiekis pasieks vartotojus. Likus trims mėnesiams iki naujos valiutos įvedimo, į komercinius bankus atkeliaus euro monetos, prieš du mėnesius ir banknotai. Vasarą gavus pritarimą, kad Lietuva gali įsivesti eurą, nuo sausio mūsų šalyje pradės cirkuliuoti beveik 400 mln. vienetų euro monetų ir triskart mažiau vienetų euro banknotų.

„Banknotų kiekis svoriu bus maždaug 26 afrikiniai drambliai, o monetomis apskritai keli šimtai afrikinių dramblių“, – palygino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Centrinis bankas skaičiuoja, kad pasirengimas ir valiutos keitimas šaliai kainuos apie 100 mln. litų per 2 metus.

Europos centrinis bankas (ECB) antradienį paskelbė, kad kitų metų vasarą išleis naujus 10 eurų banknotus su graikų mitologijos veikėjos Europės atvaizdu.

Europės, kurios vardu pagal mitą buvo pavadintas Europos žemynas, figūra bus pavaizduota naujųjų banknotų hologramose ir vandens ženkluose, sakoma ECB pareiškime.

Anot mito, Europė buvusi Finikijos karaliaus Agenoro duktė, kurią besilinksminančią su draugėmis pagrobė ją pamilęs Dzeusas. Pasivertęs baltu jaučiu Olimpo dievų valdovas pernešė karalaitę ant savo nugaros į Kretos salą, kur jiedu susilaukė sūnų Minojo ir Radamanto.

„Tiksli išleidimo data bus paskelbta 2014 metų sausio 13 dieną, kai naujasis banknotas bus pristatytas“, - sakoma jame.

10 eurų banknotai bus antri nauji banknotai po anksčiau šiais metais pristatytų 5 eurų banknotų.

Vėliau bus išleisti nauji 20, 50, 100, 200 ir 500-eurų banknotai.

Dabartiniai, 2002 metų sausį išleisti banknotai palaipsniui bus išimti iš apyvartos.

ECB spausdina eurų banknotus, o eurų monetas kala kiekvienos euro zonos šalies nacionalinės monetų kalyklos.