Ketvirtadienį vykusios vaizdo konferencijos metu 19-os euro zonos finansų ministrų dauguma nubalsavo už P. Donohoe, kuris taps M. Centeno įpėdiniu.

Nors tikslūs balsavimo rezultatai nebuvo viešai paskelbti, pagal rinkimų taisykles P. Donohoe turėjo surinkti bent 10 iš 19 balsų.

Jis įveikė Liuksemburgo finansų ministrą Pierre'ą Gramegną ir Ispanijos finansų ministrę Nadią Calvino.

Proveržis buvo pasiektas Nyderlandams sušvelninus savo poziciją dėl esminio klausimo, ar į sunkią padėtį patekusios šalys mainais už pagalbą privalo įsipareigoti vykdyti ekonomikos reformas ir ar joms turi būti taikoma išorinė priežiūra, kaip numato Europos stabilumo mechanizmo (ESM) taisyklės. Šis reikalavimas atgaivino prisiminimus apie griežto taupymo sąlygas, primestas Graikijai, Airijai ir kitoms smarkiai įsiskolinusioms valstybėms, kurioms buvo suteikta pagalba per euro zonos skolų krizę.

Haga dvi ankstesnes dienas blokavo derybas, tvirtindama, kad Italija arba bet kuri į keblią padėtį patekusi valstybė privalo užtikrinti tinkamą finansų valdymą, bet Roma tokį reikalavimą susidarius sveikatos apsaugos krizei laikė akibrokštu.

Galutiniame pranešime sakoma, kad buvo pasiektas kompromisas – šalys galės palankiomis sąlygomis pasiskolinti sumą, prilygstančią iki 2 proc. jų bendrojo vidaus produkto, kad galėtų finansuoti „tiesioginius arba netiesioginius“ dabartinės sveikatos apsaugos krizės kaštus. Eurogrupės vadovas  Mario Centeno (Mariju Sentenu) per vaizdo konferenciją po pasitarimo žurnalistams išreiškė viltį, kad šalys sugebės tinkamai įvertinti joms reikalingas sumas, kad galėtų pasinaudoti šia pagalba.

„Šiandien atsiliepėme į mūsų piliečių raginimą užtikrinti Europą, kuri saugo, – po derybų sakė M. Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos finansų ministras. – Šis atsakas apima drąsius ir ambicingus pasiūlymus, kurie prieš kelias savaites atrodė neįsivaizduojami.“

Galutiniame pranešime aiškiai pabrėžiama, kad valstybės pagalbos lėšas galės naudoti tik koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijos, Europoje nusinešusios daugiau kaip 65 tūkst. žmonių gyvybių, sukeltos krizės padariniams šalinti.

Vis dėlto ministrai atidėjo į šalį Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos pasiūlymą sukurti bendro skolinimosi priemonę, pramintą „koronavobligacijomis“, turinčią suteikti galimybę net ir smarkiai įsiskolinusioms valstybėms skolintis palankiomis sąlygomis, siekiant surinkti lėšų sveikatos apsaugos krizės padariniams likviduoti.

Vokietija, ekonomiškai pajėgiausia ES narė, nesutiko pritarti pasiūlymui dėl bendro skolinimosi. Ministrai sutiko tik toliau „nagrinėti“ šią idėją, vadovaujant ES lyderiams, turintiems surengti pasitarimą vėliau šį mėnesį.

Sutarto pagalbos paketo vertė yra apie 500 mlrd. eurų, bet daugelis apžvalgininkų laiko ją per maža, kad būtų patikimai iš naujo užvesti Europos ekonomiką pandemijai atslūgus.

Duomenys rodo, kad žemyno ekonomikos jau dabar patiria istorinį nuosmukį, kovos su sparčiai plintančiu virusu priemonėms paralyžiavus kasdienį gyvenimą.

Nors 19 ES šalių naudojasi bendra valiuta, Bendrijos narės ėmėsi vienašališkų priemonių savo ekonomikoms gelbėti, todėl turtingesnių valstybių, įskaitant Vokietiją, padėtis yra daug pranašesnė už šalių, galinčių mobilizuoti daug mažiau lėšų.

Šis atsargiomis formuluotėmis perteiktas perspėjimas nuskambėjo 19-ai bendrą valiutą vartojančių valstybių vis dar neįstengiant susitarti dėl gelbėjimo plano, turinčio sušvelninti niokojamą koronaviruso pandemijos poveikį Europos ekonomikai.

Italija ir Ispanija šiuo metu yra labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios Bendrijos šalys, be to, jos yra vienos labiausiai įsiskolinusių euro zonos narių. Nei Roma, nei Madridas neturi biudžeto pajėgumų iš naujo užvesti savo ekonomikas.

M. Centeno raginimas susivienyti atgaivino prisiminimus apie tamsiausias euro zonos skolų krizės dienas, kai nesutarimai tarp turtingesnių ir skurdesnių bloko narių vos nesužlugdė bendrosios valiutos.

Pirmadienį ES finansų ministrams išsiųstame laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, M. Centeno pabrėžė, kad Europos šalių nacionalinių biudžetų laukia „milžiniškas sukrėtimas“, proporcingas pačiam koronaviruso protrūkiui.

„Neišvengiama, kad mes visi iš šios krizės išeisime turėdami daug didesnio lygio įsiskolinimus“, – pridūrė M. Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos finansų ministras.

„Tačiau šis poveikis ir jo ilgalaikiai padariniai neturėtų tapti susiskaldymo šaltiniu“, – pabrėžė jis.

Po ketvirtadienį vaizdo konferencijos formatu surengto įtempto ES lyderių pasitarimo 27 Bendrijos narių valstybių ir vyriausybių vadovai įpareigojo euro zonos finansų ministrus ieškoti atsako į krizę.

Kita lyderių videokonferencija bus surengta balandžio 7-ąją, o M. Centeno sakė, kad Eurogrupė turi laiko iki Velykų (balandžio 12-osios) susitarti, kokių priemonių reikėtų imtis.

Italija, Ispanija ir septynios kitos šalys išreiškė palaikymą vadinamųjų „koronaobligacijų“ išleidimui, faktiškai suteikiančiam galimybę visoms 19-ai euro zonos narių skolintis vienodomis sąlygomis.

Koronaobligacijos padėtų apsaugoti trapiausias euro zonos ekonomikas ir kad tokia priemonė padėtų išvengti panikos rinkose, galinčios kilti dėl staigaus lėšų poreikio.

Tačiau šiai idėjai priešinasi tokios šalys, kaip Vokietija ir Nyderlandai, seniai pasisakančios prieš bendrą skolinimąsi dėl grėsmės, kad joms teks mokėti už prasiskolinusias valstybes. Be to, tai, anot jų, mažintų paskatas kitoms šalims kontroliuoti savo biudžeto deficitą.   

Jos nori, kad atsakas į krizę būtų organizuojamas pasitelkiant Europos stabilumo mechanizmą (ESM) – 400 mlrd. eurų disponuojančią krizių valdymo priemonę.

Berlynui toks scenarijus atrodo priimtinesnis, nes ESM pagalba būtų teikiama kartu su įpareigojimais vykdyti reformas padėčiai pagerinti. Vis dėlto praeitą savaitę ES lyderiai nesugebėjo rasti visiems tinkamo sprendinio, Romai ir Madridui atsisakius rinktis šią priemonę.

Atsižvelgdamas į problemos opumą ir tvyrančią didelę įtampą M. Centeno į ministrus kreipėsi atsargiai rinkdamasis žodžius, nors ir pažymėjo, kad visos priemonės tebėra svarstytinos.

„Mums reikia svarstyti galimybes pasinaudoti esamomis priemonėmis, bet privalome būti atviri alternatyvų paieškai, jeigu šios priemonės pasirodytų esančios nepakankamos“, – pridūrė jis.

Šį raginimą buvo nuspręsta paskelbti po vaizdo konferencijos formatu surengto, anot pareigūnų, įtempto viršūnių pasitarimo, per kurį nuo epidemijos smarkiai nukentėjusios Italija ir Ispanija spaudė abejojančias šiaurines partneres daugiau nuveikti.

„Šiuo metu kviečiame Eurogrupę per dvi savaites pateikti mums pasiūlymų“, – sakoma lyderių pranešime, paskelbtame po šių derybų, surengtų nuotoliniu būdu, kad dalyviai neužsikrėstų.

„Šiuose pasiūlymuose turėtų būti atsižvelgta į beprecedentį COVID-19 sukrėtimo pobūdį, paveikusį visas mūsų šalis, ir mūsų atsakas prireikus bus padidintas, imantis tolesnių veiksmų įtraukiu būdu, atsižvelgiant į padėtį, siekiant užtikrinti visapusišką atsaką“, – pabrėžė ES lyderiai.

Per šešias valandas trukusią vaizdo konferenciją lyderiai taip pat paragino Europos Komisiją, Bendrijos vykdomosios valdžios instituciją, parengti strategiją jų ekonomikoms gaivinti po to, kai bus atšauktos karantino ir kitos ir dėl sveikatos krizės įvestos priemonės.  

Ketvirtadienį mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius Europoje perkopė 15 tūkstančių. Ispanija  dėl pandemijos paskelbtą nepaprastąją padėtį pratęsė dviem savaitėms, o Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) paskelbė, kad į kovą su virusu įsitraukia kariškiai, padėsiantys valstybinėms tarnyboms dorotis su epidemija.   

„Ši krizė ypatinga bei specifinė ir reikalauja labai ryžtingo atsako“, – po derybų žurnalistams sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).  

Euro zonos finansų ministrai tęs darbą ir „per dvi savaites“ parengs pasiūlymus dėl priemonių, pridūrė jis.

Beprecedentės priemonės  

Virusui sparčiai plintant, Europos Komisija leido imtis beprecedenčių sienų uždarymo ir ekonominių priemonių, kad smarkiausiai paveiktos šalys, tokios kaip Italija ir Ispanija, taip pat ir daugelis kitų galėtų apsaugoti tiekimo grandines ir įmones.  

Visi lyderiai pripažįsta krizės mastą ir poreikį paremti labiausiai paveiktą Italiją, tačiau jie nesutaria, ar reikia jau dabar pasitelkti visas turimas ekonomines priemones, ar visgi pasilikti kažką atsargai, jei prasidėtų antra infekcijų banga.

Devyniolikos euro zonos valstybių finansų ministrai šią savaitę iš esmė sutarė leisti rimtų finansinių sunkumų patiriančioms partnerėms skolintis iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM).

Šis prieš dešimtmetį per skolų krizę sukurtas nuolatinis euro zonos krizių valdymo mechanizmas, išleidžiantis skolos priemones paskoloms finansuoti ir teikiantis kitokią finansinę pagalbą euro zonos šalims, turi 410 mlrd. eurų.  

„Sutariama, kad ESM finansavimas kovoje su koronaviruso poveikiu turi būti prieinamas visoms euro zonos šalims ir sudaryti iki 2 proc. nuo kiekvienos šalies BVP“, – BNS trečiadienį sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Devynios valstybės, tarp jų Prancūzija ir Ispanija, ragina euro zonos šalis bendrai išleisti skolos vertybinių popierių, vadinamųjų koronaobligacijų, ir taip pritraukti lėšų kovai su koronaviruso krize. Tai leistų didelių skolų slegiamoms šalims pasiskolinti palyginti mažomis palūkanomis. 

Tačiau šiai idėjai priešinasi tokios šalys, kaip Vokietija ir Nyderlandai, seniai pasisakančios prieš bendrą skolinimąsi dėl grėsmės, kad joms teks mokėti už prasiskolinusias valstybes. Be to, tai, anot jų, mažintų paskatas kitoms šalims kontroliuoti savo biudžeto deficitą.   

Žvelgdami į priekį, lyderiai paragino parengti veiksmų planą, kuris  padėtų atsigauti jų ekonomikoms pasibaigus koronaviruso krizei.  

Europa turi „pradėti rengti priemones, reikalingas sugrąžinti mūsų visuomenes ir ekonomikas į normalias vėžes ir užtikrinti tvarų augimą“, – rašoma bendrame lyderių pareiškime.    

Jame pabrėžiama, kad veiksmų planas turėtų apimti „suderintą krizės įveikimo strategiją, visapusišką ekonomikos atkūrimo planą ir beprecedentes investicijas“.    

Planai tolesnei ateičiai

Koronaviruso krizė užklupo likus vos devyniems mėnesiams iki ilgalaikio ES biudžeto, vadinamosios daugiametės finansinės programos, pabaigos. Derybos dėl dėl 2021–2027 metų Bendrijos biudžeto pateko į aklavietę, nedidelei grupei šalių, vadovaujamų Nyderlandų, atsisakant skirti daugiau pinigų, kad būtų užpildyta spraga, likusi bloką palikus Jungtinei Karalystei.    

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad jos biuras ir tarnybos pasirengę paremti 27 Bendrijos šalis visomis turimomis priemonėmis.

„Tačiau turime suprasti – eina paskutiniai septynerių metų biudžeto metai. Ši krizė rodo, kaip svarbu, nepaprastai svarbu, turėti biudžetą, galintį atlaikyti sudėtingas krizes, tokias kaip ši“, – sakė ji žurnalistams.

Vyriausybėms ginčijantis dėl bendro skolinimosi, Europos centrinis bankas ketvirtadienį pradėjo obligacijų pirkimą pagal skubią 750 mlrd. eurų vertės programą, skirtą paremti euro zonos ekonomiką koronaviruso krizės sąlygomis.

Apie sprendimą pradėti vykdyti vadinamąją Skubią turto pirkimo dėl pandemijos programą (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, PEPP), pagal kurią bus perkamos ir vyriausybių, ir bendrovių obligacijos, ECB paskelbė praėjusią savaitę.

ECB panaikino arba gerokai sušvelnino turto pirkimui anksčiau taikytus apribojimus, kad galėtų kuo lanksčiau įgyvendinti naująją programą.

Be kita ko, naujajai programai nebus taikoma sąlyga, pagal kurią centrinis bankas negalėjo supirkti daugiau nei 33 proc. apyvartoje esančių vienos šalies obligacijų.

Įgyvendindamas PEPP, ECB taip pat galės pirkti obligacijas, kurių trukmė yra mažesnė už leidžiamąją pagal įprastą kiekybinio skatinimo programą.

„Manome, kad poveikis bus trumpalaikis“, – sakė Portugalijos finansų ministras, kuris taip pat pirmininkauja kas mėnesį vykstantiems susitikimams su euro zonos kolegomis.

„Turime būti tuo susirūpinę, tačiau mums taip pat reikia žvelgti į ilgalaikes euro zonos augimo prognozes, kurios šiame etape atrodo neblogai“, – sakė jis reporteriams Briuselyje.

Italijos finansų ministras Roberto Gualtieris ragino atsargiai vertinti viruso protrūkio padarinius Europoje, sakydamas, kad žinoti yra „dar per anksti“.

Praėjusią savaitę Europos Komisija teigė, kad euro zona 2020-aisiais paaugs 1,2 proc., tačiau įspėjo, jog naujojo koronaviruso protrūkis ekonomiką dar gali paveikti.

Pasak ES pareigūno, protrūkis tapo nauja grėsme Europos augimui, tačiau tikimasi, kad ekonomika pirmą šių metų ketvirtį augs sparčiai.

Šį postą, kuris yra vienas aukščiausių Europoje, šiuo metu užima buvęs Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas), tačiau po prastų anksčiau šiais metais Nyderlanduose įvykusių rinkimų rezultatų jis neteko savo ministro darbo, tad privalo atsistatydinti.

Pustrečių metų kadencijai išrenkamas Eurogrupės vadovas pirmininkauja kas mėnesį rengiamiems 19 euro zonos šalių finansų ministrų posėdžiams. Jo pagrindinė užduotis – koordinuoti narių ekonominę politiką ir prioritetus, kurie dažnai nesutampa.

Galutinį sprendimą dėl naujojo vadovo ministrai turėtų priimti kitame Eurogrupės posėdyje, kuris įvyks Briuselyje gruodžio 4 dieną.

Lisabona ketvirtadienį patvirtino, kad Portugalijos finansų ministras Mario Centeno (Marijus Sentenas) oficialiai iškėlė savo kandidatūrą. Kalbama, kad jis turi daugiausiai šansų sulaukti savo euro zonos kolegų palaikymo.

Tačiau netikėtai savo kandidatūrą oficialiai taip pat iškėlė 36 metų amžiaus Latvijos finansų ministrė Dana Reizniecė-Ozola, buvusi šachmatininkė, agentūrai AFP pranešė oficialus šaltinis Europos Sąjungoje (ES), prašęs nenurodyti jo vardo.

Agentūrai AFP nebuvo patvirtinta, kad dėl posto taip pat varžysis Slovakijos Peteris Kazimiras ir Liuksemburgo Pierre Gramegna (Pjeras Gramenja), kuris vienas iš pirmųjų buvo išreiškęs susidomėjimą šiomis pareigomis.

Eurogrupės vadovo postas yra vienas aukščiausių Europoje. Jį užimantis pareigūnas laikomas vienu iš „penkių ES pirmininkų“, kaip ir Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) bei Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis).

Audringais euro zonos skolų krizės metais, kai bloko ministrams teko sunki užduotis gelbėti euro valiutą nuo jai tuomet beveik grėsusio žlugimo, Eurogrupės vadovo vaidmuo buvo ypač svarbus.

Rinkdamiesi kandidatą, ministrai atsižvelgia į gausybę kriterijų, įskaitant pilietybę bei politines pažiūras.

Socialistas M. Centeno atitinka beveik visus kriterijus ir, kaip manoma, jį palaiko J. C. Junckeris.

Šis ginčas kelia naujų klausimų dėl olandų finansų ministro J.Dijsselbloemp vadovavimo 19 euro zonos valstybių finansų ministrų.

„Per euro krizę šalys euro zonos šiaurėje pademonstravo solidarumą su krizės ištiktomis šalimis“, – sakė jis interviu, kurį pirmadienį išspausdino Vokietijos laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

„Aš, kaip socialdemokratas, galvoju, kad solidarumas yra itin svarbus. Bet tie, kas gauna naudos, taip pat turi pareigų, – pridūrė jis. – Negaliu išleisti visų savo pinigų gėrimams ir moterims, o tada prašyti pagalbos.“

Antradienį vakare J.Dijsselbloemas atsisakė atsiprašyti. „Ne, žinoma, kad ne“, – pasakė jis vienam Europos Parlamento nariui, per svarstymą paklaustas, ar atsiprašys.

Tačiau J.Dijsselbloemas susidūrė su Europoje intensyvėjančia kritika.

Didžiausios Europos Parlamento grupės – centro dešinės Europos liaudies partijos (ELP) – lyderis Manfredas Weberis (Manfredas Veberis) trečiadienį „Twitter“ parašė: „Euro zona yra susijusi su atsakomybe, solidarumu, bet, taip pat, (ir) pagarba. Nėra vietos stereotipams. @J_Dijsselbloem.“

„Tikrai stebiuosi, kaip žmogus su šiomis pažiūromis vis dar gali būti Eurogroupės vadovas“, – sakė Socialistų grupės Europos Parlamente lyderis Gianni Pittella (Džanis Pitela), kuris J.Dijsselbloemo komentarus pavadino „gėdingais“ ir „diskriminaciniais Pietų Europos šalių atžvilgiu“.

Portugalijos užsienio reikalų ministras Augusto Santosas Silva (Augustu Santušas Silva) antradienį Vašingtone sakė, kad J.Dijssebloemo pastabos yra „absoliučiai nepriimtinos“ ir kad jis „nėra tinkamas likti Eurogrupės vadovu“.

J.Dijsselbloemas artimiausiais mėnesiais turi netekti Olandijos finansų ministro posto, nes jo Darbo partija patyrė skaudų pralaimėjimą per praeitą savaitę vykusius Nyderlandų parlamento rinkimus.

Tačiau jo turimas Eurogrupės vadovo mandatas galios iki 2018 metų sausio, o ES taisyklės konkrečiai nenumato, kad žmogus, dirbantis šiame poste, būtinai turi būti finansų ministras.

J.Dijsselbloemas buvo giriamas už vadovavimą euro zonai per Kipro ir Graikijos skolų krizes, bet bendrosios valiutos erdvėje seniai tvyro įtampa tarp taupymą stumiančių šiaurinių šalių ir skolų prislėgtų pietinių valstybių.

„Iš esmės Italijos ekonominė padėtis ar Italijos bankų padėtis dėl to nesikeičia“, – atvykęs į Briuselyje rengiamas ministrų derybas pareiškė Eurogrupė vadovas Dijsselbloemas Jeroenas (Jerunas Deiselblumas).

„Problemos, kurias turime šiandien, yra tos pačios, kurias turėjome vakar“, – pridūrė J. Dijsselbloemas, taip pat einantis Nyderlandų finansų ministro pareigas.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė), kuris laikomas įtakingiausiu euro zonoje, taip pat nesureikšmino Italijoje įvykusio balsavimo rezultatų, tačiau paragino Romą nevilkinti sprendimų siekiant išvengti didesnio neapibrėžtumo.

„Nėra jokio pagrindo kalbėti apie euro krizę“, – pareiškė jis.

„Manau, tai turime priimti ramiai,“ – pažymėjo Vokietijos ministras, tačiau pridūrė: „Italijai skubiai reikia vyriausybės, kuri yra pasirengusi veikti.“

Euro kursas pirmadienį smuko į žemiausią per 20 mėnesių lygį, o dauguma Azijos akcijų indeksų patraukė žemyn, nes Europoje kilusi nauja neapibrėžtumo banga ir Europos Sąjungai (ES) priešiškų populistinių nuotaikų stiprėjimas išgąsdino investuotojus.

Italijos rinkėjams sekmadienį įvykusiame referendume nepritarus M. Renzio pasiūlytai konstitucinei reformai, premjeras atsistatydino. Dėl to kilo susirūpinimas dėl vieno didžiausių euro zonos ūkių ateities.

Italijos finansų ministras Pieras Carlo Padoanas (Pjeras Karlas Padoanas), kuris laikomas labiausiai tikėtinu M. Renzio įpėdiniu, į Eurogrupės susitikimą neatvyko, nusprendęs likti Romoje.

Ypatingą susirūpinimą kelia trapi kai kurių iš didžiausių Italijos bankų būklė.

Tuo tarpu euro zonos ministrai taip pat pareiškė, kad referendumo Italijoje rezultatas nėra susijęs su platesnėmis problemomis, su kuriomis susiduriama Europos Sąjungoje, įskaitant populistinių partijų iškilimą.

„Šis referendumas buvo Italijos vidaus politikos klausimas... Jis nebuvo susijęs su Europa ar Europos politika, ar su Italijos vieta Europoje, – pareiškė Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas). – Italija yra tvirta šalis, palaikanti Europos projektą.“

„Spaudimas vėl didėja. Mums tikrai reikia bent kažkokios pažangos. Vasara baigėsi, taigi laikas kibti į darbus“, – pareiškė devyniolikos euro zonos finansų ministrų grupei vadovaujantis pareigūnas.

Graikija privalo įgyvendinti kreditoriams pažadėtas ekonomines reformas, kad galėtų gauti paskolų išmokas ir, kas dar svarbiau, vėliau šiais metais galėtų pradėti derybas dėl skolų sumažinimo.

Kad gautų naujausią 2,8 mlrd. eurų išmoką, šalis turi įvykdyti 15 sąlygų, įskaitant reformų energetikos sektoriuje įgyvendinimą.

Tačiau stebėtojai abejoja, kad šaliai pavyks tai padaryti iki rugsėjo 15 dienos termino. Ir, nors euro zonos finansų ministrams galimas to termino pratęsimas rūpesčių nekelia, yra tam tikros ribos – šių pinigų Atėnams reikia vėliausiai iki spalio pradžios.

Penktadienį Slovakijos sostinėje susitinkantys euro zonos finansų ministrai ketina įvertinti Graikijos padarytą pažangą.

Pasak ES šiuo metu pirmininkaujančios Slovakijos finansų ministro Peterio Kazimiro, Atėnų darbas dar nebaigtas.

Svarsto apie pagalbos sustabdymą

Europos Sąjungos finansų ministrai penktadienį svarsto, ar dar kartą sustabdyti finansinę pagalbą Graikijai, šaliai nevykdant visų įsipareigojimų pertvarkyti savo ekonomiką.

Nors Graikija padarė pažangą pertvarkydama savo ekonomiką, jos plėtrą labai apsunkina didelės skolos, o Atėnai, pasak ekspertų, neturi realių galimybių jas išmokėti. Europos Komisijos duomenimis, valstybės skola šiais metais turėtų dar paaugti ir sudaryti 182,8 proc. bendrojo vidaus produkto.

Susitikime, pasak ministro, taip pat bus kalbama apie Ispaniją ir Portugaliją, anksčiau šiais metais vos išvengusias baudų dėl biudžeto deficito reikalavimų nesilaikymo. Tačiau P. Kazimiras leido suprasti, kad ministrai ne itin nerimauja, jog šių šalių pastangos pagerinti ekonominius rodiklius gali subliūkšti.

Ispanijai gali nepavykti pateikti savo biudžeto plano projektą iki spalio 15 dienos, šalies partijoms vis nesugebant suformuoti naujos vyriausybės, o dabartinis kabinetas gali būti nepajėgus paruošti realų biudžeto planą. Kaip bebūtų, ES pareigūnai ruošiasi vėlavimams.

Bratislavos susitikimo darbotvarkėje taip pat numatyti ES mokesčių politikos klausimai.

Esant labai silpnam ES ekonomikos augimui, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paragino 19 euro zonos šalių vyriausybes daugiau prisidėti prie ekonominių rodiklių gerinimo.

Tačiau P. Kazimiro žodžiai, kad „ateitis yra šviesi“, vis tik nuskambėjo optimistiškai.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog Lietuva sulaukė palankaus Eurogrupės vertinimo už pastangas sumažinti deficitą bei suvaldyti viešojo sektoriaus išlaidų augimą.

Tokia išvada pirmadienį buvo priimta Euro grupės susitikime, kuriame, be kita ko, buvo įvertintas euro zonos valstybių narių pateiktų 2016 metų biudžetų projektų įgyvendinimas ir bendra situacija euro zonoje, pranešė Finansų ministerija.

„Nepaisant dar išliekančių abejonių dėl rizikos viršyti struktūrinio deficito rodiklius, Euro grupė pažymėjo sėkmingas Lietuvos pastangas įgyvendinant priemones, kurios padėjo sumažinti biudžeto deficitą 2015 metais ir turėtų užtikrinti, kad mūsų šalis 2016 metais visiškai atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Tai pirmiausia biudžeto pajamų, ypač PVM ir akcizų surinkimo gerinimas, reikšmingai mažinantis biudžeto rizikas“ – pranešime cituojamas finansų ministras R.Šadžius.

Pernai vertindama Lietuvos 2016 metų biudžeto projektą, Europos Komisija (EK) buvo pareiškusi, kad egzistuoja rizika nukrypti nuo struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio.

Euro grupė yra neformali institucija, kurioje euro zonai priklausančių valstybių narių ministrai svarsto klausimus, susijusius su bendra atsakomybe už Euro zonos stabilumą. Jos pagrindinis uždavinys – užtikrinti glaudų finansinės ir ekonominės politikos derinimą tarp euro zonai priklausančių valstybių narių.