Lietuviai yra viena geriausiai užsienio kalbas mokančių ES tautų. "Eurobarometro" duomenimis, anglų kalbą moka tiek pat Lietuvos gyventojų, kiek vidutiniškai ES valstybėse – apie 40 proc. Viena svarbiausių motyvacijų mokytis užsienio kalbos – darbas. Kai reikia, neturėdami nė pradmenų, lietuviai įkerta ir skandinavų kalbas, ką jau kalbėti apie anglų.

Taigi, kai Valstybės sienos apsaugos tarnyba nusprendžia pagilinti darbuotojų anglų kalbos žinias ir išsiųsti 30 darbuotojų į Didžiąją Britaniją, kur mėnesį gyvens anglakalbėse šeimose, tai sukelia šoką. Visų pirma, kodėl šioje tarnyboje, kur anglų kalba būtina (pagal tarptautinius reikalavimus Europos sienos apsaugos būrių nariams keliamas B1–B2 anglų kalbos mokėjimo lygmens reikalavimas), dirba jos nemokantys žmonės? Antra, kodėl šią darbo vietą vertinantiems (?) žmonėms reikia tokių sanatorinių sąlygų kalbai išmokti? Paprasti tautiečiai, kai prireikia patobulinti užsienio kalbos įgūdžius, lanko kursus, vaikšto su ausinukais klausydamiesi gyvo kalbos skambėjimo, žiūri filmus, skaito knygas originalo kalba ir t.t.

Kaip manote, kokių kalbos aukštumų sieks mūsų pasieniečiai? Ogi B1 lygio žinių, kuris įgyjamas baigus dvylika klasių.

Tokie pasieniečių mokymai kainuos iki 186 tūkst. eurų, arba po 6,2 tūkst. euro vienam dalyviui, tačiau tarnyba patikina – investuoti verta, esą gautos žinios bus daug tvaresnės, nei pigiau pasimokius Lietuvoje. Tas tvaresnes žinias padės įgyti į mokymų kainą įtrauktas dalyvių apgyvendinimas atskirame kambaryje šeimoje, gaunančioje aukštesnes, nei vidutinės, pajamas, užimančioje aukštesnį socialinį lygį visuomenėje, užtikrinančioje kokybišką apgyvendinimą ir maitinimą...

Kaip manote, kokių kalbos aukštumų sieks mūsų pasieniečiai? Ogi B1 lygio žinių, kuris įgyjamas baigus dvylika klasių. Pavyzdžiui, B1 lygio testo frazė, kurią reikia išversti: "Pasivaikščiokime maloniai, ar jūs nieko prieš?" Žinoma, to išmokus Londone, žinios tikrai bus tvaresnės! Ir labai padės atliekant pasienio tikrinimo procedūras.