Penktadienį laikraštis „La Repubblica“, remdamasis diplomatiniais sluoksniais Briuselyje ir Paryžiuje, pranešė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teikia pirmenybę 76 metų italui užimti aukščiausias ES pareigas.

U. von der Leyen, kuri anksčiau dirbo Vokietijos gynybos ministre, tuomet galėtų pereiti į NATO generalinio sekretoriaus pareigas, rašė laikraštis. Nuo 2019 metų ji vadovauja Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijai.

Pasak „La Repubblica“, E. Macronas jau kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu personalijų klausimais.

Nei iš Briuselio, nei iš paties M. Draghi oficialaus atsakymo į šį pranešimą kol kas nėra, o Prancūzijos prezidento kanceliarija ir U. von der Leyen atstovas žiniasklaidai atsisakė komentuoti šį konkretų klausimą.

EK vadovo postas bus atviras po birželio mėnesį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Tikimasi, kad kitų metų pradžioje U. von der Leyen paskelbs, ar sieks antros kadencijos.

O NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas jau kurį laiką nori atsistatydinti. Tačiau norvego kadencija ne kartą buvo pratęsta, daugiausia dėl tebesitęsiančio karo Ukrainoje.

Baigęs vadovauti Italijos centriniam bankui, M. Draghi pusantrų metų, iki 2022 metų spalio mėnesio, ėjo ministro pirmininko pareigas, nepriklausydamas jokiai politinei partijai. U. von der Leyen neseniai pavedė jam parengti ataskaitą apie ES ateitį.

Prieš kelias dienas M. Draghi kalbėjo apie tai, kad ES pasiekė kritinį savo istorijos momentą. Kai kuriose valstybėse narėse stiprėja kraštutinių dešiniųjų populistų partijos, be to, baiminamasi, kad ateis sunkesni laikai, jei buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2024 metų lapkritį bus perrinktas.

„Ne paslaptis, kad Europa yra didžioji mano gyvenimo meilė ir visada ja liks“, – rašė jis penktadienį savo straipsnyje portale „Politico“. 64-erių liuksemburgietis šeštadienį po penkerių darbo metų perduos postą Ursulai von der Leyen.

„Buvo sunkių momentų, išlikusių mano atmintyje, ir buvo labai gražių atsiminimų apie labai ypatingus momentus“, – rašė J. C. Junckeris.

Kaip vienus sunkiausių laikotarpių jis įvardijo Graikijos krizę 2015-aisiais bei ES kritiškus referendumus Nyderlanduose, Danijoje, Šveicarijoje ir galiausiai Didžiosios Britanijos gyventojų sprendimą palikti ES.

„Per praėjusius penkerius metus aš dažnai jaučiausi kaip Europos šeimos terapeutas, kuris siekė, kad visi būtų laimingi“, – teigė J. C. Junckeris. Jis prisipažino, jog jam „plyšta širdis matant, kaip viena narė palieka mūsų Sąjungą“.

Kaip ryškiausius  savo kadencijos momentus J. C. Junckeris, be kita ko, išskyrė 2015 metų Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, 60-ąjį ES gimtadienį Romoje 2017-aisiais bei tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimą 2017 metais. Ypatingu komplimentu jis laikąs iš JAV prezidento Donaldo Trumpo lūpų išgirstus jo apibūdinimus „kietas riešutėlis“ ir „brutalus žudikas“.

Pasak Minos Andrejevos, „jo sugrįžimas į darbą priklausys nuo to, kaip greitai jis pasveiks“.

64 metų J.-C. Junckeris mėnesio gale turėtų užleisti EK pirmininko postą Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen).

Vasarą J.-C. Junckeriui buvo atlikta tulžies pūslės operacija.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nuo praeitų metų ne kartą grasino įvesti muitus automobilių importui ir taip apsaugoti JAV autopramonę, kuri simbolizuoja Amerikos gamybos sektorių.

Gegužę D. Trumpas atidėjo tokių muitų įvedimą. Prezidentas dėl papildomų muitų automobiliams iš ES turi apsispręsti iki lapkričio vidurio. Tokio žingsnio ypač baiminasi didieji Vokietijos automobilių gamintojai.

Interviu Vokietijos laikraščiui „Suddeutsche Zeitung“ J. C. Junckeris tikino esąs „visiškai informuotas“ šiuo klausimu – D. Trumpas muitų neįves.

„Jis to nedarys. Kalbate su visiškai informuotu žmogumi“, – sakė EK pirmininkas.

„D. Trumpas šiek tiek pakritikuos, bet muitų automobiliams nebus“, – tvirtino J. C. Junckeris.

Jei J. C. Junckeris klysta ir muitai visgi būtų įvesti, tai taptų dar viena JAV ir ES prekybos nesutarimų eskalacija. Vos prieš kelias savaites Jungtinės Valstijos įvedė baudžiamuosius muitus 7,5 mlrd. dolerių vertės europietiškoms prekėms.

Muitai buvo įvesti spalio viduryje, praėjus keturioms dienoms po to, kai Pasaulio prekybos organizacija (PPO) leido Vašingtonui imtis atsakomųjų prekybos priemonių dėl neteisėtų ES subsidijų Europos aviacijos milžinui „Airbus“.

Pernai Jungtinės Valstijos taip pat padidino muitų tarifus plieno ir aliuminio produktų importui iš ES.

Sekmadienį JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas užsiminė, kad Vašingtonui gali nereikėti naujų muitų automobilių importui.

„Labai gerai pakalbėjome su mūsų draugais europiečiais, mūsų draugais japonais ir mūsų draugais korėjiečiais“, – sakė W. Rossas.

64-erių J.-C. Junckeris turėjo baigti savo kadenciją penktadienį, tačiau jo vadovaujamos EK darbo pabaiga buvo atidėta, nes jo įpėdinės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) komandos dar nepatvirtino Europos Parlamentas.

Buvusiam Liuksemburgo premjerui J.-C. Junckeriui „lapkričio 11-ąją bus atliekama operacija dėl aneurizmos“, sakė jo atstovė.

Pasak AFP šaltinių, J.-C. Junckeriui išsivystė pilvo aortos aneurizma.

Kol J.-C. Junckeris bus ligoninėje, jį pavaduos EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas), o pirmininkas tikisi spėti pats perduoti postą U. von der Leyen.

Neoperuojama pilvo aortos aneurizma gali plyšti ir sukelti pavojų žmogaus gyvybei. Kol kas nežinoma, kokio rimtumo J.-C. Junckerio liga.

Rugpjūtį EK pirmininkui teko nutraukti savo atostogas, kad jam būtų atlikta tulžies pūslės pašalinimo operacija, o per viešus renginius jis neretai demonstruodavo prastos savijautos ženklų.

Nepaisydamas vis atsinaujinančių nugaros skausmų J.-C. Junckeris EK vadovavo pastaruosius penkerius metus, bet jo komanda pastaraisiais mėnesiais palaipsniui mažino savo darbo krūvį.

Artimiausiomis savaitėmis pirmininkas neturėtų priimti jokių rimtų politinių sprendimų, o dabartinės sudėties EK dabar tiesiog prižiūrės kasdienius reikalus, U. von der Leyen komandai ruošiantis perimti darbus.

Buvusi Vokietijos gynybos ministrė U. von der Leyen tikėjosi šią savaitę pradėti darbą Europos Komisijoje, bet EP atmetė tris jos pasiūlytus eurokomisarus.

Europarlamentarai pademonstravo beprecedentę jėgą, anksčiau šį mėnesį per kandidatų klausymus atmetę tris iš 27 kandidatūrų. Pasak EP narių, Prancūzijos, Vengrijos ir Rumunijos pasiūlyti kandidatai netinkami užimti jiems siūlytus postus dėl įvairių įtariamų finansinių pažeidimų ir kitų problemų.

Kadangi U. von der Leyen reikia laiko, kad patvirtintų tris naujus kandidatus, kuriems dar teks dalyvauti klausymuose EP, o darbą privalo pradėti visa Komisija vienu metu, jos kadencijos pradžios atidėjimas bent mėnesiui yra neišvengiamas.

Galiausiai visą EK sudėtį turės patvirtinti EP.

Viena iš pirmųjų užduočių, kurios ėmėsi iš ligoninės sugrįžęs J. C. Junckeris, buvo pokalbis telefonu su Didžiosios Britanijos premjeru Borisu Johnsonu apie „Brexito“ be susitarimo perspektyvą, informavo J. C. Junckerio atstovė Mina Andrejeva. Vyriausiąjį „Brexito“ derybininką Davidą Frostą Briuselyje tikimasi priimti kiek vėliau antradienį.

Anksčiau šį mėnesį Europos Komisija paskelbė, kad J. C. Junckeris turėjo nutraukti savo vasaros atostogas, per kurias viešėjo Austrijoje, ir grįžti į Liuksemburgą, kur jam buvo atlikta skubi operacija. Europos Komisija taip pat informavo, kad pirmininkas negalės dalyvauti G7 konferencijoje Bjarice, Prancūzijoje.

J. C. Junckeris, anksčiau buvęs Liuksemburgo premjeru, Europos Komisijai vadovavo nuo 2014 metų. Jo kadencija pasibaigs spalio 31 dieną, Europos Komisijos pirmininko pareigas tada perims buvusi Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen.

V. Dombrovskis, kurio centro dešinės partija „Naujoji vienybė“ Latvijoje šeštadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą sulaukė didžiausio rinkėjų palaikymo, interviu sakė, kad jo sprendimas yra logiškas žingsnis po rinkimų, nes jis tikisi būti nominuotas į kokį nors komisaro postą naujos sudėties Europos Komisijoje.

Jis atsisakė komentuoti savo galimybes būti vėl nominuotam, bet nurodė, kad planuoja dirbti klausimais, susijusiais su Europos Sąjungos biudžetu, lėšomis ir bendrąja žemės ūkio politika.

Už „Naująją vienybę“ savo balsus atidavė maždaug 26,24 proc. dalyvavusių rinkėjų, rodo Latvijos centrinės rinkimų komisijos paskelbti preliminarūs rezultatai.

Už prorusišką socialdemokratinę partija „Santarvė“ balsavo 17,45 proc. rinkėjų, už dešiniojo sparno nacionalinį aljansą „Viskas Latvijai!“ ir „Tėvynei ir Laisvei“ – apie 16,4 proc. rinkėjų.

Ketvirtoje vietoje yra liberalios pakraipos susivienijimas „Už plėtrą/Už!“, surinkęs 12,42 proc. balsų, penktoje – maždaug 6,24 proc. rinkėjų palaikymo sulaukusi Latvijos rusų sąjunga.  

Remiantis šiais duomenimis, „Naujoji vienybė“, „Santarvė“ bei „Viskas Latvijai!“ ir „Tėvynei ir Laisvei“ turėtų gauti po du mandatus,  „Už plėtrą/Už!“ ir Latvijos rusų sąjunga – po vieną.

Europarlamentarų mandatai turėtų atitekti V. Dombrovskiui ir Sandrai Kalnietei iš „Naujosios vienybės“, Nilui Ušakovui iš „Santarvės“, Andriui Amerikui iš regioninės partijos „Garbė tarnauti Rygai“, kandidatavusiam „Santarvės“ sąraše, taip pat Robertui Zylei ir Dacei Melbardei iš „Viskas Latvijai!“ ir „Tėvynei ir Laisvei“ bei Tatjanai Ždanokai iš Latvijos rusų sąjungos.

Atsakydamas į Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolitan“ klausimą, ar po lapkričio mėnesio parlamento rinkimų Lenkijoje bus „Polexit“, J. C. Junckeris atsakė: „Ne“.

„Lenkija yra su mumis (Europos Sąjunga), nes turime bendras vertybes“, – pridūrė J. C. Junckeris.

Lenkijos opozicija ne kartą yra įspėjusi, kad PiS gali galiausiai išvesti šalį iš ES.

Valdančioji PiS nuo 2016 metų pradžios konfliktuoja su Europos Komisija dėl teismų sistemos reformos. PiS taip pat konfliktavo su Briuseliu dėl migracijos ir aplinkos apsaugos.

Paskutinėje savo kalboje Europos parlamente prieš gegužės pabaigoje vyksiančius rinkimus J. C. Junckeris susumavo darbo rezultatus. Buvo įgyvendinta 350 jo vadovaujamos Europos Komisijos pasiūlymų, tarp jų – gerinantys europiečių kasdieninį gyvenimą, pavyzdžiui, nemokamas tarptinklinis ryšys naudojantis mobiliuoju telefonu kitoje ES šalyje. „Brexitas“ yra svarbu, tačiau kasdieninis piliečių gyvenimas yra dar svarbiau“, – pabrėžė Komisijos vadovas.

J. C. Junckeris apgailestavo, kad prieglobsčio ir migracijos teisės klausimais vis dar nerastas bendras sprendimas. Jis taip pat pareikalavo iš tikrųjų įgyvendinti ketinimų deklaraciją dėl geresnės ES išorės sienų apsaugos. „Pradėkime, pasiūlymai ant stalo“, – kalbėjo J. C. Junckeris. Paguoda jam esą yra tai, kad socialiniu lygiu Europoje per praėjusius penkerius metus daug padaryta.

J. C. Junckeris Komisijai vadovauti pradėjo po Europos Parlamento rinkimų 2014-aisiais. Jo mandatas oficialiai baigsis spalio gale.

Naujasis Europos Parlamentas bus renkamas gegužės 23-26 dienomis. Jis, atsižvelgdamas į ES šalių lyderių pasiūlymą, paskirs J. C. Junckerio įpėdinį.

Nors ir nepaskelbta išsamių detalių, šis susitarimas tikriausiai reiškia, kad Vašingtonas nevykdys savo grasinimo įvesti tarifus importuojamiems automobiliams, galinčius pakenkti gamintojams Vokietijoje.

Po ilgiau kaip dvi valandas Baltuosiuose rūmuose trukusių derybų J.-C. Junckeris ir D. Trumpas taip pat sakė, kad jie sieks „išspręsti“ klausimą dėl dabar Vašingtono taikomų muitų importuojamam plienui ir aliuminiui, užrūstinusių Amerikos sąjungininkes, įskaitant Europos Sąjungą.

„Norime toliau stiprinti šiuos prekybos ryšius visų Amerikos ir Europos piliečių labui“, – D. Trumpas pareiškė kalbėdamas Baltųjų rūmų rožyne.

Jis pridūrė, kad susitarė su J.-C. Junckeriu „pradėti naują fazę“ JAV ir ES santykiuose bei „dirbti kartu, siekiant nulinių tarifų, nulinių su tarifais nesusijusių kliūčių ir nulinių subsidijų ne automobilių pramonės prekėms“.

Be to, ES įsipareigojo leisti importuoti JAV sojas.

Norime toliau stiprinti šiuos prekybos ryšius visų Amerikos ir Europos piliečių labui.

„Buvau nusiteikęs šiandien sudaryti susitarimą. Ir mes šiandien sudarėme susitarimą“, – pareiškė J.-C. Junckeris. Jis pridūrė, kad remiasi prielaida, kad abi pusės „susilaikys“ nuo tolesnių tarifų įvedimo.

„Susitikimas buvo geras, konstruktyvus“, – sakė EK vadovas.

Atrodo, kad šio susitikimo rezultatai yra didelė pergalė D. Trumpui, tikinusiam savo šalininkus, kad jo konfrontacinė prekybos strategija duos vaisių.

Nors ES pareigūnai grasino tučtuojau įvesti atsakomuosius muitus amerikietiškiems automobiliams ir tvirtino nesiderėsiantys su Vašingtonu patirdami spaudimą, ko gera, jie nusprendė susitaikyti su ūmaus būdo JAV lyderiu.

„Sveikinu @JunckerEU, @realDonaldTrump: pasiektas proveržis, galintis užkirsti kelią prekybos karui ir išgelbėti milijonus darbo vietų! Puiki žinia pasaulio ekonomikai!“ – po derybų savo „Twitter“ paskyroje parašė Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris (Pėteris Altmajeris).

PPO reforma

D. Trumpas sakė, kad JAV ir ES taip pat sutarė bendromis pastangomis siekti reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), atsižvelgiant į jo skundus dėl Kinijos, taip pat dėl valstybinių įmonių elgesio.

Svarbias trečiadienio derybas paskatino surengti smarkiai išaugusi įtampa, kurią, be kita ko, dar pakurstė virtinė D. Trumpo žinučių socialiniame tinkle „Twitter“, smarkiai pliekiančių ES prekybos politiką. Briuselis savo ruožtu pagrasino imtis atsakomųjų priemonių dėl bet kokių naujų tarifų.  

D. Trumpas sulaukia vis griežtesnės kritikos, vartotojams, ūkininkams ir verslui pajutus pirmąsias atsakomųjų priemonių pasekmes. Šių priemonių buvo imtasi reaguojant į D. Trumpo sprendimą nustatyti muitus importuojamam plienui ir aliuminiui, taip pat importo muitą dešimčių milijardų dolerių vertės kiniškoms prekėms.

Briuselis davė atkirtį Vašingtono nustatytiems muitų tarifams plienui ir aliuminiui apmokestindamas virtinę amerikietiškų prekių – džinsus, viskį, motociklus, taip pat apelsinų sultis, ryžius ir kukurūzus.

Kanada, Meksika ir Kinija – pagrindiniai D. Trumpo prekybos politikos taikiniai – irgi ėmėsi atsakomųjų priemonių ir  apmokestino amerikietiškas prekes, be to, apskundė Vašingtoną PPO.

Jungtinės Valstijos tvirtina, kad atsakomosios priemonės yra „neteisėtos“. D. Trumpo administracija pripažino, kad jos daro žalą Amerikos ūkininkams. Antradienį ji paskelbė, jog skirs iki 12 mlrd. dolerių pagalbą ūkininkams, nukentėjusiems nuo prekybos tarifų. 

PPO vadovas Roberto Azevedo (Robertu Azevedu) trečiadienį sakė, kad viliasi „sustabdyti šią didėjančių prekybos suvaržymų tendenciją“.

Nauja PPO ataskaita rodo, kad pasaulio prekybos dalis, veikiama importą varžančių priemonių, gegužę padidėjo iki 84,5 mlrd. dolerių. Pernai spalį ji sudarė 79 mlrd. dolerių. Per tą laikotarpį buvo įvestos 75 naujos priemonės. 

„Judame neteisinga kryptimi ir, regis, didiname greitį. Ant kortos pastatyti augimas, darbo vietos ir atsigavimas“, – įspėjo R. Azevedo.