Buvęs Europos Vadovų Tarybos vadovas siekia tapti naujuoju Lenkijos ministru pirmininku po to, kai jo liberalioji koalicija laimėjo daugumą prieš valdančiąją partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).

Per aštuonerius PiS valdymo metus Lenkijos santykiai su ES valdžios institucijomis smarkiai pablogėjo, nes buvo laikoma, kad Varšuva žengia atgal demokratijos prasme.

Dar rinkimų kampanijos metu D. Tuskas pažadėjo atkurti ryšius ir atblokuoti 35 mlrd. eurų ES lėšų, įšaldytų, kilus nesutarimams dėl Lenkijos teismų reformų.

„Šiandieninis tikslas – atkurti mano šalies pozicijas Europoje ir sustiprinti visą ES“, – sakė D. Tuskas, kai U. von der Leyen jį priėmė Briuselyje.

Jis tvirtino, kad jo tėvynainiai parodė, jog „antidemokratinis ir antieuropietiškas požiūris nebūtinai yra tendencija, o greičiau laikini nesklandumai“. „Aš labai didžiuojuosi, kad esu lenkas ir europietis“, – sakė jis.

U. von der Leyen pažymėjo, kad „rekordinis rinkėjų aktyvumas spalio 15 dieną Lenkijoje vykusiuose rinkimuose dar kartą parodė, jog lenkai yra tvirtai įsipareigoję demokratijai“.

Šiandieninis tikslas – atkurti mano šalies pozicijas Europoje ir sustiprinti visą ES

„Žinau, kad su D. Tusku rasime daug bendrų sąlyčio taškų“ įvairiais klausimais – nuo gynybos iki švariųjų technologijų bei demokratijos“, – sakė ji.

Vizitas į Briuselį vyksta tuo metu, kai liberalioji opozicija spaudžia Lenkijos konservatyvų prezidentą pavesti jai suformuoti naują vyriausybę.

PiS po šį mėnesį vykusių rinkimų iškovojo pirmąją vietą, tačiau nesurinko parlamentinės daugumos ir turi mažai galimybių sudaryti koaliciją.

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, PiS sąjungininkas, antradienį pradėjo susitikimus su partijų lyderiais, kad nuspręstų, kam jis pasiūlys sudaryti vyriausybę.

Dėl aiškios D. Tusko pergalės rinkimuose lengviau atsikvėpė ir Briuselis.

Lenkija aštuonerius metus buvo viena iš pagrindinių kliūčių ES pastangoms pertvarkyti bloko migracijos ir prieglobsčio politiką, kuria bandoma padalyti atsakomybę už prieglobsčio prašytojų priėmimą arba prisidėjimą prie jų priėmimo, siekiant sumažinti spaudimą vadinamosioms priešakinėms ES šalims.

Ji taip pat griežtai priešinosi Briuselio pastangoms užtikrinti, kad įgyvendinant demokratiją būtų laikomasi Europos teisės viršenybės standartų, ypač kai kalbama apie teisėjų nepriklausomumą.

Taip visiems „Kremliaus karo tarnams“ siunčiamas aiškus signalas: „Mes žinome, kas jūs esate, ir jūs būsite patraukti atsakomybėn“, – pabrėžė U. von der Leyen.

Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ES jau įvedė sankcijas daugiau kaip 1 tūkst asmenų. Jiems taikomas kelionių draudimas, įšaldomas turtas.

U. von der Leyen taip pat pareiškė, kad norima uždrausti dar tris Rusijos valstybinius transliuotojus. Jie neteks transliavimo dažnių, sakė ji. Transliuotojai esą negalės toliau platint savo turinio ES. U. von der Leyen stočių neįvardijo. Jos siūlymui dar turės pritarti ES šalys.

Kovo pradžioje ES jau uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir Sputnik transliacijas.

„Informavau Europos Komisijos pirmininkę apie neslopstantį neteisėtų migrantų srautą iš Baltarusijos į Lietuvą per išorinę Europos Sąjungos sieną. Taip pat padėkojau už iki šiol suteiktą Europos Sąjungos institucijų paramą ir politinį palaikymą“, – pranešime spaudai cituojama I. Šimonytė.

„Ir toliau būtinas aktyvus šių institucijų įsitraukimas kalbantis su šalių, iš kurių atvyksta neteisėti migrantai, vadovais, siekiant stabdyti jų srautą ir grąžinti jau Lietuvą pasiekusius neteisėtus migrantus, dėl kurių priimti sprendimai nesuteikti prieglobsčio“, – sakė premjerė.

Pokalbyje sutarta toliau glaudžiai koordinuoti veiksmus stabdant Baltarusijos režimo organizuojamą neteisėtą migraciją į ES, teigiama pranešime.

Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su ženkliai išaugusia neteisėta migracija. Per Baltarusiją į šalį jau bandė patekti daugiau nei 2,7 tūkst. neteisėtų migrantų.

„Man džiugu pranešti, kad Europos Komisija šįryt uždegė žalią šviesą Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui. (…) Nėra jokių abejonių, kad šis planas iš esmės pakels Lietuvos ekonomiką“, – Vilniaus transformatorių pastotėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Komisijos pirmininkė.

Anot U. von der Leyen, įgyvendinus plano priemones, Lietuvos ekonomika taps labiau novatoriška, ekologiškesnė, tvaresnė ir skaitmeninė.

Žurnalistams paklausus, kaip Lietuvos planas atrodo šalia kitų valstybių, EK pirmininkė tvirtino, kad planas yra tiesiog puikus.

„Tai puikus planas, turiu pasakyti. Kaip sakiau, vyko labai artimas bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis“, – teigė U. von der Leyen.

Europos Komisijos pirmininkė penktadienį  atvyko į Lietuvą pristatyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir jos teikiamų galimybių valstybėms narėms.

ES valstybių narių vadovai praėjusiais metais susitarė dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, pagal kurią valstybių narių vykdomoms reformoms ir investicijoms remti bus skirta 672,5 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų.

Ši priemonė skirta sušvelninti ekonomines ir socialines koronaviruso pandemijos pasekmes Europos valstybių ekonomikai.

„Vizito laikas su U. von der Leyen buvo suderintas atsižvelgiant į premjerės galimybes liepos 2 dieną grįžti iš vizito Estijoje. Ir tam reikėjo perdėlioti darbotvarkę“, – BNS pirmadienį sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Apie keičiamą vizito Taline darbotvarkę dėl susitikimo su EK pirmininke pirmadienį pirmas pranešė LRT radijas.

U. von der Leyen darbotvarkėje nurodyta, kad Lietuvoje lankysis penktadienį.

Planuojama, kad EK pirmininkė apsilankys didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių narių, šią savaitę ji taip pat lankysis Slovėnijoje.

Atsigavimo po pandemijos fondą yra patvirtinusios visos ES narės, paskutinės gegužės pabaigoje tą padarė Austrija ir Lenkija.

Lietuvos Vyriausybė 2,2 mlrd. eurų vertės planą „Naujos kartos Lietuva“ EK pateikė gegužės 14 dieną.

Kilęs skandalas dėl sėdėjimo tvarkos neturi nieko bendra su U. von der Leyen kaip moters, kaip europietės vaidmeniu ar su Turkijos pasitraukimu iš Stambulo konvencijos, trečiadienį Ankaroje pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Tanju Bilgiças. Jis pridūrė, kad „beprasmiška šioje situacijoje ieškoti kokių nors ketinimų ar piktavališkumo“.

Problema esą kilo dėl „planavimo stokos ir aplaidumo“ iš ES pusės. „Mes tikimės, kad ES institucijos ras tarpusavyje sutarimą ir panašių problemų kitur šiuo klausimu nebus“, - pabrėžė atstovas.

U. von der Leyen pirmadienį kalbėdama Europos Parlamente metė sunkius kaltinimus Turkijai ir pareiškė, kad su ja buvo elgiamasi ne pagal jos pareigybes todėl, kad ji yra moteris. Komisijos vadovė dar kartą sukritikavo Turkijos pasitraukimą iš Stambulo konvencijos dėl moterų apsaugos.

Per vizitą Turkijoje balandžio pradžioje šalia prezidento Recepo Tayyipo Erdogano galėjo sėdėti tik Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. U. von der Leyen turėjo prisėsti toliau ant sofos. Dėl to šis skandalas buvo pavadintas „sofageitu“.

Apie tai EK pirmininkė paskelbė po to, kai įmonė pripažino, jog antrąjį ketvirtį galės pristatyti tik pusę šiam laikotarpiui numatytų vakcinos dozių.

„Vakcinos gamintojai šiuo pandemijos laikotarpiu yra mūsų partneriai, taip pat jiems niekada anksčiau neteko patirti tokio masto iššūkių“, – Vokietijos regiono dienraščiui „Augsburger Allgemeine“ žurnalistams sakė U. von der Leyen.

„Nuolat iškyla naujų klausimų, kuriuos galime išspręsti draugiškai“, – teigė ji virtualios ES konferencijos, per kurią bus aptariamos Bendrijos priemonės prieš COVID-19 pandemiją, išvakarėse.

U. von der Leyen tikino, kad „dirbdami išvien su įmonėmis, galime užtikrinti vakcinos gamybos visame pasaulyje pažangą.“

Antradienį įmonė „AstraZeneca“ pranešė, kad tiekimo grandinės Europos Sąjungoje bus pajėgios užtikrinti tik pusę visų antram ketvirčiui numatytų vakcinos dozių, tačiau bendrovė esą bandys trūkstamas dozes pristatyti iš kitur.

„AstraZeneca“ atstovas žurnalistams sakė, kad įmonė „stengiasi didinti gamybos pajėgumus tiekimo grandinėse Europos Sąjungoje“ ir „siekdama antrąjį ketvirtį ES pristatyti 180 mln. vakcinos dozių, bendrovė pasitelks gamybos visame pasaulyje pajėgumus“.

„AstraZeneca“ į ginčą su ES įsitraukė jau anksčiau, pranešusi apie dozių pristatymo trikdžius per pirmąjį ketvirtį.

„Šįryt turėjome naudingą pokalbį telefonu, – rašoma bendrame B. Johnsono ir U. von der Leyen pareiškime, kurį Komisijos pirmininkė perskaitė per ES televiziją. – Aptarėme pagrindinius neišspręstus klausimus.“

„Po beveik metų derybų, nors nustatytų terminų vis buvo nesilaikoma, manome, jog šiuo metu būtų atsakinga žengti dar vieną žingsnį.“

„Atitinkamai įgaliojome mūsų derybininkus tęsti derybas ir nustatyti, ar galima pasiekti susitarimą net ir šiame vėlyvajame etape.“

Sekmadienis buvo dar vienas iš virtinės derybų terminų, kurie turėjo būti galutiniai.

Britanija šių metų pabaigoje pasitrauks iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos. Jeigu iki to laiko sutartis dėl tolesnių ryšių nebus sudaryta, abi šalys turės laikytis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių, o tai reiškia muitus, kvotas ir daug dokumentų pildymo importuotojams. Be to, žlugusios derybos gali daugeliui metų apkartinti Londono ir Briuselio santykius.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pristatys trilijono eurų vertės atsigavimo po koronaviruso krizės planą, kuris, kaip ji tikisi, parodys kelią į nesutariančių sostinių kompromisą.

Europos Sąjungą ištiko didžiausia per visą istoriją recesija, tad didėja spaudimas pradėti leisti pinigus ir tempti iš krizės 27 bloko nares, ypač tas, kurios dėl didelių skolų negali išsikapstyti pačios. Tarp pastarųjų pirmiausia minimos Italija ir Ispanija, kurios pirmosios Europoje patyrė koronaviruso smūgį.

Visoje Europoje COVID-19 pražudė 174 tūkst. žmonių ir išryškino nesutarimus, trukdančius Bendrijai koordinuoti atsaką į pandemiją.

Roma ir Madridas piktai kaltino savo turtingesnes partneres ignoruojant jų padėtį, Vokietijai ir kitoms šalims skiriant dešimtis milijardų eurų savo pačių ekonomikoms gelbėti.

Kad sumažintų atotrūkį, Prancūzija ir Vokietija praėjusią savaitę pasiūlė Europos Komisijai pateikti planą dėl pusės trilijono eurų vertės subsidijų paskirstymo smarkiai nukentėjusioms valstybėms narėms.

Tačiau keturių šiaurinių narių grupė tai jau atmetė ir pasiūlė savo schemą, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama paskoloms griežtomis sąlygomis, kad galiausiai nenukentėtų mokesčių mokėtojai.

Berlyno ir Paryžiaus susitarimas „yra absoliučiai būtinas, labiau nei bet kada“, – sakė Komisijoje Ispanijai atstovaujantis ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). 

„Tačiau tuo pat metu Prancūzijos ir Vokietijos susitarimo nepakanka. Mums reikia sutelkti visą Europą“, – sakė jis, suprasdamas, kokia laukia kova.

„Labai sunkios“

Smogus virusui Nyderlandai, Austrija, Danija ir Švedija stabdė nevaldomą turto perskirstymą krizės akivaizdoje.

Šios „taupiosios“ valstybės mano, kad jų pietinės partnerės jau seniai gyvena per daug išlaidaudamos ir neplanavo ateities.

Jų modelis yra gelbėjimo priemonės, naudotos per euro zonos skolų krizę, kai Graikija ir kitos šalys gavo didžiulius finansinės pagalbos paketus, tačiau – paskolomis ir su sąlyga, kad jų ekonomikos bus radikaliai pertvarkytos.

Vokietija ilgą laiką buvo „taupiųjų“ lyderė de facto, bet kanclerė Angela Merkel daug ką nustebino, prisidėjusi prie Paryžiaus ir šalių, raginančių rodyti daugiau „solidarumo“.

Pritardama beprecedenčio dydžio Europos paskolos idėjai A. Merkel taip pat atsisakė dešimtmečius vykdytos Berlyno politikos ir sulaužė nacionalinį tabu dėl bendros ES skolos.

Šis sprendimas, galbūt žymintis dabartinės Europos istorijos posūkį, buvo priimtas Vokietijos aukščiausios instancijos teismui suabejojus Europos centrinio banko (ECB) vertybinių popierių pirkimo teisėtumu.

Tai sukėlė pavojų prancūzės Christine Lagarde (Kristin Lagard) vadovaujamo ECB kovai su krize. ECB jau yra suteikęs stiprų postūmį suteikdamas daugiau kaip trilijono eurų injekciją Europos bankininkystės sistemai.

Vienas ES aukšto rango pareigūnas praėjusią savaitę sakė, kad pagal U. von der Leyen kompromisą bus pasiūlyta maždaug trilijonas eurų subsidijomis ir paskolomis.

U. von der Leyen trečiadienį planą pristatys Europos Parlamentui, o paskui kelias savaites ar mėnesius skirs priimtino ES valstybių ir europarlamentarų kompromiso paieškoms.

Vienas ES diplomatas prognozavo „labai sunkias derybas“, kurios tikriausiai truks bent iki liepos, o ekspertai susitarimo nesitiki iki rugsėjo, kai Vokietija antrajam šių metų pusmečiui bus perėmusi pirmininkavimą ES.

Tačiau Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymas jau padarė tam tikrą pageidaujamą poveikį: skolinimosi kainos Italijai finansų rinkose smarkiai krito – tai rodo investuotojus tikint, kad stiprios Europos ekonomikos parems savo silpnesnes partneres.

Europos Komisija jau suteikė kuklesnę pagalbą atsigavimui, įskaitant draudimą dalinio įdarbinimo schemoms ir sprendimą laikinai netaikyti taisyklių dėl ES narių nacionalinio deficito.

Tuo tarpu 19 bendrąją valiutą eurą naudojančių šalių suteikė 540 mlrd. eurų vertės skolinimosi garantijas skubioms išlaidoms sveikatos apsaugai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kelia aiškias sąlygas glaudiems prekybiniams santykiams tarp ES ir Didžiosios Britanijos po „Brexito“.

Be laisvo ES piliečių judėjimo Jungtinėje Karalystėje, „žinoma“, negalės būti ir laisvo prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo tarp Didžiosios Britanijos ir likusių ES šalių, sakė U. von der Leyen penktadienį lankydamasi Kroatijos sostinėje Zagrebe.

U. von der Leyen ateinančiais mėnesiais tikisi „intensyvių“ derybų dėl būsimų santykių tarp ES ir Didžiosios Britanijos. ES esą šiuos pokalbiuose bus „labai ambicinga, labai angažuota“. Vis dėlto laikas deryboms, pasak Komisijos pirmininkės, yra „labai trumpas“. Svarbu, kad Didžioji Britanija nuspręstų, kiek šalis ateityje nori būti susijusi su ES, pabrėžė ji.

Didžiosios Britanijos parlamentas ketvirtadienį galutinai priėmė premjero Boriso Johnsono „Brexito“ įstatymą. Po sausio 31-ąją planuojamo šalies pasitraukimo iš ES prasidės pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalis dar liks ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje.

Pereinamasis laikotarpis truks iki 2020 metų gruodžio 31-osios. Per tą laiką abi pusės nori susitarti dėl laisvosios prekybos sutarties. Tačiau per tokį trumpą laiką dar niekad su ES nebuvo sudarytas toks susitarimas.

B. Johnsonas nieku gyvu nenori pereinamojo laikotarpio pratęsti, todėl savo „Brexito“ įstatyme įtvirtino, kad Londonas negali prašyti ES termino pratęsimo.