Vyriausybė pritarė siūlymui kreiptis į Prezidentą prašant suteikti įgaliojimus pasirašyti susitarimą su EKA.
Pasirašyti pasirašys, bet tai ne viskas. Dar reikės kasmet sumokėti 3 mln. Vėlgi iš biudžeto. Kas tai yra, palyginus su amžinybe? Vieni niekai.
Ką gausime už tuos 3 mln.? Kaip ką? Taigi Lietuva galės įkurti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiks ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams.
"Kongenialu", – pasakytų Ostapas Benderis. Biudžetinis bizniukas vis tiek turi baigtis didesnėmis išlaidomis nei pajamomis.
Kitaip tariant, turėsime teisę duoti pinigų per pandemiją mirtinai būtiniems tarpgalaktiniams reikalams. Įdomu, ar ne valstybės lėšomis tie inkubaciniai centrai bus steigiami? Be to, kas subsidijuos to centro etatus, kas mokės už patalpas, kas pirks kompiuterius, stalus, kavos servizus, kas ir už kokią algą spręs, kuriam kosmoso miklucho-maklajui duoti eurų, o kuriam – ne? Pagaliau, kiek visa tai dar kainuos?
Regis, kuriama ne realybė, o tikras stogais besivalkiojančio lunatiko sapnas.
Tačiau tai ne sapnas. Ir ne košmaras. Ponuliams sostinėje jau įrodyta, kad valstybė iš to sandėrio kasmet gaus 8,4 mln. eurų grąžą. Eurų dar nėra, bet įrodymai, kad jie atsiras, pateikti.
Kokia laimė, pagaliau kažkas ėmė galvoti, kaip gauti pinigų, o ne paėmus iš biudžeto nuleisti į unitazą. Net argumentuota, kad 2015–2020 metais Lietuvos dalyviai įgyvendino 34 kosmoso projektus, kuriems EKA skyrė 5,5 mln. eurų.
Bravo: skyrė 5,5 mln., o per tuos pačius metus Lietuva tai pačiai EKA sumokėjo kiek? Bemaž 7 mln. eurų. Bet ir to dar mažai, kosmonautikai dabar reikės daugiau.
"Kongenialu", – pasakytų Ostapas Benderis. Biudžetinis bizniukas vis tiek turi baigtis didesnėmis išlaidomis nei pajamomis.
Gal ir genialu. Tačiau iš esmės čia aišku tik viena: vis dėlto esame tikrų lunatikų šalis.
