Briuselis kaltina autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą surengus „hibridinę ataką“ prieš ES, priviliodamas tūkstančius migrantų iš Artimųjų Rytų prie Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos sienų.

A. Lukašenka neigia esąs už tai atsakingas.

Valstybės narės jau anksčiau nusprendė išplėsti sankcijas Baltarusijai, o trečiadienį vyresnieji diplomatai patvirtino Europos Komisijos sudarytą sąrašą.

Pasak vieno iš pareigūnų, į jį įtraukta 17 pareigūnų ir 11 įmonių ar oficialių įstaigų. ES ministrai ketvirtadienį turėtų ratifikuoti sprendimą.

ES jau taiko sankcijas 166 asmenims ir subjektams, įskaitant A. Lukašenką ir du jo sūnus, dėl Minsko brutalių priemonių nuslopinti beprecedenčiam protestų judėjimui, kilusiam šalyje po pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų, kuriuose A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais, bet A. Lukašenka tebeturi Rusijos prezidento Vladimiro Putino paramą.

Birželį Briuselis įvedė sankcijas Baltarusijos pagrindiniams ekonomikos sektoriams – kalio, naftos ir tabako – ir uždraudė Baltarusijos oro linijoms naudotis ES oro erdve.

„Šiandien ES ambasadorius Rusijoje Markusas Edereris kartu su dar 30 ES narių ir kitų valstybių ambasadoriais ir diplomatais dalyvavo atminimo akcijoje „Vardų grąžinimas“, surengtoje Maskvos Lubiankos aikštėje“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime.

Jungtinės Karalystės ambasada Maskvoje savo ruožtu paskelbė, kad diplomatai, tarp kurių buvo ir britų misijos vadovas, padėjo gėles prie Solovecko akmens – memorialo, skirto politinių represijų aukoms atminti.