„Faktas, kad karantinas paveikė derybas dėl naujos daugiametės finansinės programos ir to, ko Lietuva siekė, – pilnos konvergencijos, pasiekti ilguoju laikotarpiu vidutinį tiesioginių išmokų lygį – 260 eurų (už hektarą – ELTA). Karantino įtaka tikrai labai jaučiama. Ir net Europos Komisijoje tos temos į antrą planą buvo nuėjusios, visų pirma, iššūkiai dėl kainų kritimo žemės ūkyje suvaldymo. Dabar tos kalbos vėl atgal sugrįžta – ir valstybių vadovų lygiu, ir žemės sektoriaus lygiu. Penktadienį turėsiu pokalbį su Vokietijos žemės ūkio ministre, nes nuo liepos 1 dienos vokiečiai perima pirmininkavimą ir vienas klausimų yra daugiametė finansinė programa“, – Eltai teigė A. Palionis.

Dabartinis pasiūlymas dėl tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkams, pateiktas programoje, – 204 eurai už hektarą.

Tuo metu derinant su Europos Komisija paramos priemones žemės ūkio sektoriui, pastarajai užkliuvo punktas, kuriuo siekiama perdirbėjams kompensuoti tik už perdirbtą lietuvišką žaliavą.

„Neformaliame derinime visos schemos buvo suderintos, daugiau mažiau kiekvienai schemai buvo pastabų. Tos schemos, kurios buvo per gamintojus, ten išvis pastabų praktiškai nebuvo. Kur per perdirbimo sektorių, kadangi visose schemose buvome įdėję lietuviškos produkcijos kilmės sąvoką, tai Europos Komisija pasisakė prieš, kad mes taip ribojame. Kai kuriose schemose mums tai nėra aktualu, kaip paukštininkystė, tai sutikome“, – Eltai sakė A. Palionis.

Vis dėlto Žemės ūkio ministerija dar derasi dėl lietuviškos kilmės sąvokos pieno sektoriuje.

„Dėl ko norime išlaikyti tą lietuviškumą, nes maždaug 35 proc. pieno žaliavos importuojama iš Estijos ir Latvijos. Jie pasitvirtinę paramą per gamintojus. Jeigu žiūrėtume iš ES, tai išeitų, kad būtų dviguba parama. Latviai sumoka gamintojams, o Lietuvoje mes dar sumokame už perdirbimą už tą patį pieną. Mūsų Konkurencijos taryba tą supranta.

Tačiau ar dvigubos pagalbos mechanizmas, ar ribojamas laisvas prekių judėjimas, tai Europos Komisijai tas prioritetas yra ribojimas prekių judėjimo“, – teigė ministras, pridurdamas, kad kol kas sunku prognozuoti, kaip galėtų baigtis šios derybos.

Ūkininkai reikalauja suvienodinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių tiesiogines išmokas su ES vidurkiu, primena ELTA.

ES šiuo metu veda derybas dėl ilgalaikio 2021-2027 metų biudžeto plano, kurias sunkina antros pagal dydį ekonomikos Didžiosios Britanijos išstojimas iš bloko bei pasaulį užklupusi pandemija.

Šalies vadovo teigimu, Lietuvos netenkina paskutiniai pasiūlymai, pagal kuriuos šalies ūkininkai 2027 metais gautų 78 proc. ES išmokų vidurkio.

Prezidento teigimu, toks tempas „yra labai toli nuo tų pažadų, kurie buvo teikiami dar 2013 metais“.

„Tikrai kovosime, kovosime kartu su kitomis valstybėmis, kurioms lygiai taip pat skauda“, – žurnalistams Utenoje antradienį sakė G. Nausėda.

Prezidentas atstovaus Lietuvai ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje, kur bus tariamasi dėl naujo bendrijos biudžeto 2021-2027 metais.

Mėgstu sakyti, kad protingas kompromisas pasiekiamas tada, kada abi pusės yra nepatenkintos, reiškiasi, kažką pavyko suderėti.

Lietuva siekia, kad ES biudžetas būtų kuo didesnis, nori užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir apsisaugoti nuo drastiško vadinamųjų sanglaudos lėšų mažėjimo – ši parama skiriama mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą.

Tačiau daugiau į bendrą iždą sumokančios Vakarų Europos šalys nori mažesnio biudžeto, be to, lėšas siūlo labiau kreipti naujoms sritimis – migracijai, klimato kaitai, moksliniams tyrimams ir gynybai.

G. Nausėdos teigimu, Lietuva negali visiškai ignoruoti šių argumentų, todėl derybose „reikalingas protingas kompromisas“.

„Reikalingas protingas kompromisas. Mėgstu sakyti, kad protingas kompromisas pasiekiamas tada, kada abi pusės yra nepatenkintos, reiškiasi, kažką pavyko suderėti“, – kalbėjo prezidentas.

Europos Parlamentas siūlo, kad naujasis biudžetas 2021-2027 metų sudarytų 1,3 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, Komisija siūlo 1,11 proc. rodiklį, ES pirmininkaujanti Suomija – 1,07 proc., o Vokietija – 1 proc.

ES lyderių sprendimų šią savaitę nesitikima – derybos turbūt persikels į kitus metus.

„Paaiškinta, kad nepakankamas finansavimas gali lėtinti Lietuvai ir Baltijos šalims ypač svarbių infrastruktūros projektų – „Rail Balticos“, elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa – įgyvendinimą, taip pat jis mažins regiono ekonominį konkurencingumą, generuojamą pridedamąją vertę Bendrijai, Lietuvos tvarios plėtros perspektyvas“, – po G. Nausėdos susitikimo su ES pirmininkaujančios Suomijos premjeru Antti Rinne (Ančiu Rine) pranešė Prezidentūra.

Pokalbyje aptarta ES daugiametė finansinė perspektyva bei kiti klausimai.

Pasak Lietuvos prezidento, šalis pasiryžusi skirti atitinkamą finansavimą į ES biudžetą, kad jame būtų pasiektas iki 1,11 proc. bendrų nacionalinių pajamų dydis, skirtas sanglaudos, žemės ūkio ir kitoms programoms finansuoti.

G. Nausėda priminė, kad šių prioritetinių sričių finansavimas yra būtinas, užtikrinant regionų plėtrą Lietuvoje ir sukuriant vienodas konkurencines sąlygas ES šalių žemdirbiams.

Kalbėdamas apie Mobilumo paketą, G. Nausėda teigė, kad Lietuva nepritaria svarstomoms priemonėms, kurios sukurtų mažiau palankias sąlygas periferinių šalių vežėjams, prieštarautų aplinkos apsaugai ir bendrosios rinkos stiprinimui.

Susitikime su Suomijos parlamento pirmininku Matti Vanhanenu (Mačiu Vanhanenu) sutarta dar aktyviau bendradarbiauti inovacijų srityje, ES mokslinių tyrimų „Horizon“ programos kontekste, taip pat ieškoti galimybių spartinti „Rail Baltica“, dujų jungčių projektų įgyvendinimą.