„Tai tiesiogiai naudinga; norime paskatinti kitus daryti tą patį“, – atvykdamas į ES viršūnių susitikimą Briuselyje sakė Vokietijos lyderis.

Pasak jo, dabar svarbu daryti tai „greitai, o ne kažkada ateityje“.

Vokietija šeštadienį paskelbė, jog Ukrainai nusiųs papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų didelį spaudimą patiriančią šalies kariuomenę ir padėtų jai atremti padažnėjusius Rusijos oro smūgius.

Kyjivas sąjungininkių Vakaruose prašo skubiai padėti atremti Rusijos oro atakas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį Aljanso šalims pasakė, kad jos turėtų iš savo atsargų padėti Ukrainai.

„Jei Aljansui reikia rinktis, ar pasiekti NATO pajėgumų tikslus, ar suteikti daugiau pagalbos Ukrainai, mano žinia yra aiški: siųskite daugiau Ukrainai“, – sakė jis.

„Yra daugiau nei keista matyti, kad pradedame flirtuoti su režimu, kuris vykdo (...) labai didelius žiaurumus Ukrainos teritorijoje“, – atvykęs į Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimą Briuselyje sakė G. Nausėda.

„Tai siunčia labai blogą signalą visiems, pirmiausia – tarptautinei bendruomenei, o taip pat ir Ukrainai“, – pridūrė jis.

G. Nausėda tvirtino, jog Ukrainos pralaimėjimas kare blogintų saugumo situaciją visoje ES.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitiko Kinijoje spalio viduryje.

Tai buvo antrasis V. Putino susitikimas su kokiu nors Europos lyderiu nuo 2022-ųjų vasario, kai jis pradėjo invaziją į Ukrainą. 2022-ųjų balandį jis priėmė Austrijos kanclerį Karlą Nehammerį (Karlą Nehamerį).

V. Orbano poelgį viešai jau sukritikavo Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas), pareiškusi, kad šis ją nuvylė.

G. Nausėda sakė, kad „daliai šalių pradedant kurti kažkokią ypatingą diplomatijos rūšį“ su Rusija, ES turi likti vieninga ir nepasiduoti karo nuovargiui.

„Labai svarbu, ypač dabar, kritiniame karo etape, išlikti vieningiems, neskaldyti mūsų užsienio politikos, nes kitu atveju tai bus atskirų 27 šalių (užsienio – BNS) politika“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

„Neturime tam teisės“, – pridūrė jis.

G. Nausėda ES šalių vadovų susitikime žada kelti klausimus ir dėl finansinės paramos Ukrainai.

Europos Komisijai (EK) dar vasarą pasiūlius peržiūrėti Bendrijos biudžetą ir numatyti Kyjivui papildymą 50 mlrd. eurų paramą, prezidentas teigė, kad tokia pagalba nebūtų pakankama, „nebent esame pasiryžę prie šito klausimo sugrįžti, jeigu prireiktų“.

ES tęsiant diskusijas dėl 12-ojo sankcijų Rusijai paketo, G. Nausėda toliau kartojo, jog į jį reikia įtraukti Rusijos branduolinės energetikos milžinę „Rosatom“, dronų ir kitas technologijas.

ES šalių vadovai Briuselyje susitinka Kyjivui laukiant EK išvados dėl šalies galimybių pradėti stojimo į Bendriją derybas. Savo poziciją Komisija turėtų išsakyti lapkritį, o vėliau galutinį sprendimą turėtų priimti ir bloko lyderiai.

Europos Vadovų Taryba (EVT) taip pat diskutuos dėl raginimo paskelbti vadinamąją humanitarinę pertrauką Izraelio kare su islamistų grupuote „Hamas“.

G. Nausėda žurnalistams pakartojo EVT anksčiau išsakytą poziciją, kad Izraelis turi teisę gintis, tačiau nepažeidžiant tarptautinės humanitarinės teisės.

Daugelis J. Bideno ir Briuselio bendrų prioritetų priklauso nuo Kongreso gebėjimo patvirtinti vyriausybės biudžetą – tai sunki užduotis, nes Atstovų Rūmai vis dar neturi naujo pirmininko, o nesutarimai su kai kuriais respublikonų įstatymų leidėjais dėl pagalbos Ukrainai gali priversti lapkritį uždaryti federalinę vyriausybę.

JAV ir ES vadovai ne tik remia Ukrainos pastangas atremti Rusijos invaziją ir sprendžia „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį padarinius, bet ir aiškinasi, kaip suvaldyti klimato kaitą, ekonominę konkurenciją su Kinija, prekybos ir mokesčių klausimus.

Likus dienai iki susitikimo su J. Bidenu Ovaliajame kabinete, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) išreiškė optimizmą, kad JAV prezidentas gali įvykdyti savo pažadus padėti apginkluoti ir finansiškai paremti Ukrainą.

„Esu [dėl to] užtikrintas ir dėkingas už asmeninę Joe Bideno lyderystę, – sakė jis. – Jis padarys viską, kad ši parama būtų patvirtinta.“

Dabar atėjo laikas padvigubinti pastangas.

Ir ES, ir JAV didžiuojasi, kad yra ištikimos demokratijos principams, kurie yra jų vienybės šaltinis Rusijos karo Ukrainoje ir Izraelio bei „Hamas“ karo akivaizdoje.

Savo paramą Izraeliui abi pusės aiškino kaip bendrų demokratinių vertybių atspindį ir pabrėžė, kad karinėse operacijose svarbu laikytis tarptautinės teisės.

Tačiau demokratinių valstybių realybė yra tokia, kad užsienio politika gali keistis kartu su naujais rinkimais, o vidaus politikos interesai gali užgožti diplomatiją. Abi partnerės vis dar nesutaria dėl prekybos, ekonomikos klausimų ir paskatų pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.

JAV ir ES vis dar turi baigti rengti susitarimą dėl ekologiškai tvarios plieno ir aliuminio gamybos, kad būtų išvengta Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo metu įvestų muitų.

Pasak JAV veikiančio analitinio centro CSIS analitiko Federico Steinbergo (Federiko Steinbergo), J. Bideno paskatos atsisakyti iškastinio kuro europiečiams sukėlė šiek tiek nepatogumų.

Nors ES palankiai vertina JAV pastangas paspartinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos, kai kurie JAV vadovo programų elementai, anot analitiko, yra protekcionistinio pobūdžio, diskriminuoja prekybos partnerius ir kenkia Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemai, kurią Briuselis norėtų atgaivinti.

Tačiau kol kas JAV ir ES savo retorika ir politiniais sprendimais daugiausia dėmesio skiria didiesiems karo ir solidarumo iššūkiams.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį sakė, kad Ovaliajame kabinete pokalbis iš esmės suksis apie Ukrainą ir Izraelį.

„Šiandien vėjai ne tik pučia – šiandien jie yra štorminiai, – sakė ji kalbėdama Vašingtone įsikūrusiame strateginių studijų centre „Hudson Institute“. – Mūsų demokratijas nuolat ir sistemingai puola tie, kurie bjaurisi laisve.“

Be sankcijų Rusijai, ES šalys yra suteikusios Ukrainai apie 85 mlrd. eurų paramą, įskaitant apie 25,5 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą, sakė EK vadovė.

Tačiau dėl JAV Kongrese kilusios suirutės išlieka klausimas, ar JAV įsipareigojimai išliks tvirti. Bendra amerikiečių pagalbos Ukrainai suma iki šiol siekia 113 mlrd. dolerių (106,8 mlrd. eurų).

„Dabar atėjo laikas padvigubinti pastangas“, – ketvirtadienį sakė U. von der Leyen.

Tikimasi, kad J. Bidenas penktadienį paprašys Kongreso 105 mlrd. dolerių (99 mlrd. eurų) papildomo finansavimo, įskaitant 60 mlrd. dolerių (56,7 mlrd. eurų) Ukrainai, iš kurių didžiąja dalimi būtų papildytos anksčiau JAV suteiktų ginklų atsargos.

Europos Sąjungos lyderiai derinti šį klausimą paliko ambasadoriams ir Europos Komisijai (EK).

Po EVT posėdžio Lietuvos prezidentas žurnalistams sakė atkreipęs kolegų dėmesį, kad šie pasiūlymai nėra priimtini, kad „tai yra iš esmės sankcijų sušvelninimas dengiantis gana gražiais humanitariniais klausimais, tai yra maisto saugumo ir maisto trūkumo klausimais“.

„Mūsų įsitikinimu ir mūsų nuogąstavimu, tai gali reikšti, kad pasinaudodami šiomis išlygomis rusų oligarchai galės tvarkytis savo reikaliukus ir tokių būdu finansuoti tolesnį Kremliaus karą, kadangi tai yra artimi Kremliui oligarchai“, – teigė G. Nausėda.

„Atsirado kelios valstybės, kurios išreiškė solidarumą ir nuogąstavimus, Baltijos valstybės, Lenkija. Sutarėme, kad mūsų ambasadoriai dirbs šiuo klausimu ir kad šiuo klausimu didesnio vaidmens imsis Europos Komisija“, – sakė jis.

Lietuvos vadovas tvirtino, kad palankiai įvertintas buvo jo siūlymas prailgti sankcijų galiojimo ir peržiūros laikotarpį nuo šešių iki dvylikos mėnesių.

Anot jo, sprendimas dėl to galėjo būti priimtas, jeigu dvi šalys nebūtų tam pasipriešinusios.

„Galiausiai sutarėme, kad pasibaigus šešiems mėnesiams šių sankcijų galiojimui grįšime prie šito klausimo, per tą laiką įvertinsime, ar nėra kokių nors juridinių niuansų, ir labai tikėtina, kad šis Lietuvos pasiūlymas bus įgyvendintas šiek tiek vėliau“, – teigė G. Nausėda.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau pranešė, kad Lietuva ir Lenkija užblokavo naujų sankcijų Rusijai priėmimą dėl Vakarų šalių pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui. Pasak jo, pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.

„Financial Times“ pranešė, kad išimtis sankcijoms pasiūlė Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai, iniciatyvai paramą pareiškė ir dalis kitų Vakarų Europos valstybių.

Dokumente teigiama, kad kroviniai Europos uostuose šiuo metu sulaikomi ilgiau nei būtina, nes bendrovės nerimauja dėl dalyvavimo sandoriuose su Rusijos įmonėmis, kurios priklauso sankcionuotiems asmenims, ir taip sutrinka trąšų bei maisto tiekimo grandinės.

G. Landsbergio teigimu, iš pradžių išimtys siūlytos taikyti pusantro tūkstančio Rusijos privačių asmenų ir įmonių, tačiau vėliau sąrašas sutrumpintas.

G. Nausėda nepaneigė, bet ir nepatvirtino, kad tarp šių asmenų minimas ir Rusijos oligarchas Andrejus Melničenka. Dėl sąsajų su juo sankcijų pavasarį sulaukė Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“.

„Jeigu mes tas pavardes žinome, turime padaryti viską, kad jie nebūtų tos istorijos laimėtojai“, – teigė prezidentas.

Didėjant susirūpinimui, kad nusivylimas dėl ilgo laukimo gali pastūmėti kai kurias kandidates arčiau Rusijos ir Kinijos, Briuselis nori parodyti, kad jis ir toliau yra geriausia viltis kaimynėms.

Tačiau per susitikimą su Albanijos, Bosnijos, Serbijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Kosovo vadovais nebuvo jokio proveržio jų kelyje į narystę. Vietoj to 27-ių šalių klubas per viršūnių susitikimą Brdo pilyje Slovėnijoje, šiuo metu pirmininkaujančioje ES, kalbėjo apie milijardų dolerių vertės paramą rytinėms savo kaimynėms.

"Vakarų Balkanai yra tos pačios Europos dalis, kaip ir Europos Sąjunga. Turime tą pačią istoriją. Mus vienija tie patys interesai, tos pačios vertybės, esu įsitikinusi, ir tas pats likimas, - sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. - Europos Sąjunga nėra užbaigta be Vakarų Balkanų“.

„Geostrateginis interesas“

ES plėtra, kadaise buvusi svarbiausia bloko politikoje, pastaraisiais metais sustojo. Kai kurios turtingesnės narės bijo sukelti naują migracijos bangą, o kai kurios pretendentės patiria sunkumų vykdydamos reikalaujamas reformas, ypač diegiant demokratines normas.

Galutinėje aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje po ilgų derybų teigiama, kad blokas „dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą plėtros procesui“. Tačiau taip pat sakoma, kad pirmiau ES turi „pagilinti savo pačios raidą ir garantuoti savo gebėjimą integruoti naujas nares“.

Deklaracija priimta po to, kai valstybės narės atmetė šeimininkės Slovėnijos reikalavimą įsipareigoti iki 2030 m.  priimti Vakarų Balkanų kandidates.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė prieštaraujanti, kad būtų nustatytas narystės proceso galutinis terminas, nes jis „galiausiai daro mums spaudimą“. Bet ji vis tiek tvirtino, kad ES turi „didžiulį geostrateginį interesą“ galiausiai įsileisti Vakarų Balkanų šalis.

Tai atspindi vis didėjantį ES susirūpinimą dėl Maskvos ir Pekino, išsiuntusių į regioną milijonus vakcinų nuo koronaviruso, veiksmų.

Maskva palaiko glaudžius kultūrinius ryšius su draugiškomis stačiatikių tautomis, o Pekinas suteikė regionui didelių paskolų, įskaitant prieštaringai vertinamą 1 milijardą dolerių keliui. Juodkalnija patiria sunkumų ją grąžinti. Atsakydama į tai, ES skyrė regionui „precedento neturintį“ 30 mlrd. eurų ekonominių investicijų paketą. Pareigūnai taip pat pažadėjo „apčiuopiamą“ pagerėjimą Balkanų žmonėms, pavyzdžiui, padidinti skiepų normas, kad šiemet jos atitiktų ES lygį, ir panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius.

Tai gali būti menka paguoda šalims kandidatėms, kurioms vis dar skauda, kad 2019 m. Prancūzija, Danija ir Nyderlandai pirmiau pradėjo stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Nuo tada Bulgarija tapo pagrindine pažangos kliūtimi, kilus ginčui dėl istorijos ir kalbos atsisakiusi leisti Šiaurės Makedonijai pradėti procesą. Abiejų šalių vadovai susitiko su kolegomis iš Prancūzijos bei Vokietijos, tačiau jokios pažangos nepasiekė prieš kitą mėnesį Bulgarijoje vyksiančius rinkimus.

"Jokių iliuzijų"

„Neturiu iliuzijų dėl greito įstojimo į ES, - sakė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, kurio šalis pateikė stojimo į ES prašymą 2009 metais. - Politiniai ES poreikiai yra tokie, kad Balkanų plėtra nėra nei dominuojanti, nei populiari tema“.

Prieš viršūnių susitikimą Briuselis laimėjo nedidelę diplomatinę pergalę tarpininkaudamas susitarimui, kad būtų sumažinta tarp Serbijos ir Kosovo prapliupusi įtampa. Buvę priešai susidūrė kaktomis, kai Kosovas uždraudė įvažiuoti į jo teritoriją automobiliams su serbų valstybiniais numeriais.

Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 m., praėjus dešimtmečiui po nepriklausomybės siekusių etninių albanų partizanų ir serbų pajėgų karo. Maždaug 100 šalių, tarp jų ir visos ES narės, išskyrus penkias, pripažino šį žingsnį, bet ne Serbija ir jos sąjungininkės Kinija bei Rusija. ES tarpininkavo prieš dešimtmetį prasidėjusiam dialogui tarp dviejų Balkanų kaimynių, tačiau santykių normalizuoti nepavyko.

„Dabar galime pradėti įgyvendinti [planą] ir atkurti savo ekonomikas. Mūsų istorinis atsigavimo paketas stums į priekį mūsų žaliąją ir skaitmeninę pereigą“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesis Michelis (Šarlis Mišelis).

Lyderiai stengėsi išgelbėti  1,8 trln. eurų daugiametį biudžetą ir ekonomikos gaivinimo paketą, laikomus gyvybiškai svarbiais pastangoms atkurti nuo pandemijos nukentėjusias Bendrijos ekonomikas. Šiuos planus Vengrija ir Lenkija grasino blokuoti dėl siūlymų Bendrijos finansavimą susieti su teisinės valstybės principų laikymusi.

Budapeštas ir Varšuva yra vieni didžiausių ES biudžeto pinigų gavėjų, o naujas mechanizmas kritikų buvo vertinamas kaip priemonė, turinti stabdyti autoritarizmo tendencijų stiprėjimą Lenkijoje ir Vengrijoje.

Briuselis abi vyriausybes kaltina varžant demokratines laisves. Lenkija ypač kritikuojama dėl pastangų apriboti teismų sistemos nepriklausomumą, o Vengrija – dėl žiniasklaidos laisvės ribojimo.

Vokietija, šiuo metu pirmininkaujanti ES, atvėrė kelią iš aklavietės, pasiūliusi teisinę „deklaraciją“, turinčią suteikti šalims daugiau aiškumo, kaip veiktų įstatymų viršenybės laikytis reikalaujantis mechanizmas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sakė, kad preliminarų susitarimą Lenkija ir Vengrija priėmė, bet Berlynui dar reikia įtikinti kitas Bendrijos nares, susirūpinusias, kad šis kompromisas gali susilpninti ES vertybes.

Viršūnių susitikimo šeimininko Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio) atstovas sakė, kad 27 lyderiai, ilgai nesimatę dėl karantino, pirmiausia „apsikeitė nuomonėmis“ su Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli (Davidu Sasoliu).

Vokietijos kanclerei Angelai Merkel kaip tik tą dieną, kai ji ir 26 jos kolegos sugrįžo į Briuselį, sueina 66-eri. Tačiau lyderiai rengiasi ne švęsti, o išsiaiškinti, ar asmeninėmis derybomis galima atsakyti į 750 mlrd. eurų klausimą.

„Konsultacijas pradedame labai energingai, bet taip pat privalau pasakyti, kad nesutarimai vis dar labai, labai dideli, todėl negaliu prognozuoti, ar šįkart galėsime pasiekti susitarimą“, – sakė ji.

Išgyvename beprecedentę krizę sveikatos apsaugos ir, taip pat, socialiniu lygiu. Mums reikia daugiau solidarumo ir ambicijų

„Tai būtų pageidautina, bet taip pat turime matyti tikrovę ir mums tikrai reikia daug pasiryžimo leistis į kompromisus, jei norime ką nors pasiekti, – pažymėjo A. Merkel. – Štai kodėl tikiuosi labai, labai sunkių derybų.“

Atvykęs į Europos Vadovų Tarybą, kur lyderiai ir jų sumažintos komandos derėsis laikydamiesi socialinio atstumo, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) kalbėjo apie „lemiamą momentą“.

„Išgyvename beprecedentę krizę sveikatos apsaugos ir, taip pat, socialiniu lygiu. Mums reikia daugiau solidarumo ir ambicijų“, – sakė jis.

A. Merkel ir E. Macronas pritaria atsigavimo paketui, apimančiam paskolas ir subsidijas valstybėms narėms, kad jos galėtų gaivinti viruso ir prevencinių karantino priemonių supurtytas ekonomikas.

„Lošiama iš mūsų Europos projekto“, – perspėjo E. Macronas prieš susitikdamas su Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Riute). Šis nepritaria pinigų dalijimui be griežtų išankstinių sąlygų ir galios vetuoti nacionalinius gelbėjimo planus.

„Solidarumas, taip: tų šalių, kurios dabar gali surasti daugiau savo pačių biudžetuose kovai su krize, toms šalims, kurios gali padaryti mažiau“, – sakė M. Rutte.

„Tačiau tuo pačiu metu taip pat galima prašyti šių šalių padaryti visa, kas įmanoma, kad kitą kartą [jos] tai išspręstų pačios. Tai daroma reformomis darbo rinkoje, dėl pensijų“, – pabrėžė jis.

Sunkūs laikai

ES dėl koronaviruso krizės patiria istorinį ekonominį nuosmukį ir bloko pareigūnai rengė planus dėl didžiulio skatinimo paketo šalims po karantino.

Tačiau grupė ryžtingai nusiteikusių šiaurinių valstybių, kuriai vadovauja Nyderlandai, nesutinka dalyti pinigų pietinėms kaimynėms be griežtų su jais susietų sąlygų.

Intensyvios derybos turėtų vykti ir šeštadienį, ir, galbūt, net sekmadienį, bet nedaug kas tiki, kad įvyks persilaužimas, tad vėliau šį mėnesį galėtų būti surengtas dar vienas viršūnių susitikimas.

Susitarimui pasiekti reikės visų sunkaus darbo ir politinės valios. Atėjo laikas. Susitarimas būtinas.

Ch. Michelis bandė skatinti ryžtą po ankstesnių koronaviruso eros vaizdo konferencijų, kurios tik akcentavo lyderių nuomonių skirtumus.

„Susitarimui pasiekti reikės visų sunkaus darbo ir politinės valios. Atėjo laikas. Susitarimas būtinas, – rašė jis laiške, kuriuo kvietė lyderius sugrįžti į Briuselį. – Mums reikės surasti veiksmingus sprendimus ir susitarti didesnei mūsų piliečių naudai.“

Tačiau optimizmo trūksta. Kai kurie lyderiai į Belgijos sostinę atvyko dar viršūnių susitikimo išvakarėse, kad galėtų surengti privačias diskusijas prieš pagrindinį renginį.

Europos diplomatai sakė, jog Nyderlandai toliau reikalaus palikti valstybėms narėms teisę vetuoti bet kokį bendrą ES skolinimąsi siekiant finansuoti paskolas savo narėms.

Jie taip pat nori, jog bet kokios paskolos ar subsidijos būtų susietos su griežtomis sąlygomis, kad tokios itin įsiskolinusios šalys kaip Ispanija ir Italija prižiūrint Europos Komisijai vykdytų reformas.

Tam kategoriškai nepritaria pietinės valstybės. Ir Ch. Michelis, ir A. Merkel, kurios šalis ką tik pusmečiui perėmė pirmininkavimą ES, stengsis ieškoti kokio nors kompromiso.

„Neatmetame galimybės pasiekti susitarimą šį savaitgalį, bet jei susitarimo nebus, neatmetame galimybės vėliau surengti tolesnes derybas“, – trečiadienį sakė olandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas.

Paskolos ar subsidijos?

Nyderlandai iškilo kaip svarbiausias stabdys, bet M. Rutte poziciją tvirčiau ar silpniau taip pat remia kitos vadinamojo taupiojo ketverto narės: Švedija, Danija ir Austrija.

Ch. Michelio plane numatomas 750 mlrd. eurų atsigavimo paketas iš 250 mlrd. eurų paskolų ir 500 mlrd. eurų subsidijų, kurių jas gavusioms šalims nereiktų grąžinti.

Taupusis ketvertas nepritaria subsidijoms ir nori, kad bet kokios paskolos būtų susietos su išankstinėmis sąlygomis.

Atsigavimo paketas yra priedas prie planuojamo 1,074 trln. eurų septynerių metų ES biudžeto 2021–2027 metų laikotarpiui, dėl kurio lyderiai taip pat turėtų sutarti artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais.

„Susitarimas visai nėra garantuotas. Priešingai, dar reikia įveikti didelius nesutarimus“, – pripažino vienas ES aukšto rango pareigūnas.

Be atsigavimo paketo valdymo, lyderiai taip pat gali ginčytis dėl pastangų paramą iš ES biudžeto susieti su sąlyga, kad bloko narės privalo laikytis teisinės valstybės principų.

Vengrija ir Lenkija, prieš kurias Europos Komisija ėmėsi veiksmų dėl įtariamo poslinkio autoritarizmo link, stengsis neleisti įrašyti į biudžetą tokios taisyklės.

Šį pasitarimą temdo aštrūs ginčai tarp didesnių išlaidų vengiančių turtingųjų valstybių, finansavimą siekiančių išsaugoti neturtingųjų šalių, taip pat kitų, norinčių finansuoti dideles tarptautines ambicijas.

Grumtynės dėl lėšų, net ir geriausiais laikais būdavusios įtemptos, dabar kelia itin daug rūpesčių, nes iš Bendrijos pasitraukė Jungtinė Karalystė.

„Brexito“ spraga“ atsirado netekus 75 mlrd. eurų JK indėlio 2021–2027 metų laikotarpiui, bet Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sakė, kad tai neturi reikšti, jog ES turėtų apkarpyti savo užmojus mažindama išlaidas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad esama „didelių nesutarimų“, kuriuos 27 bloko narės privalo įveikti. Kai kurie pareigūnai prognozavo, kad derybos tęsis ir savaitgalį.

„Nesame patenkinti dabartine padėtimi, nes pusiausvyra tarp daugiau sumokančių nei gaunančių dar nebuvo tinkamai aptarta“, – sakė į viršūnių susitikimą atvykusi A. Merkel.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ketvirtadienį atskirus susitikimus su 27 šalių lyderiais, pradėjęs nuo Švedijos, priklausančios „taupiajam ketvertui“, nusistačiusiam prieš didelį biudžeto didinimą.

„Esu įsitikinęs, kad ateinančiomis valandomis arba ateinančiomis dienomis bus įmanoma pasiekti pažangą“, – žurnalistams sakė Ch. Michelis.

Tačiau ne visi nusiteikę optimistiškai kaip Ch. Michelis. Kai kurie ES šaltiniai užsiminė, kad nesutarimai yra tokie dideli, jog šis susitikimas gali būti greitai užbaigtas, o problemų sprendiniai atidėti iki ateinančio arba dar kito viršūnių susitikimo.

E. Macronas, norintis, kad būtų apsaugotos išmokos žemės ūkiui ir būtų skirta daugiau lėšų Europos gynybos projektams, pareiškė esąs pasiruošęs ilgam procesui.

„Panaudosiu visą laiką, kiek reikės, kad būtų parengtas ambicingas susitarimas, ginantis mano atstovaujamus interesus“, – sakė jis ir pridūrė, kad susitarimas gali būti pasiektas išlaikant „kompromiso ir ambicijų dvasią“.

Prancūzijos vadovas pažymėjo, kad „Europai būtų nepriimtina kompensuoti Britanijos pasitraukimą mažinant jos lėšas“.

Tačiau Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Maren) atmetė Prancūzijos prezidento raginimą išlaikyti dosnumą po „Brexito“. Anot jos, ES privalo būti „realistė“, išstojus vienai iš didžiausių savo finansuotojų.

Minimalios išlaidos pagal daugiametę finansinę programą (DFP), kaip oficialiai yra vadinamas ilgalaikis biudžetas, tėra kiek daugiau nei 1 trln. eurų.

Skirtingi siekiai

Labiausiai nesutariama, kiek turėtų būti didinamas biudžetas, kaip galėtų būti perskirstytas prioritetinių sričių finansavimas ir kokią dalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP) kiekviena narė turėtų mokėti į bendrą kasą.

Dar vienas opus klausimas – ar turėtų išlikti galimybė susigrąžinti dalį įmokų, taikoma kai kurioms turtingosioms narėms.

Vėliausia DFP buvo 1,08 trln. eurų (2018 metų kursu).

„Taupusis ketvertas“ – Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija – nori, kad išlaidos būtų mažesnės ir kad „Brexito“ spraga būtų tik iš dalies kompensuota. Jos, kaip ir Vokietija, taip pat nori išlaikyti galimybę susigrąžinti dalį įmokų.

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) uždavė griežtą toną, per „Twitter“ pareiškęs, kad Vienos indėlis į ES biudžetą negali „be galo didėti“, ir atmetė Ch. Michelio siūlomą kompromisą.

Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) per tviterį paskelbė nuotrauką, kuriai jis pozavo kartu su kitais „taupiojo ketverto“ lyderiais. Savo žinutėje jis rašo, kad ES biudžetas turi būti didinamas nedaug ir kad jį būtina modernizuoti.

Švedijos vyriausybės vadovas Stefanas Lofvenas (Stefanas Liovenas) savo ruožtu atmetė siūlomą „dramatišką“ šalių indėlių didinimą.

Tuo metu vienas iš pagrindinių išlaidas didinti reikalaujančių balsų yra Europos Parlamentas, norintis, kad DFP būtų padidinta iki 1,32 trln. eurų, siekiant apmokėti brangiai kainuosiančius planus, pavyzdžiui, per tris dešimtmečius paversti Europos Sąjungą taršos anglies junginiais nedidinančia ekonomika.

Tuo metu „sanglaudos draugų“ grupė, sudaryta daugiausiai iš rytinių ir pietinių ES narių, pageidauja išsaugoti lėšas, skiriamas padėti priartinti jų infrastruktūrą ir visuomenę prie turtingesnių kaimynių lygio.

Nuo žemės ūkio labai priklausomos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, Ispanijai ir Lenkija, irgi siekia išlaikyti išmokas ūkininkams.

Europos Komisija, vadovavimą perėmus Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajane) siekianti sustiprinti ES geopolitinę įtaką, viliasi, kad Bendrijos biudžetas išaugs iki 1,13 trln. eurų.

Prieš viršūnių susitikimą Ch.Michelis siūlė pritarti 1,09 trln. eurų DFP, nurėžiant nuo sanglaudos fondų ir žemės ūkio subsidijų, bet daugiau skiriant kitoms prioritetinėms sritims.

Vienas aukšto rango ES pareigūnas sakė, kad pagal Ch. Michelio planą būtų permesta „apie 8 mlrd. eurų iš turtingųjų šalių skurdesnėms“.

Vis dėlto jo planas nesulaukė didelio palaikymo.

Europos Parlamentas tokį biudžetą laiko per mažu. Vokietija sako, kad jis yra „žingsnis atgal“, o Ispanija kritikavo, kad „nepripažįstamas žemės ūkio vaidmuo“ ES sanglaudai.

Tačiau minėtas aukšto rango Bendrijos pareigūnas sakė, kad Ch. Michelis įsitikinęs, jog ginčai nebus išspręsti ir per artimiausius mėnesius, bet jis „labai pasiryžęs užsitikrinti susitarimą artimiausiomis dienomis“.

„Pirmas įspūdis yra toks, kad JK (Jungtinės Karalystės) pasiūlymas neatitinka mūsų lūkesčių ir gali pabloginti mūsų piliečių padėtį JK“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas po antros viršūnių susitikimo dienos spaudos konferencijoje Briuselyje.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) žurnalistams sakė, kad T.May pasiūlymas yra „pirmas žingsnis, tačiau nepakankamas“.

Britanijoje gyvenančių trijų milijonų ES piliečių likimas po jos atsiskyrimo nuo Bendrijos yra vienas svarbių pirmadienį prasidėjusių derybų tarp Londono ir Briuselio klausimų.

Praėjus lygiai metams po birželio 23-osios referendumo, per kurį britai nusprendė trauktis iš ES, T.May pažadėjo, kad niekas nebus priverstas išvažiuoti iš Karalystės po „Brexit“ ir iki tam tikros datos į šalį atvykusiems europiečiams bus užtikrinta teisė į sveikatos apsaugą, švietimą, socialinę paramą ir pensijas.

Tačiau ji atsisakė paminėti konkrečią datą, užsiminusi, kad tai turėtų būti data tarp 2017 kovo 29 dienos, kai Britanija pradėjo „Brexit“ procesą ir jos numatomo oficialaus išstojimo dienos po dvejų metų.

Pasak Belgijos ministro pirmininko Charles Michelio (Šarlio Mišelio), ketvirtadienį per ES lyderių vakarienę T.May pateiktas pasiūlymas yra „ypač neapibrėžtas“.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Garbielis (Zigmaras Gabrielis) Paryžiuje sakė, kad šis pasiūlymas yra „pats minimumas“ ir pridūrė, jog tai, ką britai siūlo, „turėtų būti savaime suprantama“.

„Kalbant apie mane, pats faktas, kad jūs nebūsite išmesti, nėra įtikinantis laimėjimas“, – kandžiai sakė jis.

„Teisingas ir rimtas pasiūlymas“

Tačiau T.May savo pasiūlymą gynė.

„Aš ir toliau laikausi požiūrio, kad tai yra teisingas ir rimtas pasiūlymas“, – sakė ji po susitikimo spaudos konferencijoje.

„Mes sakome, kad tie ES šalių piliečiai, kurie atvyko į Jungtinę Karalystę, kurie susitvarkė savo gyvenimus ir namus Jungtinėje Karalystėje, galės pasilikti ir jiems bus užtikrintos jų teisės Jungtinėje Karalystėje“, – pareiškė ji.

„Manau, kad tai yra labai rimtas pasiūlymas, – pridūrė premjerė. – Tarp jo ir Europos Komisijos pateikto pasiūlymo yra kai kurių skirtumų ir dabar dėl jų vyks derybos“.

ES lyderiai sakė norintys sužinoti daugiau techninių šio pasiūlymo detalių, kurios turėtų būti paskelbtos oficialiai pirmadienį.

„Nenorime pirkti katės maiše“, – sakė C.Michelis, prisimindamas seną posakį.

„Europos piliečių teisės ilgainiui turi būti užtikrintos“, – pareiškė jis.

T.May jau pasipriešino Briuseliui, atsisakydama leisti Europos Teisingumo Teismui spręsti bet kokius su piliečių teisėmis Britanijoje susijusius teisinius ginčus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, įtakingiausia ES lyderė, ketvirtadienį pareiškė, kad T.May planas yra „gera pradžia. Tačiau, žinoma, dar yra daug daug kitų klausimų“.

Europos Sąjungos lyderiai Briuselyje ketvirtadienį rinksis į nepaprastąjį posėdį dėl Ukrainos, pranešė pirmadienį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjis).

ES šalių vadovai „svarstys pastaruosius įvykius Ukrainoje, (tarsis) kaip palengvinti taip reikalingą padėties deeskalavimą“, sakė jis.

Taip pat ES paragino Rusiją atitraukti savo karines pajėgas atgal į bazes ir pradėti konsultacijas su Kijevu.

Kiek anksčiau ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton), kalbėdama su žurnalistais po skubiai sušaukto ES užsienio reikalų ministrų posėdžio, kuriame svarstyta krizė Ukrainoje, pažymėjo, kad ES viršūnių susitikimas „tikėtinas“ vėliau šią savaitę.