„Lifosos“ nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Varnas teigia, kad didžioji dalis bendrovėje dirbančių žmonių šiuo metu yra prastovose, tačiau nė vienas iš darbo neatleistas.

„Beveik visi. Procentais nepasakysiu, bet didžioji dalis prastovose, gal apie 90 procentų. Kiti dar naudojasi atostogomis, yra daug ilgamečių darbuotojų, jie turėjo papildomų atostogų dienų. Nė vienas negavo atleidimo lapelio, pinigai išmokėti, jokių įsiskolinimų nėra“, – BNS kalbėjo V. Varnas.

Anot jo, tarp dirbančių – administracijos darbuotojai, įrangos prižiūrėtojai ir atliekantys apsaugos funkcijas, paslaugas  „Lifosai“ nutraukus saugos tarnybai.

„Kas neturi atostogų, yra prastovose iki jų atšaukimo. Visi laukia administratoriaus, yra direktoriaus planas, turėtų būti veiklos, po truputį įsivažiuosime“, – sakė V. Varnas.

ES kovo 9-ąją paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos, o balandžio 10-ąją įmonė veiklą sustabdė. Jos atstovas teigia, kad apie administratoriaus paskyrimą jokios informacijos kol kas nėra. 

„Bendrovė toliau laukia šio klausimo sprendimo. Pastaroji aplinkybė įtakos įmonės veiklai ir planams neturi. Dabar gamykloje vykdomi remonto darbai, kad pradėjus veikti laikinajam administratoriui galėtume visiškai sklandžiai atnaujinti gamybą“, – pirmadienį BNS sakė įmonės viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius.

Balandžio pabaigoje „Lifosos“ generalinis direktorius Rimantas Proscevičius anksčiau BNS sakė, kad remontas baigsis gegužės 6-ąją, tada prasidės įrangos konservavimo darbai. Bendrovė yra paruošusi planą, pagal kurį, prižiūrint administratoriui galėtų gaminti diamonio fosfato ir monokalcio fosfato trąšas, tokiu atveju reikėtų 500-600 darbuotojų, kurių skaičius palaipsniui galėtų būti didinamas.

Finansų ministerija pranešė, kad tik sulaukus informacijos iš specialiųjų tarnybų apie pretendentus jos komisija spręs dėl laikinojo administratoriaus kandidatūros ir teiks ją ministrei. Tikėtina, kad tai bus ne anksčiau kaip kitą savaitę.

Ministerija praėjusią savaitę gavo kandidatų sąrašą, kurį sudarė paraiškas įvertinęs Valdymo koordinavimo centras.

Galimybė skirti laikinąjį administratorių atsirado balandžio 27-ąją įsigaliojus Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pataisoms, Seime priimtoms reaguojant į sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

„Sodros“ duomenimis, bendrovėje šiuo metu dirba 993 darbuotojai, iki sankcijų jų buvo 1030.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“. „EuroChem Group“ kovo 10 dieną pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat esą nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas.

„Lifosos“ finansų direktorė Regvita Ivanovienė kovo viduryje pranešė, kad A. Melničenka savo akcijas perrašė žmonai.

R. Proscevičiaus teigimu, bendrovės akcininkų struktūroje jokių pakitimų iki balandžio pabaigos neįvyko.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas reaguojant į Gibraltaro sprendimą paleisti sulaikytą Irano tanklaivį.

„Pažymime, kad Gibraltaro vyriausybė sulaukė Irano garantijų, jog tanklaivis „Grace 1“ neplauks į Siriją. Iranas turi laikytis duoto pažado. Netoleruosime ir neleisime Iranui ar kam nors kitam apeiti ES sankcijas, paskelbtas režimui, panaudojusiam cheminį ginklą prieš savo žmones“, – rašoma URM pareiškime. 

Anot ministerijos, atakos ir neteisėtas komercinių laivų sulaikymas Hormūzo sąsiauryje bei Gibraltaro veiksmai užtikrinant ES sankcijų vykdymą yra nelygintini dalykai.   

URM taip pat akcentavo būtinybę užtikrinti laisvą komercinių laivų judėjimą.

Gibraltaro teismas ketvirtadienį nurodė paleisti praėjusį mėnesį prie šios britų valdos krantų sustabdytą Irano tanklaivį „Grace 1“. Šis sprendimas buvo priimtas Iranui pateikus raštiškas garantijas, jog laivas neplukdys savo krovinio į Siriją.

Scanpix nuotr.

2,1 mln. barelių iranietiškos naftos krovinį gabenusį tanklaivį liepos 4 dieną prie Gibraltaro krantų sulaikė šios britų užjūrio teritorijos policija, padedant Didžiosios Britanijos specialiosioms pajėgoms.

330 m ilgio laivas buvo sulaikytas įtarus, kad juo plukdoma nafta Sirijai, pažeidžiant ES sankcijas.

Tai išprovokavo diplomatinę krizę tarp Teherano ir Londono.

„Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai nenustatė faktinių duomenų apie tai, kad kelios Lietuvos įmonės vykdo veiklą Krymo pusiasalyje, pažeisdamos Europos Sąjungos sankcijas, (...) todėl priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą“, – rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Prokuratūra bendrovių neįvardijo, tačiau nurodė, kad tirta trijų įmonių veikla. Siekiant patikrinti surinktus duomenis, teisinės pagalbos prašyta Ukrainos teisėsaugos.

Žiniasklaidoje anksčiau minėta viena didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovių „Hanner“, Vytauto Lauručio ir Panevėžio įmonės „Pluošto linija“ valdoma Krymo  bendrovė „Pluošto linija“, taip pat Raimondo Tumėno valdoma „BTInvest“.

Prokuratūra skelbia dėl vienos Lietuvos įmonės veiklos Krymo pusiasalyje medžiagą perdavusi FNTT spręsti, ar ji nepažeidė tarptautinių sankcijų.

Pasak Generalinės prokuratūros, nė viena bendrovių į Europos Sąjungą neimportavo Krymo ar Sevastopolio kilmės prekių, taip pat nepardavinėjo bei neeksportavo transporto, telekomunikacijų, energetikos, naftos, dujų ir mineralinių išteklių produktų bei technologijų, neteikė finansinės ar techninės paramos šiems sektoriams, taip pat turizmo paslaugų.

„Bendrovių veiksmai buvo susiję ne su užsienio investicijomis Kryme arba Sevastopolyje, o su iki okupacijos regione turėto turto išsaugojimu arba jo išvedimu iš aneksuotos teritorijos rinkos“, – rašoma prokuroro nutarime.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 metų vasarą gavus Užsienio reikalų ministerijos informaciją apie galimą Lietuvos įmonių Rusijos taikomų sankcijų režimo pažeidimą.

URM reagavo į dienraščio „Verslo žinios“ paskelbtą informaciją, kad dėl Europos Sąjungos Rusijai taikomų sankcijų sunkumų turi ir kelios Lietuvos bendrovės, plėtojusios veiklą Rusijos 2014 metais aneksuotame Kryme.

Europos Sąjunga sankcijas Rusijai paskelbė 2014 metais, jai aneksavus Krymą ir pradėjus remti separatistus rytų Ukrainoje.

Sankcijos numato, kad į ES šalis draudžiama importuoti Krymo ir Sevastopolio kilmės produktus.

Be to, ES šalių piliečiams ir kompanijoms draudžiama investuoti į Krymą ir Sevastopolį: pirkti nekilnojamąjį turtą, finansuoti Kryme veikiančias kompanijas, teikti turistinės veiklos paslaugas, taip pat tiekti šiam regionui transporto, telekomunikacijų, energetikos, gavybos sektorių prekes ir technologijas.