Europos Parlamento liaudies partijos frakcijai priklausanti Rasa Juknevičienė teigė, kad pagrindinis žaliojo pažymėjimo tikslas, „kad ES kuo greičiau grįžtų prie laisvo judėjimo, prisitaikydama prie esamos sanitarinės situacijos“.
„Siekiama, kad žmonės vėl galėtų skraidyti lėktuvais, laisvai kirsti valstybių sienas. Kai kurioms šalims taip pat labai svarbu sezoniniai darbai, kadangi daug žmonių kirsdavo sienas dėl šios priežasties.
Galvojama, kad sertifikatas galės būti naudojamas dar šią vasarą, Europos Parlamentas (atitinkamus nutarimus – ELTA) turėtų priimti balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Jau kitą savaitę vyks plenariniai posėdžiai, juose tai bus svarstoma“, – teigė ji Europos Parlamento organizuotoje konferencijoje.
R. Juknevičienė pabrėžė, kad žaliasis pažymėjimas nėra skiepų pasas.
„Yra trys sertifikato tipai: vakcinacija, persirgimas ir neigiamas testas. Sertifikatas bus nemokamas, galimas naudoti popieriniu ir skaitmeniniu pavidalu. Tai nėra vakcinų pasas, (...) kadangi tai nėra tik skiepams skirtas dokumentas. Visi ES piliečiai turėtų būti traktuojami vienodai, sertifikatas turės padėti veikti visiems (...)“, – tikino ji.
Anot europarlamentarės, žaliąjį pažymėjimą ES piliečiai galės gauti nepriklausomai nuo gautos vakcinos, tačiau ji turės būti registruota Europos vaistų agentūroje (EVA).
R. Juknevičienės teigimu, žaliasis pasas ir Lietuvoje planuojamas įteisinti galimybių pasas nėra tapatūs dokumentai.
„Noriu pabrėžti, kad tai yra skirtingi dokumentai, kai kalbame apie Lietuvos galimybių pasą ir šį dokumentą. Jis nebus naudojamas jokiems kitiems tikslams tik judėjimui tarp sienų. Kitus dokumentus nacionalinės valstybės gali turėti (...), tačiau jos tai turės pasitvirtinti nacionalinėje teisėje. Tai svarbu pabrėžti ir nepainioti šių dokumentų“, – akcentavo ji.
Žaliojo paso atsakingoms institucijoms teikiami asmens duomenys bus minimalūs, tikino R. Juknevičienė.
„Duomenų naudojimo proporcingumo tikslais dar vyksta konsultacijos su duomenų apsaugos institucijomis. (...) Duomenys tuose sertifikatuose turės būti labai minimalūs, skirtingai nuo PSO geltonojo skiepų paso. Duomenų nuskaitymas nebus centralizuotas, (...) tai bus vietinis duomenų nuskaitymas. Sertifikatas turės galią tol, kol PSO paskelbs pandemijos pabaigą“, – sakė ji.
Europarlamentarė pridūrė, kad ketinama svarstyti, kaip žaliojo paso koncepciją būtų galima išplėsti ir į trečiąsias šalis.
Savo ruožtu europarlamentaras Liudas Mažylis pažymėjo, kad žaliasis pasas neturėtų būti interpretuojamas kaip turistinių kelionių atvėrimo priemonė.
„Žvelgiu į šį instrumentą kaip į praktinį būdą sumažinti formalumus kertant valstybių sienas, bet ne daugiau. (...) Man šiokį tokį nerimą kelia ir europarlamentarų, ir daugelio piliečių kiek nepagrįsti į šitą žaliąjį sertifikatą sudedami lūkesčiai, esą prasidės galimybė „turistauti“. Tai nėra starterio šūvis visiems pradėti keliauti, nes visi kišenėse turėsime šiuos pasus“, – teigė jis.
L. Mažylis taip pat pabrėžė, kad apie platesnio masto imuniteto pasą kalbėti dar anksti.
„Epidemiologiniu požiūriu šio paso ne tik negalima vadinti, kaip buvo pasakyta, skiepų pasu, jo netgi drąsiai nebūtų galima vadinti imuniteto pasu, kol nėra aišku, kaip vienas ar kitas skiepas veikia nuo viruso atmainų, kiek apskritai imunitetas galioja persirgus, ir ar pasiskiepijus tas imunitetas išlieka“, – akcentavo jis.
Tuo tarpu Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso narys Juozas Olekas teigė manąs, kad prasmingiau būtų sujungiant žaliąjį pasą su galimais nacionaliniu lygmeniu taikomais ir asmenų veiklą įgalinančiais dokumentais.
„Pritariu kolegų nuomonei, kad šitas žaliasis pažymėjimas yra kuriamas kaip lengvesnio judėjimo Europoje (įrankis – ELTA), bet manau, kad juo lygiai taip pat galėtų pasinaudoti ir šalys narės viduje. Tą, ką dabar girdžiu apie galimybių pasą, mažai kuo skiriasi, ir galbūt, užuot leidus pinigus investuojant į savo galimybių pasą, o po to į europinį žaliąjį pasą, gal mums reikėtų labiau sujungti pajėgumus ir paspartinti, kad tai būtų vienas dokumentas, kuriuo galėtų pasinaudoti ir surasti tokią vietą kur panaudoti“, – pažymėjo jis.
Europos Parlamento „Atnaujinkime Europą“ frakcijos narys Petras Auštrevičius savo ruožtu teigė, kad žaliojo paso plane įžvelgiama tam tikrų rizikų.
„Grupė remia žaliąjį pasą kaip galimybę su tam tikru patikimumu ir tikrumu judėti ir kirsti valstybių sienas ar užsiimti kita veikla. Kitaip tariant, tai reikalingas sprendimas. Visgi pasiūlymas, kaip jis yra pateiktas, turi tam tikrų vis dar ginčytinų vietų“, – sakė jis.
P. Auštrevičius pažymi, kad pagal dabar numatytą reguliavimą ES šalys narys galėtų skirtingu lygiu pripažinti ir vertinti žaliąjį pasą.
„Pirmiausia šis pasas vienaip ar kitaip galios 180 dienų, nes manoma, kad turi būti tam tikras vakcinavimo patikimumo periodas ir nežinia, kaip vakcinos veiks (...).
Taip pat nėra aišku, ar iš tiesų kitos (ES – ELTA) valstybės pripažins šį pasą. Labai aiškiai pasakyta, kad valstybės narės turės teisę ir su šiuo pasu atvykusiems iš kitos valstybės taikyti ir karantino, ir izoliavimo, ir papildomo testo reikalavimą. Kyla klausimas, ar tai yra žaliasis pasas, ar fikcija? Jei nebus visiško pasitikėjimo tarp valstybių narių, tai tebus dar vienas dokumentas, kuris neveiks kitose valstybėse“, – sakė jis.
Anot P. Auštrevičiaus, vis dar neaišku dėl COVID-19 testų finansavimo.
„Kyla klausimas, ar testai bus valstybės apmokami, kiek tokių bus testų? Nes kai kas siūlo vieną testą per savaitę, kai kas – vieną testą per mėnesį (...). Neaišku, kaip pasielgs valstybės. (...) Suprantu, kad šio atsakymo Lietuvoje taip pat dar neturime“, – kalbėjo jis.
