Dėl teisės surengti šį festivalį Vilnius varžysis su Glosteršyru (Jungtinė Karalystė), Turinu (Italija) ir Toremolinosu (Ispanija).

LGL paraišką 2027 metais Vilniuje organizuoti „EuroPride“ teikia glaudžiai bendradarbiaudama su LGBT bendruomenėmis, žmogaus teisių organizacijomis, Vilniaus miesto savivaldybe, įtraukaus verslo lyderiais bei pramogų pasaulio atstovais „M.A.M.A“.

Paraiška Europos „Pride“ organizatorių asociacijos EPOA nariams bus pristatyta lapkritį Porte (Portugalija).

„Džiaugiuosi, kad Vilnius tampa vis atviresniu LGBT bendruomenei miestu, o iniciatyva pretenduoti 2027 metais Vilniuje organizuoti „EuroPride“ sulaukia ir Vilniaus miesto savivaldybės bei kitų partnerių palaikymo. Vilnius pretenduos į galimybę organizuoti „EuroPride“ pirmą kartą“, – sako LGL vadovas Vladimiras Simonko.

Jis sako esantis tikras, kad didžiausias LGBTIQ bendruomenės festivalis Europoje pritrauktų į Vilnių daugybę turistų ir „taptų švente tiek LGBT bendruomenei, tiek vilniečiams ir miesto svečiams“.

Džiaugiuosi, kad Vilnius tampa vis atviresniu LGBT bendruomenei miestu, o iniciatyva pretenduoti 2027 metais Vilniuje organizuoti „EuroPride“ sulaukia ir Vilniaus miesto savivaldybės bei kitų partnerių palaikymo.

Pasak jo, Vilnius jau yra tapęs „saugiu prieglobsčiu“ LGBT teisių aktyvistams iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.

„Simboliška, kad pirmojoje 2027 metų pusėje Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. LGL aktyviai prisideda prie Europos Komisijos priimtos ES LGBTIQ lygybės strategijos įgyvendinimo ir parengė Nacionalinį LGBTIQ lygiateisiškumo planą,“ – pridūrė V. Simonko.

„EuroPride“ – didžiausias ir svarbiausias LGBTIQ bendruomenės festivalis Europoje, kiekvienais metais organizuojamas vis kitame Europos mieste.

2024 metais „EuroPride“ vyks Salonikuose Graikijoje, 2025 metais – Portugalijos sostinėje Lisabonoje, 2026 metais, kartu su „WorldPride“ – Nyderlandų sostinėje Amsterdame.

Artimiausias LGBTIQ bendruomenės festivalis „LT Pride“ Vilniuje vyks šiemet birželio 4–8 dienomis.

Plačiau papasakojo Vilniaus tarybos narė Ieva Dirmaitė.

– Eilinis žmogus, išgirdęs „EuroPride“ pavadinimą, suklustų ir pagalvotų, ar tai tik ne dar vienas paradas. Kokia tai idėja ir koks tai renginys?

– Nepaisant to, kad tai yra Vilniaus koalicijos vienas iš programos punktų ir esame sutarę sudaryti prielaidas tokio tarptautinio renginio vykimui Vilniuje, tai yra ne tik paradas. Tai yra didžiulis kiekis konferencijų, skirtų žmogaus teisėms. Be abejonės, reikėtų pradėti nuo to, kad kol kas mes nieko neorganizuojame. Pradžiai mes turime pasiskelbti, kad mūsų miestas ketina būti kandidatu organizuojant tokį renginį.

– Neužtenka tik idėjos, reikia ir laimėti tam tikras varžybas su kitais keliais miestais?

– Varžybos dėl organizatoriaus šeimininko vardo šiam renginiui yra tikrai aktyvios. Konkurencija yra milžiniška. Kalbame apie 2027 m. Turime dar ketverius metus prieš akis. Jau turime du kandidatus. Vilnius būtų trečiasis, jei mūsų ketinimų protokolas būtų priimtas kitais metais ir būtų svarstomas Kopenhagoje. Dar yra didžiulis kelias, kurį reikia nueiti iki pradedant organizuoti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– O ko reikia miestui, kad galėtų pretenduoti į tokį renginį? Ar reikia geros infrastruktūros, gero oro, linksmų žmonių?

– Be abejo, geras oras irgi būtų gerai. Pirmiausiai reikia atvirumo. Šitas renginys yra atviro visiems Vilniaus tęstinumas. Aišku, be žmonių to irgi nesukursime. Taip pat turime patirtį. Vilniaus 700 metų jubiliejaus renginys, NATO viršūnių susitikimo organizavimas tikrai parodė, kad Vilnius yra kūrybiškas, kad galime suorganizuoti geriausio lygio tarptautinį renginį.

– Ar plėtodami šią idėją įsivaizduojate, kokio pasipriešinimo ar pritarimo sulauksite? Pasipriešinimas tikrai bus nemenkas. Juk net mažo masto panašūs renginiai ar eitynės sulaukė didžiulio pasipriešinimo, o tai juk būtų didelis renginys.

– Turime realiai vertinti situaciją. Bus skirtingų nuomonių dėl šio renginio vykimo Vilniuje. Tačiau 2022 m. „Baltic Pride“ renginiai, ne tik pačios eitynės parodė, kad miestas yra pasiruošęs tokio masto ir tokių temų renginiams. Žmonės yra labiau atviresni, nori, kad miestas skambėtų tarptautinėje arenoje. Šiuo atveju tai yra tikrai puiki galimybė. Ne paslaptis, kad tokie renginiai pritraukia ne tik turistų srautus, bet ir investuotojų akį bei didžiosios žiniasklaidos dėmesį. Vilniui labai svarbu būti tarptautinėje arenoje.

Serbijos Vidaus reikalų ministerija antradienį uždraudė „EuroPride“ eitynes, turėjusias tapti svarbiu visos Europos LGBTQ teisių šalininkų susibūrimo Belgrade elementu. Draudimo priežastimi pareigūnai nurodė susirūpinimą saugumu dešiniojo sparno grupėms pagrasinus rengti protestus.

„EuroPride“ kasmet vyksta vis kitoje šalyje, o kandidatėje į Europos Sąjungos nares Serbijoje šis renginys turėjo vykti pirmą kartą.

„Mes kovojame už šalies ateitį“, – šeštadienį sakė Luka, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

Belgradui buvo daromas tarptautinis spaudimas atšaukti draudimą. Vieną tokio pobūdžio raginimą pasirašė daugiau kaip 20 ambasadų, įskaitant JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos atstovybes.

Serbijoje tos pačios lyties asmenų santuokos teisiškai nepripažįstamos, o homofobija tebėra giliai įsišaknijusi, nepaisant to, kad per daugelį metų pavyko sumažinti diskriminaciją.

„Mes, kaip aktyvistai, pasinaudosime savo demokratine pilietinio nepaklusnumo teise ir protestuosime“, – šeštadienį pareiškė Belgrado „Pride“ organizatoriai, teismui atmetus jų apeliaciją dėl draudimo.

Vidaus reikalų ministerija taip pat uždraudė bet kokius atsakomuosius protestus, bet kai kurios kraštutinių dešiniųjų grupės pažadėjo mitinguoti ir rinktis prie bažnyčių.

Ministerija pranešė, kad šeštadienį buvo sulaikytas 31 žmogus, bet detalių nepateikė. Naujienų agentūros AFP reporteriai matė, kad keli sulaikytieji buvo atėję protestuoti prieš „Pride“ dalyvius.

JAV ambasada paragino savo piliečius vengti renginio „dėl tikėtinų nevaldomų minių, smurto ir galimų baudų“.

Žmogaus teisių organizacijos ir Europos Sąjunga taip pat ragino Serbijos vyriausybę atšaukti eitynių draudimą.

Dvejas pirmąsias „Pride“ eitynes Belgrade – 2001 ir 2010 metais – lydėjo smurtas. Nuo 2014-ųjų eitynės rengiamos reguliariai, tačiau per jas budi gausios teisėsaugos pajėgos.

Oficialus „EuroPride“ draudimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai tūkstančiai žmonių dalyvavo prieš „EuroPride“ nukreiptoje demonstracijoje Belgrade, kur baikeriai, stačiatikių dvasininkai ir kraštutinių dešiniųjų nacionalistai reikalavo uždrausti šias eitynes.

Apie sprendimą paskelbta likus kelioms dienoms iki planuoto visos Europos LGBTQ teisių šalininkų susibūrimo Belgrade.

„EuroPride“ kasmet vyksta vis kitoje šalyje, o Serbijoje šis renginys turėjo vykti pirmą kartą.

„Serbijos policija uždraudė šių metų „EuroPride“ eitynes, įteikdama oficialų pranešimą organizatoriams“, – sakoma Belgrado „Pride“ eitynių organizatorių pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

„Belgrado „Pride“ pasinaudos visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis, kad šis sprendimas būtų panaikintas“, – priduriama jame.

Vėliau Vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad šeštadienio „EuroPride“ eitynės buvo uždraustos, taip pat uždraustas ir tą pačią dieną numatytas atsakomasis protestas.

„Beprasmiai konfliktai Belgrado gatvėse keltų pavojų eitynių dalyvių ir kitų piliečių saugumui“, – sakė vidaus reikalų ministras Aleksandaras Vulinas.

Nuo praėjusio mėnesio pabaigos, kai Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius paragino atšaukti renginį, įtampa Belgrade didėja, o šalies LGBTQ bendruomenė pasipiktino ir pažadėjo bet kokiu atveju rengti šeštadienį numatytas eitynes.

A. Vučičius sakė, kad Serbija „patiria spaudimą dėl įvairių rūšių problemų“, įskaitant neseniai vėl padidėjusią įtampą santykiuose su buvusia Kosovo provincija ir nerimą dėl energijos bei maisto, todėl „ateina momentas, kai tiesiog negali visko aprėpti“. 

„EuroPride“ organizatoriai pasmerkė prezidento komentarus ir teigė, kad vyriausybė neturi teisės atšaukti renginį.

Vienas iš renginio organizatorių Goranas Miletičius teigė, kad eitynės vyks nepaisant draudimo.

„Mes tikrai susirinksime ir eisime, kaip planuota“, – po antradienį paskelbto pranešimo naujienų agentūrai AFP sakė G. Miletičius.

Serbijoje tos pačios lyties asmenų santuokos teisiškai nepripažįstamos, o homofobija tebėra giliai įsišaknijusi, nepaisant to, kad per daugelį metų pavyko sumažinti diskriminaciją.

Dvejas pirmąsias „Pride“ eitynes Belgrade – 2001 ir 2010 metais – lydėjo smurtas. Nuo 2014-ųjų eitynės rengiamos reguliariai, tačiau per jas budi gausios teisėsaugos pajėgos.

Oficialus draudimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai tūkstančiai žmonių dalyvavo prieš „EuroPride“ nukreiptoje demonstracijoje Belgrade, kur baikeriai, stačiatikių dvasininkai ir kraštutinių dešiniųjų nacionalistai reikalavo uždrausti šias eitynes.

Nors Serbija yra viena iš kelių valstybių, kuriose vyriausybei vadovauja savo homoseksualumo neslepiantis asmuo, šalies visuomenėje vyrauja mačo kultūra, dėl kurios daugelis LGBT žmonių gyvena baimėje ir neretai tampa fizinio ir emocinio smurto aukomis.

„Rugsėjį planuotos „Pride“ eitynės, kad ir kaip jas vadintumėte, bus atidėtos arba atšauktos“, – spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas Aleksandras Vučičius.

Serbija „patiria spaudimą dėl įvairių rūšių problemų“, pažymėjo jis, paminėjęs neseniai padidėjusią įtampą santykiuose su buvusia Kosovo provincija, taip pat su energija ir maistu susijusias problemas.

„Tiesiog ateina momentas, kai negali aprėpti visko. Tai [eitynės] įvyks kitais laikais, laimingesniais“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu renginio organizatoriai pareiškė esantys pasiryžę nenuleisti rankų.

„Valstybė negali atšaukti „EuroPride“, ji gali tik pamėginti uždrausti eitynes, o tai būtų akivaizdus Konstitucijos pažeidimas“, – tviteryje parašė „EuroPride 2022“ koordinatorius Marko Mihailovičius.

„Kaip ir planuota, „EuroPride“ įvyks rugsėjo 17-ąją“, – pridūrė jis.

Organizatoriai anksčiau yra sakę, jog tai, kad Serbija rengia „EuroPride“, yra „svarbus žingsnis Vakarų Balkanuose siekiant lygybės LGBTI+ bendruomenei“.

Vienos lyties poros Serbijoje vis dar negali laikytis už rankų viešumoje. Be to, kaip parodė 2020 metais paskelbti žmogaus teisių organizacijų IDEAS ir GLIC apklausos rezultatai, beveik 60 proc. LGBT žmonių šioje šalyje per ankstesnius metus buvo patyrę fizinį ar emocinį smurtą.

Kovodama už savo teises, LGBT bendruomenė Serbijoje kiekviename pažangos žingsnyje susidurdavo su smurtu: būta ir chuliganų išpuolių prieš „Pride“ eitynes Belgrade, ir susidūrimų su policija, pavyzdžiui, dėl vienos meno parodos 2012 metais.

Pernai parlamentas turėjo balsuoti dėl įstatymo, kuriuo būtų reglamentuojamos tos pačios lyties asmenų sąjungos, bet A. Vučičius pareiškė negalėsiąs jo pasirašyti, nes Serbijos Konstitucijoje „santuoka apibrėžiama kaip teisiškai reglamentuota vyro ir moters sąjunga“.

Formuojant visuomenės nuomonę Serbijoje, svarbų vaidmenį istoriškai atlieka įtakinga Serbijos ortodoksų bažnyčia, kuri kasmetines Belgrado „Pride“ eitynes yra pavadinusi „gėdos eitynėmis“.

Nuogąstavimai, kad gėjų paradas Latvijos sostinėje Rygoje išprovokuos neramumus, šeštadienį pasirodė esantys visiškai nepagrįsti, policija pranešė, kad tik trys protestuotojai buvo areštuoti už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, tokius kaip bandymai svaidyti kiaušinius.

Į gatves buvo išėję maždaug 5 tūkst. žmonių, tarp jų – ir parado dalyviai, ir protestuotojai prieš šį renginį, nurodė policija.

Dalyviai spalvingais drabužiais, žygiuodami per Rygos centrą ir šokdami pagal garsią muziką, mojavo vaivorykštės vėliavomis ir, be kitų, vėliavomis iš Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Gruzijos, Armėnijos.

Organizatorius Aleksandras Ivanajevas sakė, jog šis renginys demonstruoja, kad LGBT žmonės „yra žmonės, panašūs į visus kitus.“

Gėjų teisių gynimo grupės iš visos Europos ir kitų pasaulio vietų susirinko miesto centre esančiame Vėrmanės parke, apžygiavo nedidelį ratą ir grįžo linksmybėms, kurios užtruko iki vėlumos.

Saujelė protestuotojų – religinių grupių atstovai ir antiglobalistais pasivadinę žmonės – šaukė, kai paradas pajudėjo ir mojavo transparantais su homofobiniais užrašais, bet didelės policijos pajėgos užtikrino tai, kad jokių problemų nebuvo.

Nors kritiškai vertino ne itin entuziastingą Latvijos vyriausybės paramą renginiui, Lucy Freeman (Liusi Friman) iš „Amnesty International“ sakė, kad yra patenkinta šeštadienį buvusia situacija.

„Tai labai reikšmingas dalykas Latvijai, buvusiai sovietinei valstybei – pirmą kartą rengti „EuroPride“. Ateityje viliamės pamatyti daugiau ilgalaikio įsipareigojimo lygioms teisėms, bet esame patenkinti, kad policija labai glaudžiai bendradarbiavo su organizatoriais, siekdama užtikrinti, kad viskas eitųsi sklandžiai“, – sakė ji.

Nepriklausomas Latvijos parlamentaras Veiko Spolytis sakė, kad buvo vienas iš kelių dalyvavusių šalies politikų ir kad dalyvavo norėdamas „paremti toleranciją visuomenėje“.

„Latvija tam labiau nei pasirengusi, – sakė jis. – Tai mano pareiga paremti juos. Jie yra tokie pat žmonės kaip ir aš“.