Pekino energetikos holdingui „Beijing Energy Investment Holding“ Lietuva galėtų tapti tramplinu į Europą, sako Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) vadovas. Evaldas Paulavičius teigia, kad naujos kogeneracinės elektrinės projektas Kaune būtų tik pradžia, vėliau į šalį galėtų ateiti ir daugiau Kinijos investuotojų.

Anot E.Paulavičiaus, Pekino įmonė investuotų 300-400 mln. eurų į naują jėgainę Kaune su sąlyga, jeigu būtų pagrindinė įmonės akcininkė. Jis taip pat tikina, kad kinų investuotojai atsakingai nagrinėja galimą sandorį, kai savo akcijas parduotų Rimandas Stonys, ir skaičiuoja, ar projektas atsipirks po dviejų dešimtmečių.

E.Paulavičius interviu BNS neigė, kad jau apsispręsta statyti anglimi kūrenamą jėgainę ir viešumoje pasklidusią informaciją vadina „3-4 puslapių analize, kuri pristatoma kaip visas projektas“. 

E.Paulavičius atsakė į BNS klausimus.

– Kodėl investicijoms į KTE pasirinkti Kinijos investuotojai?

– Mes jau daugiau negu du metai su kinais glaudžiai bendradarbiaujame - su jais parengėme  biokuro jėgainės projektą, su kuriuo dalyvavome prieš dvejus metus organizuojamuose aukcionuose, bet keitėsi reglamentavimas ir aukcionai buvo panaikinti. Mes santykius iki dabar palaikėme ir tąsa - tai Pekino investicinio holdingo atėjimas.

– Mūsų žiniomis, iš pradžių buvo derėtasi su kita bendrove „North China Power Engineering“. Kodėl ketinimų protokolas lapkritį pasirašytas su „Beijing Energy Investment Holding“?

– Teisingai. Pradėjome su jais prieš pora metų, betNorth China Power Engineering“ yra įrangos - biokuro katilų - gamintojai. Naujam projektui reikia investuotojo, o  holdingas turi dideles galimybes ir, taip sakant, visiškai kiti raumenys. Tuo labiau, kad tai -  žingsnis į Europos Sąjungą, pirmas etapas, nes domimasi ir projektais Lenkijoje ir ,kitose šalyse. Ir mums smagu matyti, kad jie ateina į Kauną, o ne kažkur kitoje Europos Sąjungos šalyje.

– Ar jau aišku, kokiu būdu tas bendradarbiavimas vyks - bus parduotos Kauno termofikacijos elektrinės akcijos ar kuriama bendra įmonė?

– Taip, ne paslaptis, jeigu ateina toks stiprus investuotojas, jis į tokį projektą neis be kontrolinio akcijų paketo. Tuo labiau, kad ir mes, ir kinai pas Kauno miesto merą priėmimeleidome suprasti - iš principo atėjus vienai kinų kompanijai, ateis ir daugiau, ir tai bus ne šiaip kokios įmonės, o gamybos įmonės, ir į Kauno regioną ir Lietuvą pritrauks investicijas. Klausimas, ar Kauno regionui reikia investicijų, ar ne.

– Pasitikslinsiu, ar kalbama apie kontrolino elektrinės akcijų paketo pardavimą?

– Taip. Aišku, klausimas - dar derybų stadijoje, bet  vienas iš punktų yra  KTE kontrolinis akcijų paketas.

– Kokiu būdu tuomet KTE būtų projekto partnerė?

– Paprastai kalbant, mes turime visą infrastruktūrą, turime personalą, turime objektą, kurį geriausiai žinome. Ir natūralu, kad kinams be partnerių tai būtų sunku įgyvendinti.

– Tačiau jeigu parduodamas kontrolinis arba visas KTE akcijų paketas, jėgainė pereina į kinų rankas ir bendrovė tvarkosi. Kokia tuomet būtų jūsų partnerystė? Jūs liktumėte kaip techniniai konsultantai?

– Šiuo metu man, jei atvirai, sunku atsakyti į šį klausimą, nes tam mes turime pusę metų iki liepos 1 dienos, pasirašyti susitarimus. Ir dabar kaip tik ir vyksta darbas, diskusijos, derybos. Manau, kad greitu metu mes duosime daugiau informacijos, nes dabar, kaip suprantu, yra toks informacijos badas, nes vadovaujamasi daugiau gandais, o ne realia informacija.

– Kalbant apie investicijas - kai kas mano, kad projektas bus nerentabilus, tokiu atveju nukentėtų Lietuvos įvaizdis. Pardavus akcijas galima atsitraukti - sandoris įvyko, viskas.

– Mano, kaip verslininko, yra labai elementarus atsakymas - patikėkite, kinai tikrai yra labai gerai informuoti, jie tikrai yra puikūs verslininkai.  Joks verslininkas ne tik kad 300 mln. eurų investiciją, bet ir 1 tūkst. eurų investiciją gerai pasveria. Tai yra dideli pinigai ir niekas neina į užsienį tik tam, kad uždėtų varnelę - baimės visiškai nepagrįstos.

– O jeigu kalbėti nuo savęs, keista tokia pozicija. Kinai ateina ir pasirašo su „Lietuvos geležinkeliais“ bendradarbiavimo sutartį, pritraukiami 500 mln. eurų - viskas labai gerai. Ateina į „Klaipėdos naftą“ - irgi viskas gerai. Stebina atsakingi asmenys, pateikiantys tokias nuostatas, pirminius impulsyvius vertinimus.

– Man labai keista, man vieša nuomonė suponuoja mintį, kad sutrukdėme kažkokiems planams. Ar tai reiškia, kad valstybei planuojant kažką, verslas toje srityje nebegali dalyvauti? Įstatymai konkuruoti nedraudžia.

– Turite omenyje „Lietuvos energijos“ projektą Kaune?

 – Nenoriu minėti.

– Kalbant apie kurą, kuris visgi yra prioritetas? Teko matyti projekto apžvalgą, kur minima tik anglis ir apie dujas ar biomasę nėra kalbama.

– Mes visą laiką ir viešai, ir pas merą kartu su kinais sakėme, kad žiūrimi visi variantai - dujos, biokuras, bet ne paslaptis, kad žiūri ir anglį. (...) Ta pati Vokietija stato anglines elektrines didžiulėmis galiomis. O žiniasklaida gavo 3-4 puslapių analizę apie anglis ir pavadino ją projektu, nors  dujų bei biokuro projektai - tai šimtai lapų. KTE turi  tomus dokumentų dėl dujų kogeneracijos, biokuro.

– Taigi kuris kuras yra prioritetinis?

– Galiu pasakyti, į ką mes linkstame: Lietuvoje prioritetinis kuras yra dujos. dujinė elektrinė. Kadangi verslininkai investuodami tokias lėšas visada žiūri atsiperkamumą, tai natūralu, kad nagrinėjami visi variantai. Jeigu manęs, kaip Lietuvos piliečio paklaustumėte, tai aš pasakyčiau, kad esu už dujinį bloką.

 Lietuva šiandien sugeba pasigaminti tik iki 30 proc. elektros energijos. Darome prielaidą, kad įgyvendinus šį projektą, pasigamins daugiau nei pusę elektros energijos, tai klausimas dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės - tai yra geriau ar blogiau.

– Jūs sakote, kad linkstate prie dujų. O kur linksta kinai, kokią technologiją jie norėtų rinktis?

– Jie verslininkai,o verslas turi kelis planus: A, B ir C. Ir dabar būtent labai aiškiai sudėliota, kad tam mes turime nedidelį laiko tarpą, tas pusmetis nėra daug. Mes per jį turime sudėlioti priimtiniausią tiek Lietuvai, tiek verslui variantą.

 – Tačiau Pekino smogus visi esame matę.

– Penkino smogai, manau, kita tema - metalurgija, pramonė ir kiti dalykai. Nesukabinkime visko anglims.

– Gerai, pakalbėkime apie konkurencingumą. Elektrėnuose yra nauja dujinė elektrinė, vadinamasis devintasis blokas, tačiau ji negamina elektros, kol kainos biržoje labai stipriai nepašoka, nes tiesiog nėra konkurencinga. Tai ar jūsų projektas bus konkurencingas, paramos jam juk negausite?

– Galutinai, aišku, nuspręs pats investuotojas, bet esmė - efektyvumas. Natūralu, kad imama naujausia įranga, kuri yra energetikoje. Ir viskas skaičiuojama per efektyvumo prizmę. Plius - kinai ateina čia ne 5, ne 10 metų. Jie turi ilgalaikę strategiją.

O po 2020 m. daug kas keistis -  mes turėsime jungtis, o kur jų kryptis bus, dar neaišku. Žiūrint į vartojimo augimą Europoje, plius atsižvelgiant, kad mūsų kaimynai žada uždarinėti atomines elektrines, tai dar labai yra klausimas, kokia kryptis bus elektros pro mūsų jungtis. Kinai turi didžiulę kompaniją, 16 tūkst. žmonių dirba, turi analitikus, strategus ir tuo klausimu dirba. Jeigu jie žengia į rinką, ilgalaikėje perspektyvoje po 20 metų jie mato tame verslą.

– O gal Kaunas jiems nebūtinas kaip pelningas projektas? Gal tai bus žingsnis į Europos rinką?

– Man sunku už juos pasakyti. Kaip bebūtų, Lietuvoje dar galioja įstatymai, nedraudžiantys konkuruoti, ir Kaunas iš to tik laimės. Svarbiausia, kad Kaunas turėtų, kiek įmanoma pigesnę šilumą.

– Kalbant apie šilumą - iš pradžių skelbta, kad būsima elektrinė neparduos šilumos, bus koncentruojamasi tik į elektros gamybą.

– Šiluma yra perteklinis dalykas, jeigu ji bus už priimtiną kainą, tai kodėl ne. Šioje vietoje akcentas yra į kogeneracinę elektrinę, bet šiuo atveju šiluma, kaip atliekinis produktas gali Kaunui labai pigiai kainuoti.

– Kaip suprantu, projekto stiprybė yra naujausios technologijos?

– Taip, ir ilgalaikės kuro sutartys. Bet kokiame biznio plane yra pagrindiniai aspektai - projekto atsiperkamumo laikas ir ilgalaikės žaliavos užtikrinimo susitarimai.Beje, jeigu būtų dujinis projektas, tai galimi ilgalaikiai kontraktai tiekimo iš Amerikos.

– O anglies kontraktai - taip pat iš Amerikos?

– Anglies tiekimas iš Amerikos taip pat buvo svarstomas. Manau, kelių mėnesių bėgyje paaiškės, ir bus galima kalbėti apie konkretesnius skaičius.

– O kodėl anglis ne iš Lenkijos, ji arčiau?

– Iš Amerikos pigiau.

– Noriu paklausti dėl ketinimų protokolo pasirašymo Kinijoje. Lietuvos pramonininkų konfederacija patvirtino, kad pasirašymas, kuriame dalyvavo ir premjeras Algirdas Butkevičius, į darbotvarkę buvo įtrauktas tik išvakarėse.

– Tuo klausimu tiesiai galiu pasakyti - LPK mes informavome prieš vizitą, išvažiuojant į Kiniją. O šiaip nesuprantu, kame problema - nejaugi Lietuvai ir Kaunui nereikia investicijų?.

– Tokiose šalyse kaip Kinija, jeigu pasirašant dokumentą dalyvauja vienas iš valstybės vadovų, tai suprantama kaip projekto palaikymas.

– Čia investicijų palaiminimas, ne konkretaus projekto palaiminimas. Net ne tai, kad palaiminama, bet kad neprieštaraujama investicijoms. Jeigu pasirašinėtų kita šalis, ne KTE, tai viskas gerai? (...) Viešai visi verslininkai buvo kviečiami, nuogąstauta, kad nesurinks tiek verslininkų, skelbiama verslo misija, Vyriausybė pagelbės, pritraukite Kinijos investicijas. Tai man labai keistai skamba - organizuojama verslo misija į Kiniją, bet verslo jūs ten nedarykite.

– Žiniasklaida pastarąją savaitę nušviečia šį projektą toli ne iš teigiamos pusės. Ar tai neišgąsdino investuotojų?

– Kinų tikslai -  ilgalaikiai, jie mato perspektyvą ir iš tikrųjų manau, kad yra per dideli, kad būtų labai baugštūs. Nes nėra pagrindo - investicijos didelės, projektas naudingas. Nauji mokesčiai valstybei ir miestui - kam tai gali nepatikti?

Kinijos bendrovė planuoja maždaug 400 milijonų eurų investicijas Kaune – ketina pirkti šilumą gaminančios „Kauno termofikacijos elektrinės“ akcijų ir statyti naują jėgainę. Skaičiuojama, kad tai gerokai atpigintų šilumą kauniečiams.

Galbūt būsimieji „Kauno termofikacijos elektrinės“ šeimininkai – valstybinės Kinijos energetikos kompanijos vadovai – pirmąją derybų dieną aplankė Kauno valdžią. Šį mėnesį miestas iš šilumą gaminančios „Kauno termofikacijos elektrinės“ perka apie pusę reikalingos šilumos.

„Prieš dvi savaites Pekine pasirašėme memorandumą su „Kauno termofikacijos elektrine“ ir dabar atvyko mūsų delegacija – daugiau kaip dešimt specialistų – ištirti rinkos. Tai, kad praėjus vos dviem savaitėms po memorandumo pasirašymo atvykome į Kauną, rodo, kad mums šis projektas įdomus ir svarbus“, – pasakojo „Beijing Energy Investment Holding“ Strateginio planavimo departamento direktorius Tangas Sinbingas.

Kinai naują 350 megavatų jėgainę statytų „Kauno termofikacijos elektrinės“ teritorijoje, o investicijos siektų apie 400 milijonų eurų. Kinų planuose –  ne mažiau kaip 51 procentas elektrinės akcijų. Dabar pagrindinis „Kauno termofikacijos elektrinės“ akcininkas – Rimandas Stonys. Jis sako, akcijas kinams parduotų.

„Elektrinė gamintų šilumą ir elektrą, bet pagrindinis akcentas yra elektros gamyba. Natūralu, kad investuojant tokias dideles lėšas, kontrolinis akcijų paketas turėtų būti kinų pusėje“, – aiškino „Kauno termofikacijos elektrinės“ generalinis direktorius Evaldas Paulavičius.

Elektrinės vadovai sako, nauja jėgainė šilumą atpigintų, tačiau kiek tiksliai – nežino. Kinai kol kas svarsto, koks kuras  – anglis, dujos ar biokuras – būtų naudojamas.

„Bet tik nesinori, kad čia būtų anglys – galima kalbėti apie dujas, nes Pekine visi mes esame buvę ir matę dūmus mieste“, – apie kurą kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Numatyta, kad derybos su kinais truks iki pusmečio, nauja jėgainė būtų statoma 2017-aisiais.

Premjerui Algirdui Butkevičiui išsakius paramą Kauno Petrašiūnų elektrinės projektui, didžiausias miesto šilumos gamintojas – Kauno termofikacijos elektrinė – žiniasklaidai suskubo pristatyti ir savo planus. Jos vadovai teigia, kad pradėjus šilumą kauniečiams gaminti iš biokuro, ji atpigtų beveik per pusę.

Pernai Kauno termofikacijos elektrinės akcijas iš Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ nusipirkusios bendrovės „Clement Power Venture“ vadovai teigia per metus sutaupę 30 mln. litų. Esą krentant dujų kainoms, gavus nuolaidų iš „Gazprom“ ir sumažinus darbuotojų skaičių, kilovatvalandė kauniečiams pigo 3 centais. Šilumą dar labiau esą atpigintų ir parengti du, beveik 350 mln. arba pusės milijardo litų vertės projektai.

„Vienas projektas yra esamo energetinio garo katilo konversija į biokurą, pritaikant jį šiaudų deginimui. O antras – visiškai naujo kogeneracinio bloko statyba“, – detalizuoja Kauno termofikacijos elektrinės generalinis direktorius Evaldas Paulavičius.

Pasak elektrinės vadovų, vieną iš projektų jie jau būtų įgyvendinę prieš kelerius metus, tačiau juos stabdo neaiškus paramos skyrimas, o be Europos Sąjungos pinigų gaminti šilumos iš biokuro elektrinė esą negalės. Paramos skyrimas turėtų būti tikslesnis Vyriausybei patvirtinus Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą.

Prieš kelias savaites Ministras Pirmininkas paramą žadėjo kitam projektui – biokurui pritaikytai Petrašiūnų elektrinei, jei investicija šilumą kauniečiams atpigintų ketvirtadaliu. Kauno termofikacijos elektrinės vadovai žada, kad įgyvendinus vieną iš jų projektų, šiluma pigtų dar daugiau – maždaug 40 proc.

„Mes neabejojame, kad Kauno termofikacijos elektrinė šiandien yra pati tinkamiausia vieta gaminti šilumą Kauno miestui. Ne veltui prieš 25-erius metus buvo uždaryta Petrašiūnų elektrinė ir gamyba perkelta į naują vietą – būtent čia“, – pastebi Kauno termofikacijos elektrinės valdybos pirmininkas Rimandas Stonys.

Kauno termofikacijos elektrinės vadovų skaičiavimu, jei jie šilumą miestui gamintų iš biokuro, o ne iš dujų, kaip dabar, kauniečiai sutaupytų maždaug 100 mln. litų kasmet.

Šiuo metu miestas iš elektrinės perka apie 80 proc. šilumos.