E. Rimašauskas Latvijoje buvo įregistravęs įmonę, kurios pavadinimas buvo analogiškas Azijoje veikiančiai kompiuterinės įrangos gamintojai.

Lietuvis ir jo bendrininkai siuntinėdavo suklastotus elektroninius laiškus „Facebook“ ir „Google“, o šios reguliariai pervesdavo milijonines sumas neva Azijoje registruotai kompanijai.

Evaldas Rimašauskas kaltės pripažinimo pareiškimą pateikė Manhatano federaliniam teismui.

Teisėjas George'as Danielsas (Džordžas Danielsas) nurodė, kad nuosprendis bus paskelbtas liepos 24 dieną.

E. Rimašauskui gresia iki 30 metų laisvės atėmimo ir iki 1 mln. dolerių bauda.

Įtariamasis buvo sulaikytas Lietuvoje 2017 metų kovą ir vėliau išduotas Jungtinėms Valstijoms. Nuo tada jis buvo laikomas suimtas.

Teismo dokumentai rodo, kad „Google“ E. Rimašauskui pervedė 23 mln. dolerių, o „Facebook“ – beveik 100 mln. dolerių.

„Google“ nurodė savo pinigus susigrąžinusi. „Facebook“ informavo atgavusi didžiąją dalį prarastos sumos.

Anksčiau buvo skelbta, kad Jungtinių Valstijų teisėsauga pateikė kaltinimus lietuviui dėl sukčiavimo, pinigų plovimo ir tapatybės vagystės.

JAV Teisingumo departamento duomenimis, E. Rimašauskas sukčiavimo schemą organizavo nuo 2013 iki 2015 metų.

E. Rimašauskas buvo įregistravęs įmonę Latvijoje, kurios pavadinimas buvo analogiškas Azijoje veikiančiai kompiuterinių įrangos gamintojai. Bendrovės Latvijoje vardu lietuvis valdė kelias banko sąskaitas.

Jis įtariamas naudojęs vadinamąjį fišingą – siuntinėdavęs suklastotus elektroninius laiškus dviem JAV kompanijoms, o šios reguliariai pervesdavo daugiamilijonines sumas Azijoje registruotai kompanijai. Prisidengdamas suklastotais laiškais, sudariusiais įspūdį, kad jie siunčiami Azijos bendrovės darbuotojų, E.Rimašauskas galimai nukreipė pinigų srautus į savo valdomas banko sąskaitas.

Pareigūnai teigia, kad lietuvis vėliau pervesdavo gautus pinigus į banko sąskaitas Latvijoje, Kipre, Slovakijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Honkonge. Jis taip pat įtariamas naudojęs suklastotus čekius, sutartis ir laiškus, kad suklaidintų bankų darbuotojus ir pagrįstų didžiulius pinigų pervedimus.

Europolo duomenimis, pastaruoju metu kibernetinėje erdvėje padaugėjo nusikaltimų naudojant fišingą. Bendrovėms rekomenduojama atidžiau tikrinti subjektų, su kuriomis jos bendradarbiauja, duomenis.

„Galiu patvirtinti – asmuo jau vakar buvo perduotas Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugai“, – ketvirtadienį BNS sakė biuro atstovė Jelena Zuj.

Perdavimo procedūra įvykdyta po penktadienį paskelbto Apeliacinio teismo verdikto, kad Lietuvos pilietis turi būti išduotas JAV.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras gavo įsiteisėjusią teismo nutartį, pagal kurią asmuo turi būti išduotas Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos institucijoms. Asmens perdavimas organizuotas šalims suderinus asmens faktinio perdavimo procedūrą ir datą.

JAV pareigūnai atvyko į Lietuvą pasiimti įtariamojo, E. Rimašausko kelionės lėktuvu išlaidas taip pat dengs užsienio valstybė.

Anot Lietuvos apeliacinio teismo, E. Rimašauskas kaltinamas apgaulės būdu iš „Google“ išviliojęs 23,26 mln. JAV dolerių, iš „Facebook“ – 98,88 mln. JAV dolerių.

Apeliacinis teismas pabrėžė nevertinantis nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymo, o „turi pasitikėti prašymą išduoti asmenį pateikusios valstybės teisminės institucijos nurodyta informacija“.

Kaltinimus dėl sukčiavimo, pinigų plovimo ir tapatybės vagystės E. Rimašauskui pateikė JAV Niujorko Pietinės apygardos Prisiekusiųjų teismas. Už pirmuosius du nusikaltimus gresia laisvės atėmimas iki 20 metų.

JAV prašymu E. Rimašauskas sulaikytas Lietuvoje 2017 metų kovo 16 dieną ir visą laiką buvo laikomas suimtas.

Teismas atmetė E.Rimašausko skundą. Šio teismo sprendimas ekstradicijos byloje yra galutinis ir neskundžiamas.

Anot Lietuvos apeliacinio teismo, E.Rimašauskas kaltinamas apgaulės būdu iš „Google“ išviliojęs 23,26 mln. JAV dolerių, iš „Facebook“ – 98,88 mln. JAV dolerių.

„E.Rimašausko išdavimo pagrindu pripažinta tai, kad žala galimai kilo būtent Jungtinėse Amerikos Valstijose registruotoms įmonėms“, – rašoma teismo pranešime spaudai.

Apeliacinis teismas pabrėžė nevertinantis nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymo, o „turi pasitikėti prašymą išduoti asmenį pateikusios valstybės teisminės institucijos nurodyta informacija“.

Iš tikrųjų Konstitucijoje tai yra numatyta, kad Lietuva savo piliečių neišduoda, su išimtim, jei ko kito nenumato tarptautinė sutartis. O tokia sutartis tarp Lietuvos ir Amerikos yra pasirašyta.

Kaltinimus dėl sukčiavimo, pinigų plovimo ir tapatybės vagystės E.Rimašauskui pateikė JAV Niujorko Pietinės apygardos Prisiekusiųjų teismas. Už pirmuosius du nusikaltimus gresia laisvės atėmimas iki 20 metų.

JAV prašymu E.Rimašauskas sulaikytas Lietuvoje 2017 metų kovo 16 dieną ir iki šiol laikomas suimtas.

Liepos 17 dieną Vilniaus apygardos teismas nusprendė išduoti lietuvį baudžiamajam persekiojimui. E.Rimašauskas šį teismo sprendimą apskundė. Lietuvos piliečio advokatė teigia, kad jo veiksmus turi tirti Lietuvos teisėsauga, nes jie padaryti Lietuvoje.

Latvijoje – apgaulinga įmonė

Anot teismo, JAV pareigūnai pateikė duomenis, kad 2013–2015 metais nelegalų verslo planą sugalvojo ir įgyvendino E.Rimašauskas „bei kiti nustatyti ir nenustatyti asmenys“.

Pagal kaltinimą, E.Rimašauskas dalyvavo JAV įmonių „Google“ ir „Facebook“ apgaulės schemoje ir apgaulės būdu įtikino lėšas, skirtas Taivane veikiančiai įmonei „Quanta Computer Ine.“, su kuria abi įmonės palaiko nusistovėjusius verslo ryšius, pervesti į banko sąskaitas, priklausančias apgaulingai Latvijos įmonei „Quanta Computer Ine.“.

„Google“ ir „Facebook“ buvo apgaule įtikintos pervesti lėšas Latvijoje veikiančiai įmonei „Quanta Computer“, pasitelkus el. pašto korespondenciją, kuri buvo siunčiama JAV įmonėms, maniusioms, kad tai Taivano įmonės „Quanta Computer“ korespondencija. Šiuose el. laiškuose, kurie buvo siunčiami iš tokių el. pašto adresų, kurie atrodė, lyg priklausytų tikrajai įmonei „Quanta”, buvo reikalaujama mokėjimų, kurie buvo skirti tikrajai įmonei „Quanta“, tačiau atsidūrė apgaulingos Latvijos įmonės „Quanta “ sąskaitose Latvijos banke „SEB Bank“ įmonės „Google“ atveju ir Kipro banke „Eurobank“ įmonės „Facebook“ atveju.

Anot teismo, remiantis JAV prašymu E.Rimašauskui pranešta apie JAV tiriamoje baudžiamojoje byloje pateiktus kaltinimus, jis apklaustas įtariamuoju. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, tyrimas dėl tų pačių galbūt E.Rimašausko padarytų veiksmų pradėtas bei atliekamas ir JAV. Šioje valstybėje sukoncentruotas ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo tyrimas.

„Įvertinus visa tai, baudžiamasis procesas turėtų būti baigtas vienoje, visas nusikalstamas veikas tiriančioje valstybėje – JAV. Būtent tokia baudžiamojo proceso eiga geriausiai užtikrintų proceso atitiktį teisingumo reikalavimams, taip pat greito proceso principo veikimą“, – teigia Lietuvos apeliacinis teismas.

Pagal Lietuvos ir JAV sutartį, patenkinus ekstradicijos prašymą abiejų šalių institucijos turi sutarti dėl perdavimo laiko ir vietos.

Anot prokuratūros, faktinio perdavimo terminas yra dešimt dienų, jis gali būti pratęstas.

Nusikaltimas apima kelias valstybes

Skundą dėl E.Rimašausko ekstradicijos nagrinėjęs Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas penktadienį žurnalistams sakė, kad Lietuvos pilietis turi elgtis tinkamai, jeigu nori, kad jį gintų valstybė.

„Kalbant apie piliečio gynybą, reikia pasakyti, kad valstybė įsipareigojimą prisiima tada, kada ir pilietis tinkamai elgiasi. Tai yra abipusė pareiga – valstybei ginti savo pilietį, o piliečiui – elgtis taip, kaip numato įstatymai, Tas pilietis negali nusikalsti nei savo teritorijoje, nei kitos valstybės teritorijoje“, – komentuodamas savo sprendimą žurnalistams teisme sakė A.Valantinas.

„Iš tikrųjų Konstitucijoje tai yra numatyta, kad Lietuva savo piliečių neišduoda, su išimtim, jei ko kito nenumato tarptautinė sutartis. O tokia sutartis tarp Lietuvos ir Amerikos yra pasirašyta. Ekstradicijos sutartyje labai aiškiai pasakyta, kokios sąlygos turi būti, kad tas pilietis turėtų būti išduodamas“, – sakė teisėjas.

A.Valantino teigimu, JAV pateikė reikalingus duomenis, kad būtų priimtas sprendimas E.Rimašauską išduoti šiai šaliai.

„Akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos padarymo teritorija toli gražu išeina už Lietuvos Respublikos ribų – kalbama ir apie Latviją, ir apie Kiprą, kitas valstybes, nekalbant jau apie Jungtines Amerikos Valstijas, kur būtent tos bendrovės, iš kurių pinigai buvo apgaule pasisavinti, yra įkurtos. Kalbėti apie tai, kad teismas Jungtinėms Amerikos Valstijoms suteikė išimtinę jurisdikciją, jokio pagrindo nėra. Tas tyrimas yra platesnės apimties, JAV yra pradėjusiosios (tyrimą - BNS), ir reikalavimas išduoti pilietį, kuris yra mūsų šalies pilietis, buvo teisėtas ir pagrįstas“, – sakė A.Valantinas.

Lietuvos piliečio suėmimo terminas baigiasi maždaug po savaitės. Apeliacinio teismo verdiktas įsiteisėja paskelbimo dieną.

„Spendimas bus skelbiamas penktadienį“, – BNS pranešė teismo atstovė Vilma Budėnienė.

Šio teismo sprendimas ekstradicijos byloje bus galutinis ir neskundžiamas.

JAV pareigūnai įtaria, kad E. Rimašauskas apgaule iš „Google“ išviliojo apie 23,3 mln. JAV dolerių, o „Facebook“ – 98,9 mln. dolerių, rodo BNS turimi dokumentai.

Liepos 17 dieną Vilniaus apygardos teismas nusprendė išduoti lietuvį baudžiamajam persekiojimui. E. Rimašauskas šį teismo sprendimą apskundė. Lietuvos piliečio advokatė teigia, kad jo veiksmus turi tirti Lietuvos teisėsauga.

JAV teisėsauga kaltina E. Rimašauską siuntus suklastotus laiškus į JAV įmones, juose apsimetant Azijoje registruotos įmonės darbuotojais. Amerikiečių atsiunčiamus pinigus jis, įtariama, nukreipė į savo valdomas banko sąskaitas Latvijoje ir Kipre. Pagal kaltinimus, nusikaltimai įvykdyti 2013-2015 metais.

Jungtinių Valstijų pareigūnai pateikė kaltinimus lietuviui dėl sukčiavimo, pinigų plovimo ir tapatybės vagystės. Už pirmuosius du gresia laisvės atėmimas iki 20 metų.

„Skundas pateiktas“, – BNS sakė lietuvio advokatė Snieguolė Uždanavičienė.

Amerikiečių teisėsauga kaltina E. Rimašauską iš „Google“ ir „Facebook“ apgaule išviliojus daugiau nei 120 mln. JAV dolerių (apie 103 mln. eurų).

Anot jos, kaltinamasis iš „Facebook“ pasisavino apie 99 mln. dolerių (apie 85 mln. eurų), o iš „Google“ – maždaug 23 mln. dolerių (beveik 20 mln. eurų). Tai matyti iš JAV pareigūnų laiškų Lietuvos teisėsaugai, kuriuos BNS perdavė E.Rimašausko žmona Olga Rimašauskienė.

E. Rimašausko advokatė teigė, kad jis turi būti teisiamas Lietuvoje, nes čia ir atliko įtartinus veiksmus.

S. Uždanavičienė pridūrė, jog paprašyta pateikti papildomų duomenų amerikiečių teisėsauga iš esmės neatsiuntė nieko naujo.

„Tai yra du esminiai skundo momentai. Pirmas – nepakanka duomenų (jo ekstradicijai), o antras momentas - jurisdikcijos klausimas. (...) Aš matau jurisdikciją Lietuvoje“, – sakė teisininkė.

Įtariamas pateikęs suklastotų sutarčių

JAV teisėsauga kaltina E. Rimašauską siuntus suklastotus laiškus į JAV įmones, juose apsimetant Azijoje registruotos įmonės darbuotojais. Amerikiečių atsiunčiamus pinigus jis, įtariama, nukreipė į savo valdomas banko sąskaitas Latvijoje ir Kipre. Pagal kaltinimus, nusikaltimai įvykdyti 2013-2015 metais.

Jungtinių Valstijų pareigūnai pateikė kaltinimus lietuviui dėl sukčiavimo, pinigų plovimo ir tapatybės vagystės. Už pirmuosius du gresia laisvės atėmimas iki 20 metų.

Pasak jų, E. Rimašauskas kaltinamas pasisavinęs Taivano įmonei „Quanta Computer Inc.“ priklausiusias lėšas.

Tuo tarpu šie pinigai buvo pervesti į Latvijos įmonę tuo pačiu pavadinimu, kurioje E. Rimašauskas kaip vienintelis valdybos narys ir akcininkas užsiregistravo 2013 metų vasarą, rašoma BNS turimuose dokumentuose.

Teisėsauga nurodo, kad tų pačių metų spalį E. Rimašauskas į savo atidarytą sąskaitą „SEB“ banke Latvijoje gavo tris pavedimus, kurių apytikrė bendroji suma buvo daugiau nei 23 mln. dolerių. Šie pinigai buvo pervesti iš „Google“.

Anot JAV, kaltinamasis, siekdamas įrodyti šių lėšų teisėtumą, pateikė tariamų sutarčių, vienoje iš kurių buvo suklastotas „Google“ darbuotojo parašas.

Iš „Facebook“ – 16 pervedimų

Amerikiečiai tikina, kad E. Rimašauskas lėšas iš „Facebook“ pasisavino praėjus dviem metams po istorijos Latvijoje.

Teisėsaugos dokumentuose rašoma, kad jis 2015 metų birželį atidarė sąskaitą Kipro banke „Eurobank Cyprus“, o šių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais gavo 16 pavedimų iš „Facebook“, jų bendra suma siekė beveik 99 mln. dolerių.

Anot pareigūnų, E. Rimašausko pastangomis pinigai buvo išskirstyti į įvairias banko sąskaitas septyniose šalyse.

JAV nurodo neturinti duomenų, kad į sąskaitas Kipre arba Latvijoje jis būtų gavęs kokių nors kitų lėšų.

„Teismas nutaria išduoti Lietuvos Respublikos pilietį Evaldą Rimašauską JAV baudžiamajam persekiojimui“, –paskelbė teisėja Aiva Survilienė.

Jos teigimu, amerikiečių pateiktoje medžiagoje „yra duomenų, leidžiančių manyti, kad E. Rimašauskas galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas“. Pasak teisėjos, sunkiausia lietuviui gresianti bausmė yra laisvės atėmimas iki 20 metų.

Kaltinamojo advokatė sako, kad tyrimą turėtų atlikti patys lietuviai ir sprendimą dėl ekstradicijos skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Suklastoti el. laiškai

48-erių metų E. Rimašauskas amerikiečių teisėsaugos prašymu Lietuvoje sulaikytas kovo mėnesį ir nuo tada yra suimtas.

Lietuvis kaltinamas siuntęs suklastotus elektroninius laiškus į JAV įmones, juose apsimesdavo Azijoje registruotos įmonės darbuotojais. Amerikiečių atsiunčiamus pinigus jis, įtariama, nukreipė į savo valdomas banko sąskaitas. Pagal kaltinimus, nusikaltimai įvykdyti 2013-2015 metais.

Jungtinių Valstijų teisėsauga pateikė kaltinimus lietuviui dėl sukčiavimo, pinigų plovimo ir tapatybės vagystės. Už pirmuosius du gresia laisvės atėmimas iki 20 metų.

Arba situacija tokia, kad Lietuvos teisėsauga nenori dirbti, arba kadangi paprašė Jungtinės Amerikos Valstijos, tai mes nesugebame ginti savo piliečių.

„Tai maksimalus terminas, kuris gali būti paskirtas. Paprastai tokios bausmės neskiriamos (...). Bet niekas jo dar nenuteisė ir nepripažino kaltu“, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė prokurorė Rozita Požarskienė.

Advokatė: tirti turi Lietuva

JAV verslo žurnalas „Fortune“ pranešė, kad sukčiavimo aukomis tapo JAV interneto gigantai „Google“ ir „Facebook“. E. Rimašausko advokatė Snieguolė Uždanavičienė pirmadienį patvirtino, kad būtent šios dvi įmonės yra minimos kaltinime.

Gegužę teismas paprašė JAV pateikti papildomų duomenų apie kaltinimus. Anot advokatės, teismui JAV pareigūnai perdavė tik pirminių duomenų santrauką.

Jos teigimu, įtarimų sukėlusius veiksmus E. Rimašauskas atliko Lietuvoje, todėl būtent Lietuvos teisėsauga turi atlikti tyrimą.

„Arba situacija tokia, kad Lietuvos teisėsauga nenori dirbti, arba kadangi paprašė Jungtinės Amerikos Valstijos, tai mes nesugebame ginti savo piliečių“, – sakė gynėja.

Anot advokatės, iš JAV pareigūnų pateiktų duomenų sunku suprasti, kuo E. Rimašauskas yra kaltinamas, pateiktuose dokumentuose yra nesuprantamos formuluotės. Ji sakė, kad skundas Apeliaciniam teismui bus pateiktas per savaitę.

Apygardos teismas mano, kad byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E.Rimašauskas galėjo padaryti nurodytas nusikalstamas veikas.

Teismas atsižvelgė ir į tai, jog Lietuvos pilietis turi ryšių užsienyje, nes ilgą laiką gyveno Latvijoje bei Rusijoje, jo sutuoktinė yra Baltarusijos pilietė, jis turi galiojančią Baltarusijos vizą ir dažnai ten lankosi.

„Šie duomenys, teismo manymu, sustiprino daromą išvadą, kad, nepaskyrus kardomosios priemonės – suėmimo, o paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę, jis bet kuriuo metu gali bėgti nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų ir teismo bei pasislėpti kitose užsienio valstybėse“, – rašoma teismo pranešime.

E.Rimašausko gynėjas advokatas Linas Kuprusevičius skundu prašė panaikinti šią kardomąją priemonę ir paskirti švelnesnę.

Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl suėmimo pratęsimo yra galutinė ir neskundžiama.

Gegužės 18 dieną Vilniaus apygardos teismas įpareigojo Generalinę prokuratūrą kreiptis į Jungtines Valstijas dėl papildomų duomenų apie E.Rimašauską, kurį nori teisti amerikiečiai. Prokuratūra naujus duomenis teismui turės pateikti per du mėnesius.

Suimtojo advokatas L.Kuprusevičius yra sakęs, kad Jungtinių Valstijų ekstradicijos prašyme išduoti jo klientą nėra būtiniausių duomenų, kurių reikalauja Lietuvos įstatymai. Be to, nėra įvardinta, iš kur pinigai ir kiek jų bandyta pasisavinti ir kiek iš tikrųjų pasisavinta. Todėl, pasak advokato, sunku apsiginti, nežinant, koks kaltinimas.

Vakarų žiniasklaida skelbė, kad Lietuvos pilietis įtariamas iš tarptautinių kompanijų „Google“ ir „Facebook“ sukčiaudamas išviliojęs 100 mln. dolerių (apie 90 mln. eurų).

E.Rimašauskas buvo sulaikytas kovo viduryje, maždaug po mėnesio Lietuvą pasiekė JAV prašymas dėl įtariamojo ekstradicijos.

Prokuratūra 48 metų E.Rimašauską  prašo išduoti remdamasi tarptautine sutartimi su JAV dėl ekstradicijos.

Jungtinių Valstijų teisėsauga pateikė kaltinimus lietuviui dėl sukčiavimo, pinigų plovimo ir tapatybės vagystės.

JAV Teisingumo departamento duomenimis, E.Rimašauskas sukčiavimo schemą organizavo nuo 2013 iki 2015 metų.

„Kitoje pasaulio pusėje E.Rimašauskas taikėsi į tarptautines internete veikiančias kompanijas ir apgavo jų agentus bei darbuotojus, kad šie pervestų 100 mln. dolerių į užjūrio banko sąskaitas, kurias jis kontroliavo“, – sakė Niujorko Pietų apygardos federalinis prokuroras Joonas H.Kimas (Džunas H.Kimas).

Pasak jo, dalis pavogtų lėšų JAV kompanijoms grąžinta.

Protokolinė teismo nutartis neskundžiama, prokuratūra naujus duomenis teismui turės pateikti per du mėnesius.

„Teismas pavedė prokurorei kreiptis į prašymą išdavusią instituciją, kad ši papildytų savo prašymą atitinkamais duomenimis“, – po posėdžio sakė teisėja Aiva Survilienė.

Ji išsamiau nutarties nekomentavo, motyvuodama neviešu nagrinėjimu.

Suimtojo advokatas Linas Kuprusevičius yra sakęs, kad Jungtinių Valstijų ekstradicijos prašyme išduoti jo klientą nėra būtiniausių duomenų, kurių reikalauja Lietuvos įstatymai. Be to, nėra įvardinta, iš kur pinigai ir kiek jų bandyta pasisavinti ir kiek iš tikrųjų pasisavinta. Todėl, pasak advokato, sunku apsiginti, nežinant, koks kaltinimas.

„Įpareigojo prokurorę organizuoti tinkamą vertimą į lietuvių kalbą ir gauti konkrečius kaltinimus ir duomenis pagrindžiančius, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas – bent kažkokią medžiagą, iš kurios galima daryti sprendimus. (..) Įstatymai tokie Lietuvoje, ačiū Dievui, kol kas“, – sakė advokatas.

L.Kuprusevičius žurnalistams sakė, kad jo prašymai buvo patenkinti.

Advokatas anksčiau sakė labai nustebęs dėl nekokybiško dokumentų vertimo iš anglų į lietuvių kalbą. Jo žiniomis, dokumentus vertė vertėja iš Niujorko.

„Vertimas į lietuvių kalbą yra atliktas... aš nenoriu įžeisti nei JAV pareigūnų, nei vertėjų ir dar ko nors. Bet aš, būdamas lietuvis, iš prigimties grynakraujis, daugelyje vietų nesupratau, apie ką ten kalbama, nes yra atliktas vertimas kaip kokio mokyklinuko. Man išvis sunku komentuoti tą prašymą. Šiandien pagal kaltinimus mes nežinome, kiek tų pinigų bandyta pasisavinti, kiek realiai jų buvo pasisavinta, to niekur nėra nurodyta, kaip galima vertinti, kai nežinai, ką vertinti“, – praėjusią savaite teisme sakė įtariamojo gynėjas.

L.Kuprusevičius ekstradicijos prašymą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui praėjusią savaitę pateikė daug prašymų, susijusių su bylai reikalinga medžiaga. Advokatas mano, kad nesant šios medžiagos, net negalima svarstyti ekstradicijos prašymo. Kadangi gynyba pateikė daug prašymų, teismas pirmiausia turėjo apsispręsti dėl jų pagrįstumo. 

Verslo žurnalas „Fortune“ neseniai skelbė, kad Lietuvos pilietis įtariamas iš tarptautinių kompanijų „Google“ ir „Facebook“ sukčiaudamas išviliojęs 100 mln. dolerių (apie 90 mln. eurų).

E.Rimašauskas buvo sulaikytas kovo viduryje, maždaug po mėnesio Lietuvą pasiekė JAV prašymas dėl įtariamojo ekstradicijos.

Prokuratūra šiuo metu suimtą 48 metų E.Rimašauską prašo išduoti remdamasi tarptautine sutartimi su JAV dėl ekstradicijos.

Jungtinių Valstijų teisėsauga pateikė kaltinimus lietuviui dėl sukčiavimo, pinigų plovimo ir tapatybės vagystės.

JAV Teisingumo departamento duomenimis, E.Rimašauskas sukčiavimo schemą organizavo nuo 2013 iki 2015 metų.

„Kitoje pasaulio pusėje E.Rimašauskas taikėsi į tarptautines internete veikiančias kompanijas ir apgavo jų agentus bei darbuotojus, kad šie pervestų 100 mln. dolerių į užjūrio banko sąskaitas, kurias jis kontroliavo“, – sakė Niujorko Pietų apygardos federalinis prokuroras Joonas H.Kimas (Džunas H.Kimas).

Pasak jo, dalis pavogtų lėšų JAV kompanijoms grąžinta.

Neseniai teismas E.Rimašausko suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams. Advokatas žada skųsti šį sprendimą.

„Gynėjo skundą atmetėme. Manome, kad buvo pagrindas skirti tokią priemonę Lietuvoje tiriamoje byloje“, – BNS sakė skundą nagrinėjusi teisėja Laureta Ulbienė. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Plačiau dar tiriamos bylos teisėja nekomentavo, tačiau užsiminė, kad ikiteisminis tyrimas susijęs su sukčiavimu internetu.

Itin stambaus masto sukčiavimu įtariamas E.Rimašauskas, jį prokurorai prašo išduoti JAV, ginčijo nutartį, kuria sankcionuotas slaptas jo telefoninių pokalbių klausymas Lietuvoje tiriamoje byloje.

Norėdami sulaikyti ar gauti kitos informacijos apie įtarimų dėl itin didelio masto sukčiavimu JAV sulaukusį E.Rimašauską, Lietuvos pareigūnai slapta klausė jo pokalbių.

Įtariamasis ir jo advokatas mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai leido klausytis pokalbių ir su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

Leidimą klausytis pokalbių vasarį suteikė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Apylinkės teismo teisėjo nutartyje paminėta aplinkybė ir dėl JAV atliekamo tyrimo E.Rimašausko atžvilgiu.

E.Rimašausko advokatas Linas Kuprusevičius BNS anksčiau sakė, kad jo klientas šioje byloje neturi jokio statuso, todėl jo pokalbių klausytasi neteisėtai.

„Aš buvau kreipęsis į prokurorą, prašydamas leisti man, kaip gynėjui, susipažinti su bylos medžiaga. Tačiau man buvo atsakyta, turiu prokuroro atsakymą man, kad mano klientas byloje neturi jokio procesinio statuso, todėl man nebus leista susipažinti su bylos medžiaga“, – BNS sakė advokatas L.Kuprusevičius.

Advokatas spėjo, kad pokalbių klausymasis susijęs su JAV prašymu.

Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama Jungtinėms Amerikos Valstijoms išduoti Lietuvos pilietį, kuris įtariamas iš dviejų JAV tarptautinių kompanijų „Google“ ir „Facebook“ sukčiaujant išviliojęs 100 mln. dolerių (beveik 91,5 mln. eurų).

Penktadienį įvyko pirmasis teismo posėdis byloje dėl ekstradicijos Vilniaus apygardos teisme. Teisme kol kas sprendžiamas klausimas dėl gynėjo prašymų, ne dėl pačios ekstradicijos.

„Pasiklausymas sankcionuotas 2017 metų vasario mėnesį, o pagal reiškiamus kaltinimus, veiksmai baigėsi 2015 metai. Koks gali būti pagrindas po dvejų metų nusikaltimų asmens, kuris toje byloje, kaip pažymėjo prokuroras, neturi jokio statuso?“ – žurnalistams penktadienį sakė L.Kuprusevičius.

48 metų įtariamasis buvo sulaikytas kovo 16 dieną, Vilniaus miesto apylinkės teismas ledo jį suimti vienam mėnesiui. Balandžio 13 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas E.Rimašausko suėmimą pratęsė dar mėnesiui. Įtariamasis ir jo advokatai su suėmimo pratęsimu nesutiko ir su apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Tačiau šis skundą atmetė.

Kaip skelbta, Jungtinių Valstijų teisėsauga pateikė kaltinimus lietuviui dėl sukčiavimo, pinigų plovimo ir tapatybės vagystės.

JAV Teisingumo departamento duomenimis, E.Rimašauskas sukčiavimo schemą organizavo nuo 2013 iki 2015 metų.

„Kitoje pasaulio pusėje E.Rimašauskas taikėsi į tarptautines internete veikiančias kompanijas ir apgavo jų agentus bei darbuotojus, kad šie pervestų 100 mln. dolerių į užjūrio banko sąskaitas, kurias jis kontroliavo“, – JAV Teisingumo departamentas pranešime spaudai yra citavęs Niujorko Pietų apygardos federalinio prokuroro pareigas einantį Jooną H.Kimą (Džuną H.Kimą).

Pasak jo, dalis pavogtų lėšų JAV kompanijoms grąžinta.

Lietuvis buvo įregistravęs įmonę Latvijoje, kurios pavadinimas buvo analogiškas Azijoje veikiančiai kompiuterinių įrangos gamintojai. Bendrovės Latvijoje vardu E.Rimašauskas valdė kelias banko sąskaitas.

Lietuvis įtariamas siuntęs elektroninius laiškus į dvi JAV kompanijas, kurios reguliariai pervesdavo daugiamilijonines sumas Azijoje registruotai kompanijai. Prisidengdamas suklastotais laiškais, sudariusiais įspūdį, kad jie siunčiami Azijos bendrovės darbuotojų, E.Rimašauskas galbūt nukreipė pinigų srautus į savo valdomas banko sąskaitas.

Pareigūnai teigia, kad lietuvis vėliau pervesdavo gautus pinigus į banko sąskaitas Latvijoje, Kipre, Slovakijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Honkonge. Jis taip pat įtariamas naudojęs suklastotus čekius, sutartis ir laiškus, kad suklaidintų bankų darbuotojus ir pagrįstų didžiulius pinigų pervedimus