Pasak šaltinio, „Frontex“ valdančioji taryba penktadienį „išnagrinės“ šį klausimą.

Prancūzas F. Leggeri atsistatydino „po Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atlikto tyrimo dėl jo vadovavimo agentūrai“, pridūrė šaltinis, patvirtindamas anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie „Frontex“ vadovo pasitraukimą.

„Frontex“ valdančioji taryba dar turi pritarti F. Leggeri atsistatydinimui.

Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas Maximilianas Kallas (Maksimilianas Kalas) penktadienį sakė, kad „Frontex“ valdančioji taryba renkasi į susitikimą aptarti susidariusios padėties.

Kol kas nepaskelbta, ar valdančioji taryba priims F. Leggeri atsistatydinimą.

„Galiu patvirtinti, kad jis įteikė „Frontex“ valdančiajai tarybai atsistatydinimo prašymą“, – Berlyne žurnalistams sakė M. Kallas.

Jis pridūrė, kad F. Leggeri atsistatydinimas sudarys sąlygas „Frontex“ atversti švarų lapą.

OLAF ataskaitoje dėl F. Leggeri, vadovaujančio Frontex“ agentūrai nuo 2015 metų, darbo nustatyta, kad jis „nesilaikė procedūrų, buvo nesąžiningas ES atžvilgiu ir blogai valdė personalą“, rašo prancūzų žurnalas „Le Point“.

„Frontex“ ne kartą sulaukė pagalbos grupių kaltinimų dėl neteisėto migrantų „atstūmimo“, šiems kirtus ES sienas, arba ignoravus tuos atvejus, kai tai darė nacionalinės institucijos.

Graikijos sausumos ir jūrų siena su Turkija ataskaitoje sulaukė daugiausia dėmesio.

Trečiadienį prancūzų dienraščio „Le Monde“ ir „Lighthouse Reports“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad „Frontex“ fiksavo migrantų atstūmimo atvejus Graikijos vandenyse nuo 2020 metų kovo iki 2021 metų rugsėjo kaip „operacijas, kuriomis siekiama užkirsti kelią išvykimui (į Europą), vykdytas Turkijos vandenyse“.

Septynerius F. Leggeri darbo „Frontex“ vadovo poste metus Europa buvo politikų gąsdinama dėl į žemyną plūstančių migrantų bangų. Tai sutapo su agentūrai skiriamų lėšų didinimu.

Numatoma, kad iki 2027 metų agentūroje dirbs 10 000 ES išorės sienas stebinčių darbuotojų.

„Mes mokomės paisyti pagrindinių žmogaus teisių, žinome apie teisę turėti tarptautinę apsaugą, tačiau, kita vertus, esama neteisėtų veiksmų ir sienos pažeidimų, kurie nedera su Europos Sąjungos nuostatomis“, – žurnalistams pasienyje su Baltarusija sakė „Frontex“ vadovas.

„Negaliu pasakyti nieko daugiau nei tai, kad kaip pasiekti pusiausvyros tarp šių dalykų yra teisiniai ir galbūt taip pat politiniai klausimai“, – kalbėjo jis.

Paklaustas apie Lietuvos taikomą apgręžimo politiką, F. Leggeri akcentavo negalintis komentuoti ir vertinti nacionalinės teisės, nes tai nėra agentūros kompetencija.

Negaliu pasakyti nieko daugiau nei tai, kad kaip pasiekti pusiausvyros tarp šių dalykų yra teisiniai ir galbūt taip pat politiniai klausimai.

Jis taip pat nekomentavo, kiek galimų pažeidimų pasienyje tyrimų šiuo metu vykdo „Frontex“ Lietuvos atžvilgiu, akcentuodamas, jog agentūra to niekuomet neatskleidžia.

F. Leggeri penktadienį pasienyje lankosi drauge su užsienio šalių delegacijomis. Vėliau jie Vilniuje, Valdovų rūmuose, jie dalyvaus „Sienų valdymo konferencijoje“, kur aptars Europos sienos apsaugos ir migracijos politikos klausimus.

Lietuvoje lankosi 29 šalių delegacijos ir 15 ministrų bei Europos komisarė Ylva Johansson.

Į Lietuvą pernai neteisėtai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Nuo pernai rugpjūčio neteisėtai sieną kirtę užsieniečiai apgręžiami atgal į Baltarusiją.

Europos Sąjungos institucijos laikosi pozicijos, kad migrantų išstūmimai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Vilnius savo ruožtu nurodo, kad vykdo migrantų neįleidimo politiką, kurios ėmėsi dėl Minsko režimo veiksmų. Be kita ko, šalies pareigūnai teigia, kad migrantams sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti pasienio punktuose ar ambasadoje.

Žmogaus teisių gynėjai sako, kad ši tvarka nėra efektyvi, nes dalis migrantų prieglobsčio Lietuvos pasienio punktuose greičiausiai negali prašyti todėl, jog neturi tapatybės dokumentų, o be jų į Lietuvos pusę nepraleidžia Baltarusijos pasieniečiai.

Vilniuje ketvirtadienį viešintis „Frontex“ direktorius sako, kad nuo liepos Lietuvoje dislokuotos nuolatinės pajėgos (angl. standing corps) įrodė, jog agentūra geba greitai prisitaikyti prie iššūkių.

„Šis aspektas, mano manymu, žinoma, svarbus Lietuvai, bet labai svarbus ir Europos nuolatinių pajėgų vystymuisi, taigi, tai labai svarbu visai Europos Sąjungai. Nes tai pademonstravo, kad nuolatinės pajėgos su „Frontex“ gali greitai veikti ES regione, kur anksčiau, sakykime, veikimas buvo ribotas arba jo nebuvo“, – komentare, kurį BNS perdavė Vidaus reikalų ministerija, sakė F. Leggeri.   

Tai pademonstravo, kad nuolatinės pajėgos su „Frontex“ gali greitai veikti ES regione, kur anksčiau, sakykime, veikimas buvo ribotas arba jo nebuvo.

„Ir mums tai pavyko dėl Lietuvos sienos apsaugos tarnybos profesionalumo, dėl politinės paramos, Lietuvos valstybės pareigūnų iniciatyvos“, – pridūrė jis.

F. Leggeri taip pat dėkojo už Lietuvos suteiktą galimybę agentūros pareigūnams naudotis pasieniečių ginklais, nepaisant kilusių teisinių iššūkių. Tai numatyta naujoje sutartyje, kurią Briuselyje su F. Leggeri gruodį pasirašė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Mums pavyko sutarti, kad Lietuvos ministerija paskolins pirmosios kategorijos „Frontex“ pareigūnams pistoletus, kurie yra uniformos dalis, jie yra tarp būtinos įrangos, siekiant saugiai ir efektyviai patruliuoti pasienyje“, – kalbėjo jis.

Lietuva į „Frontex“ dėl pagalbos valdant migracijos krizę kreipėsi liepą, smarkiai išaugus neteisėtų Lietuvos sienos kirtimų skaičiui.

Gruodį pasibaigus Greitojo reagavimo operacijai, „Frontex“, pasak F. Leggeri, Lietuvos pasienyje su Baltarusija tęsia įprastiniu režimu, vykdydami operaciją „Terra“ (lot. žemė) – iš viso pasienyje ir sienos kirtimo punktuose dirba apie agentūros 90 pareigūnų.

Tačiau ministrė kartu pažymėjo, kad prognozuoti tolesnių migracijos tendencijų yra tiesiog neįmanoma, kadangi sudėtinga numatyti, ką dar gali sugalvoti Aliaksandro Lukašenkos režimas.

„Manau, kad mažėjimas susijęs su tam tikrais veiksmais. Sustiprintais pasienio pajėgumais, kariuomenės įsitraukimu ir „Frontex“ pareigūnų atvykimu. Manau, kad tai duoda rezultatą, bet prognozuoti ir pasakyti, kad mes kontroliuojame situaciją, tikrai negalėtumėme“, – po susitikimo su ,,Frontex” vadovu surengtoje spaudos kalbėjo A. Bilotaitė, kartu akcentuodama, kad Lietuva turi būti pasiruošusi bet kam.

Mano supratimu, tai taip pat yra atsakas į Lietuvos politiką remiant Baltarusijos režimo opozicionierius.

„Puikiai suprantame, kad Lukašenkos režimas tai naudoja kaip ginklą prieš Lietuvą. Prognozuoti, ką jis planuoja toliau daryti ir kokiu intensyvumu, tikrai yra sudėtinga, todėl mes turime būti pasiruošę bet kokiems scenarijams“, – tvirtino ji.

Ministrė negalėjo patikslinti, kada bus įvykdyti pirmieji nelegalių migrantų grąžinimai į kilmės valstybes, tačiau ji tuo pačiu tvirtino, kad dedamos visos pastangos paspartinti procesą.

„Šiuo metu pasakyti, kiek laiko užtruks (migrantų grąžinimas-ELTA), yra tikrai sudėtinga. Tikrai darome viską, pirmiausiai su migracijos procedūromis, jų sutrumpinimu, tarptautinis bendradarbiavimas taip pat yra svarbus, kad išsiuntimas vyktų, kuo greičiau“, – sakė A. Bilotaitė.

Tuo metu Lietuvoje viešintis F. Leggeri pritarė vidaus reikalų ministrei, kad ši krizė nėra eilinė pabėgėlių krizė, su kuria buvo susidūrusi Europa. „Frontex“ vadovo teigimu, A. Lukašenkos pareiškimai indikuoja, kad tai yra Baltarusijos atsakas į griežtą ES ir Lietuvos atsaką režimo vykdomos politikos atžvilgiu.

„Girdint oficialius pareiškimus iš Baltarusijos, ši migracijos krizė buvo sukurta, pasitelkiant nelegalios migracijos įrankius, tam, kad būtų sukurta atsvara ir atsakas kai kuriems ES sprendimams, sankcijoms, kurias ES pasitelkė Baltarusijos atžvilgiu (...) mano supratimu, tai taip pat yra atsakas į Lietuvos politiką remiant Baltarusijos režimo opozicionierius“,– spaudos konferencijoje tvirtino F. Leggeri.

Liepos 18 d. duomenimis, į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 2 096 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 26 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Vien liepą pasieniečiai sulaikė 1 435 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 098. Taip pat sulaikyti 179 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, po 69 Sirijos ir Afganistano piliečiai, 68 Rusijos bei kitų šalių piliečiai. Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 566. Šalčininkų rajone sulaikytas 431 neteisėtai iš Baltarusijos patekęs užsienietis, Ignalinos – 334, Varėnos – 353, Švenčionių – 168, Lazdijų – 142.

Naujausi pranešimai apie galimus pažeidimus pasirodė agentūrai imantis didesnio vaidmens patruliuojant ES sienas.

Migracija – visoje ES aštri tema ir šūkis, telkiantis kai kuriose šalyse vis reikšmingesne politine jėga tampančius kraštutinius dešiniuosius.

F. Leggeri darbas – užtikrinti, kad šiuo metu stiprinama FRONTEX būtų pajėgi griežčiau kontroliuoti Europos sienas. Tam agentūrai skiriamas vis didesnis biudžetas.  

Tačiau jos vadovas prancūzas susilaukia vis daugiau kaltinimų tiek dėl migrantų stabdymo metodų, tiek dėl pažeidimų, susijusių su agentūros lėšų panaudojimu.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) FRONTEX atžvilgiu vykdo tyrimą dėl įtariamo neteisėto iš Turkijos į Graikijos vandenis atvykstančių migrantų deportavimo.

Europarlamentarai ir aktyvistai dėl šių operacijų paragino F. Leggeri atsistatydinti, tačiau šis atsisakė tą padaryti, sakydamas, kad jo vadovaujama agentūra atlieka svarbiausią vaidmenį kovoje su prekyba žmonėmis.

„Vyksta tyrimai ir normalu, kad turime pranešti politinei valdžiai. Mes tampame policijos pajėgomis“, – Prancūzijos radijui „Europe 1“ sakė jis.

Didesnį nerimą asmeniškai F. Leggeri turėtų kelti kaltinimai pažeidimais naudojant agentūros lėšas ir netinkamu elgesiu su darbuotojais.

Vokietijos transliuotojo ZDF, Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ ir lobistų pastangas daryti įtaką ES teisėkūrai stebinčios grupės „Corporate Europe Observatory“ paviešinti dokumentai rodo, kad, kaip teigiama, FRONTEX palankumo siekia dešimtys gynybos ir technologijų pramonės lobistų, o tokia veikla prieštarauja ES skaidrumo taisyklėms.

Anksčiau kitos žiniasklaidos priemonės skelbė, kad po OLAF tyrėjų FRONTEX būstinėje Lenkijos sostinėje Varšuvoje atliktų kratų kilo įtarimų sukčiavimu ir priekabiavimu prie darbuotojų.

Pasak Prancūzijos dienraščio „Liberation“ ir Vokietijos „Der Spiegel“ pranešimų, tyrėjai, be kita ko, nagrinėja sutartį su vienu iš Lenkijos IT paslaugų teikėjų, kurioje, teigiama, gausu pažeidimų.

Vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) penktadienį pareiškė, kad naujausi pranešimai „kelia didelį susirūpinimą“ dėl FRONTEX, kuri „bus didžiausia ES agentūra su daug galių“.  

„Mums reikia stiprios, tvirtos ir gerai veikiančios FRONTEX“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.

2019 metais padidinus FRONTEX įgaliojimus, planuojama, kad iki 2027-ųjų ji turės 10 tūkst. agentų, kurie bus tiesiogiai įdarbinti agentūroje, o ne komandiruoti valstybių narių.

FRONTEX valdyba, kurią sudaro ES šalių ir Europos Komisijos atstovai, sudarė darbo grupę, kuri tirs kaltinimus agentūrai. 

Sausio pabaigoje FRONTEX sustabdė operacijas Vengrijoje. Tokį beprecedentį žingsnį agentūra žengė ES teismui paskelbus, kad šalis pažeidė įstatymus, užkirsdama kelią kai kuriems migrantams prašytis prieglobsčio.