Šį antradienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“ – itin pozityvus interviu su šefu Federico Meschino ir jo antrąja puse Greta. Meilė lietuvei tapo rimta priežastimi italui šaknis įleisti Lietuvoje, o savyje suradus šefo gyslelę, aštuonerius metus lepinti vilniečius su milžiniška meile gamintu tikru itališku maistu. Nors pora jau sūpuoja sūnų ir puoselėja gražius santykius, pačioje pradžioje savo antrajai pusei Federico santuokos nežadėjo.
„Kai mes tik susipažinome su Federico, iš karto nuo pirmų dienų jis man aiškiai pasakė, kad jis netiki santuoka ir nenori niekada susituokti. Abu esame iš šeimų, kurios yra išsiskyrusios. Todėl buvome susidarę įspūdį, kad santuoka negali būti sėkminga. Man jo dėdė ir teta yra didžiulis pavyzdys – kaip santuoka vis tik gali būti sėkminga. Ir kaip joje galima gražiai gyventi, nes jie yra labai laimingi. Todėl kai pavyko užmegzti Santiago gyvybę, nusprendėme susituokti. Pagalvojome, kad mes padarysime kitaip negu buvo mūsų šeimose. Būsime laimingi kartu“.
Greta prisimins jų meilės istorijos pradžią ir aplinkinių gąsdinimus, kad vyras italas – nieko gero. „Visi tie stereotipai sukuria tokį įvaizdį, kad tu nenori lengvai prisileisti italo. Nes jie nėra rimti vyrai, jiems patinka turėti daug moterų. Ir kai mes pradėjome rimčiau draugauti, netgi gyventi kartu, mano tuometinės draugės man reikšdavo savo nuomonę – pamatysi, tai ilgai netruks, nes tu negali pasitikėti tokiu vyru.“
LNK laidos stop kadras
Tačiau šiandien Greta sako, kad negalima kliautis stereotipais, nes jie kartu dabar be galo laimingi. Laidos metu Federico prabils ir apie savo meilę geram maistui, kurią išsiugdė gyvendamas Italijoje.
Pagalvojome, kad mes padarysime kitaip negu buvo mūsų šeimose. Būsime laimingi kartu.
„Turėjau galimybę judėti po Italiją ir sekti paskui gerą maistą. Susiskambinam su draugais ir sakom – važiuojam į Romą karbonaros, kitą kartą – keliaukim dviem dienom į Boloniją, kur valgysim lazaniją. Buvo toks periodas, kuomet padirbu, o tada laisvą laiką praleidžiu su geru maistu. Mėgdavau išbandyti kažką naujo. Jei atsirasdavo nauja picerija, domėjausi, kodėl ta picerija tokia išskirtinė. Grįždamas iš šių maisto kelionių, parsiveždavau kažką namo būtent iš to regiono ir pats gamindavau bei stebėdavau, kodėl vienas pomidoras geresnis nei kitas, arba ruošdavau grybus skirtingais būdais.“
