Tai svarbus įvykis princesei, kuri ateityje paveldės karūną iš savo tėvo karaliaus Felipe VI (Felipės VI).

Jos motina karalienė Letizia (Letisija) ir jaunesnioji sesuo Sofia (Sofija) prisijungė prie Felipe VI, kai Leonor davė priesaiką bendroje abejų parlamento rūmų sesijoje.

Leonor vilkėjo baltą kostiumėlį ir, nuskambėjus nacionaliniam himnui, prisiekė ištikimybę padėjusi ranką ant to paties Konstitucijos egzemplioriaus, kaip ir jos tėvas prieš 37 metus.

„Prisiekiu sąžiningai vykdyti savo pareigas, saugoti Konstituciją ir jos įstatymus, gerbti piliečių ir autonominių bendruomenių teises ir būti ištikima karaliui“, – sakė ji.

Po to karalius apkabino savo dukrą, o Deputatų Rūmuose Madride kelias minutes aidėjo garsūs plojimai.

Renginį boikotavo kairiųjų partijų atstovai, įskaitant tris vyriausybės ministrus, ir baskų, katalonų bei galisų regioninių ir separatistinių partijų įstatymų leidėjai, nes jie pasisako už respubliką, o ne už monarchiją.

Leonor tapo sosto įpėdine, kai 2014 metų birželio 19-ąją Felipe VI buvo paskelbtas karaliumi. Pastaruoju metu jos veidas dažnai matomas žiniasklaidoje ir jau vartojamas terminas „Leonormanija“, pabrėžiantis jos, kaip šiuolaikinio būsimos monarchijos veido, augantį populiarumą.

Antradienį vykusi ceremonija buvo būtina, kad ji galėtų perimti karūną ir kada nors tapti karaliene.

Madrido rotušė centrinėje Puerta del Sol aikštėje pastatė milžiniškus ekranus, kad visuomenė galėtų tiesiogiai stebėti trumpą ceremoniją.

Prie parlamento susirinkusi minia mojavo Ispanijos vėliavomis ir šaukė „Tegyvuoja Ispanija“. Gatvės buvo papuoštos princesės atvaizdais.

Karališkoji šeima vis dar stengiasi susigrąžinti buvusį gerą vardą Ispanijos visuomenėje po skandalų, į kuriuos buvo įsivėlę keli šeimos nariai, ypač buvęs karalius Juanas Carlosas I (Chuanas Karlosas I), Leonor senelis.

Juanas Carlosas I, davęs priesaiką 1969-aisiais, kai diktatorius generolas Francisco Franco (Fransiskas Frankas) jį įvardijo savo įpėdiniu, ceremonijoje nedalyvavo.

Pasak žiniasklaidos, jis turėtų dalyvauti privačiame vakarėlyje netoli Madrido esančiuose El Pardo rūmuose. Tai bus pirmasis po išvykimo į tremtį oficialus karališkosios šeimos susibūrimas, kuriame jis dalyvaus.

Juanas Carlosas I pradėjo valdyti 1975 metais po F. Franco mirties ir buvo plačiai gerbiamas už vaidmenį padedant Ispanijai pereiti nuo diktatūros prie demokratijos.

Tačiau jo valdymą užtemdė nuolatinis gėdingų istorijų apie jo meilės nuotykius ir asmeninius turtus srautas žiniasklaidoje.

2014 metais dėl skandalų ir sveikatos problemų jis atsisakė sosto ir 2020 metais, tiriant jo finansinius reikalus, savo noru išvyko į tremtį Abu Dabyje.

Šiuo metu Leonor baigia bazinius karinius mokymus akademijoje šiaurės rytų Saragosos mieste. Ji kalba angliškai, prancūziškai, katalonų kalba, vartojama Šiaurės Rytų Ispanijoje, ir šiek tiek arabiškai.

Apie Leonor asmenybę žinoma nedaug, nes ji dar nėra davusi interviu žiniasklaidai. Tačiau kai šių metų pradžioje Velse jai buvo įteiktas vidurinės mokyklos baigimo diplomas, bendraklasiai ją sveikino, o mokytojai gyrė jos „nepalaužiamą aistrą mokytis, suprasti žmones ir tyrinėti įvairias perspektyvas“ ir pridūrė, kad jiems trūks jos humoro jausmo.

Per ceremoniją parlamente, kur vis dar matomos lygiai prieš 40 metų paleistų kulkų žymės, Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI) gyrė tuos, kas padėjo sustabdyti pučą ir galiausiai nulėmė „demokratijos triumfą“.

„Lygiai prieš 40 metų Ispanija patyrė nepaprastai rimtą ataką prieš jos demokratinę sistemą“, – parlamentui pasakė karalius. Jis gyrė savo tėvo įsikišimą per tą krizę, kilusią, kai jam pačiam buvo tik 13 metų.

2014-aisiais sosto atsisakęs  ceremonijoje nedalyvavo, nors jo vaidmuo sustabdant perversmą buvo svarbiausias. Pernai jis išvyko gyventi į užsienį, kilus klausimams dėl jo turto kilmės.

Daugelis ispanų dar labai gerai prisimena tą šaltą 1981 metų vasario 23-iosios popietę, kai maždaug 200 1975-aisiais mirusiam diktatoriui Francisco Franco (Fransiskui Frankui) ištikimų Civilinės gvardijos karininkų įsiveržė į parlamentą ir ėmė šaudyti virš galvų parlamentarams, ketinusiems balsuoti dėl naujos vyriausybės.

Tačiau planas žlugo dėl ryžtingų Juano Carloso veiksmų. Vilkėdamas vyriausiojo pajėgų vado uniformą karalius per televiziją paragino ginkluotąsias pajėgas neremti perversmo ir gerbti neseniai priimtą konstituciją.

Maištininkai vasario 24-osios vidurdienį pasidavė ir paleido įkaitais laikytus parlamentarus.

„Karalius Juanas Carlosas I prisiėmė savo atsakomybę ir pareigą konstitucijai... Jo tvirtumas ir autoritetas buvo lemiami demokratijos apgynimui ir triumfui, – sakė Felipe VI. – Tą vakarą taip pat buvau to istorinio įvykio liudininkas, nors dar buvau vaikas, ir suvokiau didžiulę, neapskaičiuojamą laisvės Ispanijos žmonėms vertę.“

Dienraštis „El Mundo“ redaktoriaus skiltyje rašė, kad Juano Carloso nedalyvavimas ceremonijoje „dėl jo paties peiktinų klaidų neturėtų sumenkinti to puikaus jo suvaidinto vaidmens“.

„Jis sustabdė perversmą, o demokratija taip sustiprėjo, kad [dabar] yra viena geriausių Vakaruose“, – pažymėjo laikraštis.

Protestuotojai uždegė laužą pagrindiniame kelyje ir degino karaliaus nuotraukas. Kai kurie trankė puodus ir šaukė: „Katalonija neturi karaliaus!“. Kiti laikė plakatus su užrašais anglų kalba: „Ispanijos karalius nelaukiamas Katalonijoje“, dar kiti ėjo nešini aukštyn kojomis apverstomis karaliaus nuotraukomis.

Protestai prieš Ispanijos karališkosios šeimos vizitą Katalonijos sostinėje Barselonoje iš tiesų vyko jau nuo sekmadienio popietės, kai čia atvyko karalius Felipė VI su žmona karaliene Letizia ir dukromis Leonor ir Sofia. Šeima atvyko dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje, skirtoje apdovanoti talentingus jaunuolius.

Sekmadienį Katalonijos separatistai protestavo priešais viešbutį, kuriame apsistojo karališkoji šeima, ir garsiai daužė puodus bei dubenis. Pirmadienį protestuotojai toliau tęsė demonstracijas, jie bandė blokuoti kelius ir sutrukdyti svečiams pasiekti apdovanojimų ceremonijos vietą.

Leonor, kuriai prieš kelias dienas sukako 14 metų, pirmadienio vakarą dalyvavo Žironos princesės apdovanojimų ceremonijoje, kur pasakė kalbą.

Tai buvo pirmasis Ispanijos karališkosios šeimos vizitas Katalonijoje po to, kai Aukščiausiasis teismas Madride nuteisė devynis Katalonijos regiono separatistų lyderius nuo 9 iki 13 metų nelaisvės dėl jų vaidmens organizuojant 2017-ųjų Katalonijos nepriklausomybės referendumą. Katalonijoje nuo to laiko nerimsta protestai.

Tvyrant neramumams, Katalonijoje karaliaus ir jo šeimos narių vizito metu itin sustiprintas saugumas, dislokuota daug karių.

Karalius Felipė VI katalonų rūstybę užsitraukė prieš dvejus metus, kai krizės įkarštyje griežtai pasmerkė Katalonijos nepriklausomybės siekį ir paragino institucijas „užtikrinti konstitucinę tvarką“.

Per iškilmes dėmesys nukryps ir į karaliaus vyresniąją dukrą Leonor, 12-metę sosto paveldėtoją.

Felipe VI per ceremoniją Madride angeliškos išvaizdos princesei įteiks vieną prestižiškiausių Ispanijos apdovanojimų – Aukso Vilnos ordiną, kurio istorija siekia 1430 metus.

Monarcho gimtadienio proga karališkieji rūmai savaitgalį išplatino dešimtis nuotraukų ir vaizdo klipų, suteikiančių retą progą pažvelgti į Felipe VI šeimos gyvenimą su žmona – buvusia televizijos laidų vedėja Letizia (Letisija) – ir dviem jaunomis dukterimis.

Šioje medžiagoje matyti Leonor su mokykline uniforma, laikanti Felipe ranką, prie šeimos pietų stalo valganti sriubą ir besijuokianti, erzinanti karalių prieš pat jam įrašant savo Kalėdų sveikinimą.

Atvaizdais siekiama padaryti karališkąją porą artimesnę ispanams. Šalies monarchija buvo atkurta tik 1975-aisiais, mirus ilgamečiam diktatoriui Francisco Franco (Fransiskui Frankui). Manoma, kad visuomenės parama šiai institucijai nėra tvirta.

Felipe VI karaliumi tapo 2014-ųjų birželį, pasitraukus 38 metus valdžiusiam jo tėvui Juanui Carlosui (Chuanui Karlosui), paveiktam skandalų ir sveikatos problemų.

Ispanijos karalius sosto savo sūnaus naudai atsisakė pirmą kartą per penkis šimtmečius.

Sosto perdavimas buvo greitai sutvarkytas, siekiant išvengti rizikingų debatų dėl monarchijos tęsinio.

„Kitaip negu kitos Europos šalys, Ispanijai monarchija nėra įrašyta į DNR“, – naujienų agentūrai AFP sakė apie Ispanijos karališkąją šeimą rašanti žurnalistė Ana Romero.

Felipe VI „galėtų atkurti šios institucijos orumą ir elgtis nepriekaištingai, bet jei gyventojų dalis reikalautų referendumo pasirinkti monarchiją ar respubliką, (jo) baigtis nebūtų aiški“, sakė A. Romero, kuri ką tik išleido knygą apie karalių.

Nusivylę katalonai

Felipe VI laikomas nuoširdžiu, kompetentingu ir atidžiu, nors mažiau charizmatišku kaip tėvas, kuriam priskiriami nuopelnai po F. Franco mirties padėjus nuvesti Ispaniją į demokratiją.

Viena sunkiausių akimirkų Felipei VI – kai jis turėjo atsiriboti nuo sesers princesės Cristinos (Kristinos), kurios vyras, buvęs rankininkas olimpietis Inaki Urdangarinas (Injakis Urdangarinas), pernai buvo nuteistas dėl milijonų eurų išgrobstymo.

Neseniai dar neilgą karaliaus valdymą išbandė krizė dėl Katalonijos mėginimo atsiskirti nuo Ispanijos.

Spalio 3-iąją, praėjus dviem dienoms po šio regiono surengto uždrausto referendumo dėl nepriklausomybės, Felipe VI sakydamas kalbą per televiziją įtaigiai gynė nacionalinę vienybę.

Savo griežtoje kalboje karalius sakė, kad Katalonijos vyriausybė „sistemingai pažeidinėjo įstatymus, demonstravo nepriimtiną nelojalumą“.

Tačiau jis nepaminėjo referendumą temdžiusio policijos smurto ir tai nuvylė daugelį katalonų, kurie tai interpretavo kaip karaliaus paramą premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachiojaus) konservatorių vyriausybei.

„Karalius yra valstybės vadovas. Būtų tikrai keista, jeigu jis negintų konstitucijos ir nepasmerktų tam tikrų įvykių“, – anksčiau šį mėnesį sakė karališkųjų rūmų atstovas.

„Kam reikalinga monarchija?“

Karališkosios šeimos ekspertė A. Romero sakė, jog minėta Felipe VI kalba buvo lemiama ir lemiama tokiu laipsniu, kad kai kurie žmonės ją vadina jo valdymo „pamatiniu įvykiu“.

Pasak jos, „dauguma šalies ją įvertino dideliais plojimais“, išskyrus Kataloniją, taip pat – Baskiją ir kaimyninę Navarą, kuriose irgi veikia separatistų judėjimai.

Karaliaus kalbą taip pat pasmerkė kraštutinių kairiųjų partija „Podemos“, kurios lyderis Pablo Iglesias (Pablas Iglesijas) šį mėnesį per partijos susirinkimą klausė: „Kam reikalinga monarchija?“

Didysis Felipe VI iššūkis yra įtikinti ispanus „priimti šią instituciją kaip nusistovėjusį dalyką, kuris amžinai bus istorijos dalis“, sakė A. Romero.

Pasveikino Lietuvos Prezidentė

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Ispanijos Karalių Pilypą VI jubiliejaus proga.

Pasak šalies vadovės, Ispanijos Karalius yra jaunatviškas, šiuolaikiškas ir atsakingas vadovas, savo vertybėmis, visuomenine ir sporto veikla, savanorystės ugdymu ir dėmesiu pasaulio tautoms pelnęs platų palaikymą ir pagarbą tiek savo šalyje, tiek užsienyje.

Anot Prezidentės, Lietuvos ir Ispanijos žmonių ryšiai nuolat auga, o bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir NATO prisideda prie abiejų valstybių saugumo ir gerovės.

Sveikindama gražios sukakties proga šalies vadovė visai Ispanijos Karališkajai Šeimai palinkėjo sveikatos ir laimės, o asmeniškai Ispanijos Karaliui – neblėstančios piliečių paramos, energijos ir polėkio dirbti dėl savo šalies ir visų jos žmonių gerovės ir stiprybės.

Karalius kalbą sakė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai nušalintojo Katalonijos regiono prezidento Carleso Puigdemonto vedamos separatistų partijos laimėjo absoliučią daugumą regioninio parlamento rinkimuose.

Monarcho teigimu, naujasis turtingo Katalonijos regiono parlamentas privalo spręsti problemas, su kuriomis susiduria visi katalonai, atsižvelgti į pliuralizmą ir suvokti savo atsakomybę už bendrą gėrį.

„Kelias negali vėl vesti į konfrontaciją ir atskirtį, kurie, kaip jau žinome, nesukuria nieko kita kaip nesantaiką, neapibrėžtumą ir nusivylimą“, - kalbėjo karalius Felipė VI.

M.Rajoy praktiškai užsitikrino vyriausybės vadovo poziciją po sekmadienį jo varžovės Socialistų partijos priimto sprendimo atšaukti savo veto konservatorių vadovaujamam kabinetui ir nedalyvauti parlamento balsavime dėl naujos vyriausybės. Pastarąjį tikimasi surengti vėliau šią savaitę šią savaitę.

Po dvejų rinkimų nuo pernai gruodžio, kuriuose neišaiškėjo tvirtų nugalėtojų, M.Rajoy liko vadovauti laikinajai vyriausybei, kol bus suformuota nauja. Jo Liaudies partija laimėjo abejus rinkimus, bet neturi daugumos parlamente; jai reikia kitų partijų palaikymo, kad galėtų suformuoti mažumos vyriausybę.

Felipe antradienį baigs susitikimus su M.Rajoy, o tuomet pasiūlys kandidatą, turėsiantį vėliau šią atlaikyti du parlamento balsavimus dėl pasitikėjimo vėliau šią savaitę.

Mažai tikėtina, kad M.Rajoy per pirmąjį balsavimą surinks būtiną absoliučią balsų daugumą 350 vietų parlamente. Tokiu atveju būtų skelbiamas antrasis turas, per kurį pakaktų, kad už M.Rajoy balsuotų daugiau deputatų negu prieš jį. Jeigu neįvyks kokių nors didelių netikėtumų, jis turėtų būti išrinktas premjeru ateinantį savaitgalį.

Pirmadienį M.Rajoy sveikino socialistų sprendimą ir sakė: „Jeigu bus politinė valia, Ispanijos galbūt laukia puiki ateitis.“

Šiuo metu M.Rajoy palaiko 170 įstatymų leidėjų, iš jų 137 Liaudies partijos nariai.

Socialistai, turintys 85 deputatus, sekmadienį nutarė nedalyvauti parlamento balsavime, tačiau išvengti potencialiai pragaištingų trečių rinkimų ir didesnio politinio netikrumo.

Ši partija, viena pagrindinių šalies politinių jėgų, tiek pernai gruodį, tiek šiemet birželį patyrė skaudžiausius pralaimėjimus per savo istoriją.

Socialistai tebėra smarkiai susipriešinę dėl sprendimo nedalyvauti parlamento balsavime, o kai kurie regionų lyderiai grasino jo nesilaikyti ir balsuoti prieš M.Rajoy. Baiminamasi, kad toks žingsnis galėtų išprovokuoti partijos skilimą.

Karalius atitinkamą dekretą pasirašė antradienį, dalyvaujant parlamento pirmininkui Patxi Lopezui (Pačiui Lopesui), kai vidurnaktį baigėsi galutinis terminas suformuoti vyriausybę.

Ispanijai pirmą kartą nuo grįžimo prie demokratijos po ilgamečio diktatoriaus generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) mirties 1975 metais tenka iš naujo rengti rinkimus nesugebėjus suformuoti vyriausybės.

„Tai pirmasis kartas demokratijos laikotarpiu, kai tai vyksta, nes mes negalėjome vykdyti mandato, kurį mums suteikė piliečiai“, – sakė P.Lopezas žurnalistams.

Šaliai šiuo metu vadovauja laikinoji vyriausybė, prie kurios vairo toliau stovi konservatyvios Liaudies partijos lyderis Mariano Rajoy (Marianas Rachojus).

Ispanija į politinę aklavietę pateko po gruodžio 20 dieną vykusių rinkimų, kuriuose politikos naujokės – centro dešinioji partija „Ciudadanos“ (Piliečiai) ir populistinė ultrakairioji partija „ Podemos“ – susilpnino ilgalaikį Liaudies partijos ir socialistų dominavimą.

Nė viena iš partijų neužsitikrino pakankamai vietų, kad galėtų viena formuoti vyriausybę, ir nė vienai iš jų nepavyko suburti pakankamai stiprios koalicijos.

Ispanijoje dar nėra dirbusi koalicinė vyriausybę, ir partijų pastangos suformuoti politinį aljansą, kuris turėtų pakankamą palaikymą parlamente, kad galėtų laimėti balsavimą dėl pasitikėjimo ministrų kabinetu, buvo bergždžios.

Kai M.Rajoy Liaudies partija, kuri užėmė pirmą vietą rinkimuose, bet prarado parlamente turėtą daugumą, nesugebėjo užsitikrinti reikalingo palaikymo ir atsisakė mėginimų suformuoti vyriausybę, derybų estafetę perėmė kairiojo sparno partijos.

Karalius formuoti koaliciją pavedė antroje vietoje likusiems socialistams, kurie 350 vietų parlamente iškovojo tik 90 vietų, tačiau ir jų pastangos galiausiai žlugo.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad nauji rinkimai gali neišvesti šalies iš politinės aklavietės, nes prognozuojami panašūs rezultatai.

Analitikai savo ruožtu sako, jog tikėtina, kad po pirmalaikių rinkimų partijos bus labiau linkusios ieškoti kompromiso, nes rinkėjai nekantraus, kad būtų greičiau suformuota vyriausybė.

Karalius antradienį užbaigs derybų procesą – trečią derybų ratą po gruodžio 20 dienos rinkimų, kuriuose nebuvo aiškaus nugalėtojo, susitikdamas su ministro pirmininko pareigas einančiu Mariano Rajoy (Marianu Rachojumi), kuris savaitgalį sakė esąs pasiruošęs naujiems rinkimams.

„Esu geros formos, linkęs ir norintis dar kartą stoti į kovą“, - sakė M.Rajoy partijos susirinkime pietiniame Kordobos mieste sekmadienį.

Ispanija įstrigusi politinėje aklavietėje nuo gruodį vykusių rinkimų, per kuriuos neatsirado aiškių nugalėtojų: mandatai buvo paskirstyti keturioms pagrindinėms partijoms, iš kurių nei viena neturi pakankamai vietų, kad galėtų vadovauti viena.

Naujoji vyriausybė turi būti suformuota iki gegužės 2 dienos arba karalius turės paleisti parlamentą ir skelbti naujus rinkimus birželio 26 dieną.

Tokiu atveju, Ispanija, kuri yra ketvirta pagal dydį ekonomika euro zonoje, neturės visavertės vyriausybės mažiausiai dar du mėnesius.

Jeigu nebus pasiektas netikėtas paskutinės minutės susitarimas, karalius turėtų paskelbti naujus rinkimus jau po susitikimo su M.Rajoy, kurio konservatyvioji Liaudies partija laimėjo daugiausiai vietų, bet absoliučios daugumos neįgijo. Partijai taip pat nepavyko užsitikrinti kitų partijų, kurioms įgriso griežto taupymo politika ir konservatorius persekiojantys korupcijos skandalai, palaikymo.

Po rinkimų Ispanija atsidūrė aklavietėje, kadangi po ilgamečio diktatoriaus Francisco Franco (Fransisko Franko) mirties 1975 metais ir demokratijos atkūrimo šalis niekada neturėjo koalicinės vyriausybės.

Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI) pirmadienį suteikė politinėms partijoms daugiau laiko deryboms dėl naujos vyriausybės formavimo, ieškant išeities iš beveik tris mėnesius užsitęsusios politinės aklavietės.

Apie šį sprendimą karališkieji rūmai pranešė po karaliaus susitikimo su parlamento atstovais, kai socialistų lyderis Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) praėjusią savaitę neužsitikrino reikiamos paramos parlamente, kad galėtų vadovauti naujam ministrų kabinetui. Karalius nusprendė kol kas nekviesti partijų lyderių naujoms konsultacijoms, pranešė rūmai.

Dabar politinės partijos turi per du mėnesius pabandyti suformuoti naują vyriausybę arba birželio 26 dieną bus skelbiami nauji rinkimai.

Gruodžio 20 dienos rinkimai, kuriuose nebuvo aiškaus nugalėtojo, visiškai suskaldė 350 vietų šalies parlamentą.

Premjero posto siekiantys kandidatai privalo užsitikrinti daugumos įstatymų leidėjų paramą per pirmąjį balsavimo ratą arba laimėti balsavimą per antrąjį ratą, surinkdami daugiau balsų už nei prieš.

P.Sanchezas, kurio partija turi 90 mandatų, sako ketinantis toliau bandyti formuoti vyriausybę, nors praėjusią savaitę dviejuose balsavimuose parlamente jį palaikė tik naujoji 40 vietų turinti centristinė partija „Ciudadanos“ (Piliečiai).

P.Sanchezas toliau siekia prieš taupymo politiką pasisakančios ultrakairiosios partijos „Podemos“ palaikymo, tačiau 69 vietas parlamente laimėjusi partija sako nenorinti jokių bendrų susitarimų su „Ciudadanos“.

Konservatyvi Liaudies partija (PP) rinkimuose užėmė pirmą vietą ir laimėjo 123 vietas parlamente, tačiau neteko absoliučios daugumos, kurią turėjo nuo 2011 metų. Šios partijos lyderis Mariano Rajoy (Marianas Rachojus), einantis premjero pareigas, atsisakė mėginimų suformuoti koaliciją, kai neužsitikrino kitų partijų, kurioms įgriso griežto taupymo politika ir konservatorius persekiojantys korupcijos skandalai, palaikymo.

Tačiau M.Rajoy toliau tvirtina, kad jo partija turėtų vadovauti vyriausybei ir pirmadienį pažadėjo dar kartą susisiekti su P.Sanchezu ir pabandyti susitarti dėl precedento šalyje neturinčio pirmą ir antrą vietą užėmusių partijų koalicijos formavimo. Tačiau socialistai pasisako prieš bet kokią sutartį su M.Rajoy.

Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI) antradienį patikėjo Socialistų partijos vadovui Pedro Sanchezui (Pedrui Sančesui) šalies vairą, kai ankstesnei vyriausybei vadovavę konservatyvių pažiūrų Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) nesugebėjo suformuoti naujo ministrų kabineto ilgiau negu šešias savaites po rinkimų, kuriuose nebuvo aiškaus neaugalėtojo.

„Skiriu poną Pedro Sanchezą Castejoną (Pedrą Sančesą Kastechoną) kandidatu į premjerus“, – sakoma karaliaus pranešime, kurį perskaitė parlamento pirmininkas Patxi Lopezas (Pačis Lopesas).

Šalyje buvo susiklosčiusi neaiški padėtis po gruodį įvykusių rinkimų, kai valdančioji konservatyvi Liaudies partija (PP) surinko daugiausiai balsų, bet neužsitikrino absoliučios daugumos. Laikinajam vyriausybės vadovui M.Rajoy nesisekė suformuoti naujo kabineto, nes kitos partijos atsisakė jį palaikyti.

M.Rajoy buvo linkęs suformuoti plačią koaliciją, kurią sudarytų PP, jos varžovė Socialistų partija (PSOE), kuri per rinkimus liko antra, ir neseniai susikūrusi centro dešiniosios pakraipos partija „Ciudadanos“ (Piliečiai), likusi ketvirta.

Tačiau socialistų lyderis P.Sanchezas ne kartą atmetė šį planą.

Po anksčiau antradienį įvykusios susitikimo su karaliumi P.Sanchezas sakė informavęs monarchą, kad nori pamėginti atlikti tai, ko iki šiol nepavyko padaryti M.Rajoy.

„Pasakiau karaliui, kad Socialistų partija nori ... pamėginti suformuoti vyriausybę ir išvesti Ispanijos demokratiją bei institucijas iš šios aklavietės“, – jis aiškino žurnalistams Madride.

P.Sanchezas pabrėžė esantis pasiruošęs tartis su visomis kairiosiomis ir dešiniosiomis partijomis, kad suformuotų „pažangią“ vyriausybę.

Prieš griežtą taupymą nusistačiusi neseniai įkurta partija „Podemos“, per gruodžio 20-ąją vykusius rinkimus likusi trečia, siūlėsi sudaryti vyriausybę su socialistais.

P.Sanchezas sveikino tą pasiūlymą, bet sakė, kad abiem partijoms pirmiausiai reikia susitarti dėl programos.

Perspektyvas sudaryti tokią kairiosios pakraipos koaliciją temdo „Podemos“ reiškiamas palaikymas referendumui dėl turtingo šiaurės rytinio Katalonijos regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos, kuriam P.Sanchezas griežtai priešinasi.