Pasak FNTT, vyras įtariamas pasisavinęs apie 233 tūkst. eurų ir nuslėpęs beveik 29 tūkst. eurų mokesčių.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad jis organizavo neteisėtą įmonei priklausančio geležinkelio atšakos ir aikštelės pardavimo grandinę. Įmonės vadovas šį nekilnojamąjį turtą fiktyviai pardavė kitai savo netiesiogiai valdomai bendrovei, o vėliau gerokai brangiau perpardavė tikrajam pirkėjui.

Manoma, kad vadovas sukčiaudamas pasisavino už sandorį gautus beveik 233 tūkst. eurų ir taip padarė didelę turtinę žalą įmonei. Tokiu būdu nuslėpta beveik 29 tūkst. eurų mokesčių.

Griežčiausia už apgaulingą apskaitos tvarkymą numatoma bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už apgaule įgytą svetimą turtą ir veikimą organizuotoje grupėje baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, o už didelės vertės turto pasisavinimą gresia iki dešimties metų nelaisvės.

Bylą nagrinės Kauno apygardos teismas. 

Kaip pirmadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra, kaltinimai piktnaudžiavimu, dokumentų suklastojimu, turto iššvaistymu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu pateikti buvusiam „Šakių vandenų“ direktoriui V. Litinskui, taip pat uždarosios akcinės bendrovės direktoriui R. A.

Kaip teigia STT, šios tarnybos Kauno valdybos atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad 2014-ųjų spalio mėnesį privačios bendrovės direktorius R. A. su „Šakių vandenų“ direktoriumi V. Litinsku susitarė imituoti civilinį sandorį tarp jų vadovaujamų įmonių.

Pasak STT, sandoris fiktyviai sudarytas dėl Šakių miesto vandens gerinimo įrenginių remonto. Bylos duomenimis, „Šakių vandenys“ turėjo sumokėti už realiai neįvykdytus privačios bendrovės darbus.

STT manymu, vykdydamas susitarimą su privačios bendrovės direktoriumi, buvęs „Šakių vandenys“ direktorius piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo įgaliojimus, klastojo dokumentus. Šie dokumentai neteisėtai patvirtino Šakių miesto vandens gerinimo įrenginių remonto darbų atlikimą.

Teisėsaugos teigimu, kaltinamasis įtariamas iššvaistęs daugiau nei 70 tūkst. eurų, dėl to didelę žalą patyrė „Šakių vandenys“ ir Šakių rajono savivaldybė.

STT yra nustačiusi korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ir kitų savivaldybių vandens tiekimo bendrovėse.

STT Kauno valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų bendrovėje „Dzūkijos vandenys“, o tirta byla dėl korupcinių nusikaltimų „Kauno vandenyse“ nagrinėjama teisme.

STT Šiaulių valdyba tiria galbūt korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas „Mažeikių vandenyse“. Taip pat STT Panevėžio valdybos tirtose bylose dėl korupcinių nusikaltimų teismai jau yra pripažinę kaltais „Kupiškio vandenų“ ir „Aukštaitijos vandenų“ buvusius vadovus.

Seimas priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisas ir įpareigojo stambius sandorius sudarančius asmenis nuo kitų metų juos privalomai tvirtinti pas notarus.

Įstatymo iniciatoriai tikina, kad tokia tvarka turėtų padėti kovoti su neteisėtu praturtėjimu, nes užkirstų kelią turto pagrindimui fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais ir akcijų pirkimo - pardavimo sutartimis. Kritikai teigia, kad papildomi reikalavimai gali kenkti investicijoms.

Už pataisas balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 14, o susilaikė 30 parlamentarų.

Prezidentė Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų pataisas pateikė 2013-ųjų vasarį, o po svarstymo parlamentiniuose komitetuose jas nuspręsta dar labiau sugriežtinti.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu, numatyta, kad pas notarus turėtų būti tvirtinamos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo bei pardavimo sutartys, kai būtų parduodama 25 proc. ar daugiau bendrovės akcijų arba jų pardavimo kaina būtų didesnė kaip 50 tūkst. litų.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, griežtinti sandorių tvirtinimo tvarką nutarta todėl, kad Seimas nesutiko apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais.

Seimas taip pat įpareigojo fizinius asmenis arba įmones, kurios tvarko apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, pas notarus tvirtinti ir išduodamus vekselius, kurių suma būtų didesnė kaip 10 tūkst. litų (3 tūkst. eurų). Paskolos sutartys, kai sandoris vykdomas grynaisiais, o paskola viršija 10 tūkst. litų (3 tūkst. eurų), irgi siūloma įforminti pas notarą.

Šiuo metu fiziniai asmenys tarpusavyje gali skolintis neriboto dydžio sumas ir to nereikia patvirtinti sutartimis pas notarą.

Neteisėtas praturtėjimas pradėtas laikyti nusikaltimu nuo 2010 metų, prezidentei inicijavusi Baudžiamojo kodekso pataisas. Per tą laiką yra pradėti 107 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo.