Festivalio atidarymo metu kino teatre „Romuva“ bus parodytas kurdų kilmės režisierių Hogirio Hirori ir Shinwario Kamalo filmas „Išminuotojas“, šiuo metu skinantis laurus prestižiniuose kino festivaliuose.

Filme pasakojama apie Irako kurdų istorijos puslapį po Sadamo Husseino nuvertimo. 2003 metais pagrindinis filmo herojus, 8 vaikų tėvas Fakhiras atvyksta vykdyti karinės misijos Mosule (Irakas). Šalis krečiama chaotiškos suirutės, teroristinės pasipriešinimo naujai tvarkai grupuotės masiškai minuoja mašinas, gatves ir namus. Išvydęs kaip tūkstančių nekaltų žmonių gyvenimai griūna dėl minų, Fakhiras nusprendžia tapti išminuotoju.

Dažniausiai apsiginklavęs tik replėmis ir peiliuku, kiekvieną sekundę jis rizikuoja gyvybe, nes puikiai mato – jei žmonės kiekvieną dieną praleis bijodami dėl savo gyvybės, taika bus neįmanoma. Po filmo seanso su žiūrovais atvyksta pabendrauti filmo prodiuseris Antonio Russo Merenda, o belaukiant premjeros Kaune, kviečiame paskaityti pokalbį su filmo „Išminuotojas“ režisieriumi H. Hirori apie filmo kūrimą, neeilinę pagrindinio filmo herojaus asmenybę, taip pat apie nedažnai žiniasklaidoje atgarsio sulaukiančią kurdų tautos situaciją.

- Dauguma Jūsų dokumentikos yra apie Kurdistaną – Artimųjų Rytų regioną, kurio istorinė teritorija šiuo metu padalinta tarp keturių valstybių: Irako, Turkijos, Irano ir Sirijos. Kas jus vis traukia grįžti į šį regioną?

- Yra daugybė įdomių istorijų, kurias galima papasakoti apie kurdų žmones. Šios priespaudos sąlygomis gyvenančios tautos vienintelis siekis - laisvė, tačiau kasdien patiriamas aplinkinių šalių smurtas ir nuolat jaučiama grėsmė gyvybei šį siekį daro neįmanomu.

Pats užaugau Kurdistane ir tik būdamas 19 - os atvykau į Švediją. Ten, Rytuose, liko mano artimieji, tėvai, draugai, taip pat daugybė vaikystės atsiminimų. Kurdiška kilmė padarė didžiulę įtaką mano asmenybės raidai, suformavo mane tokį, koks esu dabar. Savaime suprantama, nebūčiau toks ir be galimybės atvykti į Švediją, kuri leido išvysti pasaulį kitomis akimis – pasaulį, gyvenantį taikos sąlygomis.

- Ar pastebite kokius nors pokyčius, vykstančius Irako Kurdistano regione? Ką apie juos manote?

- Mano nuomone, likęs pasaulis turi čia įvairių verslo interesų, pvz. pirkti naftą ar pardavinėti ginklus, todėl mielai savo patogumui pakoreguotų Vidurinių Rytų žemėlapį. Kurdų pajėgos padėjo Vakarams kautis su ISIS Kurdistane, Irake ir Sirijoje, saugų užnugarį tuomet jautė ir patys kurdai. Tačiau vos tik ISIS buvo priversti atsitraukti – žaidimo taisyklės pasikeitė. Visas pasaulis vėl atsuko kurdams nugarą. Irako kariuomenė kartu su Irano pagalba pati atakavo kurdus ir perėmė Kirkuką – didžiausią regione naftos pramonės miestą. Turkai užėmė kurdų miestus Sirijos teritorijoje. Pasaulis vėl parodė kurdams jų vietą – likti engiamiems iki gyvenimo galo.

- Kaip radote pagrindinį filmo herojų – kurdų kariuomenės pulkininką Fakhirą?

- Buvau jau daug girdėjęs apie pulkininką Fakhirą, jis buvo mano gimtojo miesto Duhoko herojus. Miestiečiai labai jį gerbė, kadangi Fakhiras savo išminuotojo darbu išgelbėjo gyvybę daugybei žmonių. Padėdavo visiems, nekreipdamas dėmesio į kilmę ar religiją. Kai 2014 m. rugpjūtį ISIS užpuolė kurdų teritorijas, negalėjau patikėti, kad net šiais civilizuotais laikais tiek žmonių gali būti pasmerkti pražūčiai. Atrodė tarsi likęs pasaulis nė žodžiu neketino užsiminti apie kraupius dalykus, įvykusius tą parą. Pačiu pirmu lėktuvu atvykau į Kurdistaną dokumentuoti karo pabėgelių situacijos. Vėliau ši medžiaga virto filmu „Mergaitė, kuri išgelbėjo mano gyvybę“ (angl. The Girl Who Saved My Life).

Pulkininką Fakhirą sutikau visiškai atsitiktinai, nuvykęs filmuoti kurdų Peshmarga kariuomenės. Tas susitikimas buvo tarsi mano svajonės išsipildymas. Visų dievinamas herojus pasirodė labai žemiškas, jaukus žmogus. Iš karto pasisiūliau kurti filmą apie jį ir jo darbą, bet paaiškėjo, kad kitas žmogus, vardu Shinwaras, jau buvo mane aplenkęs ir pradėjęs filmavimo darbus. Įtikinau Shinwarą kurti filmą kartu ir taip mes abu tapome šio filmo režisieriais.

- Filme daug pačio Fakhiro mėgėjiška kamera filmuotos medžiagos iš kasdieninių išminuotojo darbo situacijų. Tie kadrai įtampa nenusileidžia veiksmo filmui – atrodo, kad kiekvieną sekundę gali kas nors nutikti. Dar didesnis šiurpas nukrato prisiminus, kad tai nėra vaidybinis kinas, o tikras, nesurežisuotas gyvenimas. Kas šiose videojuostose jums paliko didžiausią įspūdį?

- Kai Fakhiro sūnus rado lagaminą, pilną tėvo veiklą dokumentuojančių juostų, kelias dienas skyrėme tik jų peržiūrai – ir juokėmės, ir verkėme ir tuo pat metu negalėjome atsižavėti Fakhiro asmenybės stiprumu. Daugybė jo gyvenimo istorijos akimirkų paliko man didžiulį įspūdį, netgi sujudino mano pasaulio suvokimą.

- Ką turite omenyje? Kokius atradimus išsinešate iš filmo?

- Kad kiekvienas žmogus turi teisę gyventi savo gyvenimą taip, kaip nori. Labai liūdna, tačiau manau, kad dėl turimų naftos išteklių mano gimtojoje šalyje visą laiką bus karas ir neramumai. Taip pat manau, kad pasaulio dėmesys žmogaus teisių užtikrinimui dažnai yra tik butaforinis: ko vertos visos tos kalbos apie pagarbą žmogaus gyvybei, kai uždaromos šalių sienos ir užmerkiamos akys į tūkstančių nuo karo išsigelbėti bandančių žmonių kasdienės žūtis jūroje…

Pamatyti filmą „Išminuotojas“ galėsite spalio 6 d. 16 val. Kauno kino teatre Romuva. Tai – vienintėlis seansas Kaune. Įėjimas - auka nuo 1 cento. Daugiau informacijos nepatoguskinas.lt

Festivalyje bus rodoma filmų programa,  sudaryta reaguojant į Lietuvoje ir visame pasaulyje vykstančius aktualius socialinius, politinius ir aplinkosaugos reiškinius. Festivalis Kaune tęsis iki spalio 14 dienos. Miestiečius aplankys festivalio svečiai, bus rengiamos diskusijos bei pirmą kartą vyks vakarėlis „Nepatogi muzika“. Tradiciškai už įėjimą į filmų seansus festivalis  kviečia aukoti nuo 1 euro cento.

Festivalį Kaune atidarys Europoje apdovanojimais įvertintas dokumentinis filmas „Išminuotojas“. Šio filmo pagrindinis herojus – Irake gyvenantis karys Fakhiras, jis keliauja po šalį, ieškodamas karo metu užmirštų minų ir sprogmenų. Dažniausiai apsiginklavęs tik replėmis ir peiliuku, jis kiekvieną dieną rizikuoja gyvybe. Atidarymo metu, spalio 6 d. 16 val.,  „Romuvos“ kino teatre susitikti su Kauno žiūrovais atvyksta filmo prodiuseris iš Italijos Antonio Russo Merenda.

Festivalio rengėjai šiais metais išskiria dvi pagrindines temas  – informacinius karus ir aktyvizmą. Netikrų naujienų (angl. fake news) fenomenui tampant vis opesne problema, festivalio metu bus rodoma specialioji programa „Post-propaganda: nuo sąmokslo teorijų iki suklastotų naujienų“. Dar vieną specialiąją programą „Aktyvizmas“ sudaro filmai apie išskirtinius asmenis, kurių veikla, mintys ir gyvenimo būdas savitai byloja apie žmogaus teisių reikšmę šiandieniniame pasaulyje. Kaip ir kasmet aštriausi ir inovatyviausi debiutuojančių režisierių darbai varžysis konkurse, ryškiausia pasaulio dokumentika bus rodoma programoje „Panorama“, aplinkosaugos temos analizuojamos Žaliojoje, o mokiniai bus kviečiami į bendraamžių kasdienybę fiksuojančią programą „Filmai, padedantys augti“.

Pirmą kartą festivalio festivalio vakarėlis „Nepatogi muzika“ vyks Kaune. Po atidarymo išsivysčiusius pokalbius bus galima pratęsti šokių aikštelėje. Šiais metais „Nepatogi muzika @Kaunas“ vyks elektroninės muzikos klube „Lizdas“ spalio 6 d. nuo 22 valandos.

Išskirtiniu „Nepatogaus kino“ bruožu jau tapusios diskusijos ir šiais metais kvies žmogaus teisėms neabejingus kauniečius po dokumentinių filmų seansų pasilikti ilgiau. Kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru festivalis Kaune diskutuos apie universalias bazines pajamas, diskriminaciją darbe bei rūšiavimą.

Spalio 6 - 14 d. Kaune festivalio „Nepatogus kinas“ renginiai ir seansai vyks kino teatre „Romuva“, kino teatre „Cinamon“ bei Kauno menininkų namuose.  Įėjimas - už auką nuo 1 cento. Visa filmų programa ir bilietai: www.nepatoguskinas.lt