Dreyfuso byla

Trumpai "Dreyfuso afera" nupasakojama taip – 1894 m. jaunas, talentingas ir perspektyvus Prancūzijos legiono karininkas Alfredas Dreyfusas buvo apkaltintas tėvynės išdavyste ir šnipinėjimu Vokietijos naudai. Iš jo viešai buvo atimtos visos karinės regalijos – nuplėšti epoletai, galionai, akselbantai, kelnių juostos, kepurės snapelis, demonstratyviai sulaužytas kardas. Po šio viešo pažeminimo A.Dreyfusas buvo palydėtas į tremtį – toli nuo Prancūzijos Atlanto vandenyne esančią Velnio salą, kurioje jis dieną naktį buvo budriai saugomas.

Iš pradžių visuomenė pasmerkė A.Dreyfusą kaip nusikaltėlį ir išdaviką, nors šis dievagojosi esąs nekaltas. Tačiau vėliau, kai kuriems šviesesniems to laikmečio veikėjams pradėjus nuodugniau gilintis į visą šį reikalą, praėjo aiškėti, kad A.Dreyfuso byla sukurpta iš nieko. Tačiau tiesa kelią skynėsi sunkiai.

Antisemitizmo banga

Vienas iš tokių žmonių, smarkiai prisidėjusių prie to, kad A.Dreyfuso byla būtų peržiūrėta, buvo garsus to meto rašytojas Émile'is Zola.

1898 m. laikraštyje "L’Aurore" buvo išspausdintas jo viešas laiškas, adresuotas Prancūzijos prezidentui – šiame manifeste É.Zola apkaltino tuometinį valstybės vadovą Felixą Faure'ą, visą jo vyriausybę ir kariuomenės vadovybę antisemitizmu (A.Dreyfusas buvo žydų kilmės) ir neteisėtu A.Dreyfuso kalinimu. Šis rašinys netruko atsirūgti pačiam É.Zolai – dėl šios publikacijos rašytojas buvo nuteistas pinigine bauda ir laisvės atėmimo bausme, tačiau pabėgo į Didžiąją Britaniją. Prancūzijoje tuo metu stiprėjo antisemitizmas.

Tačiau É.Zola buvo ne vienintelis A.Dreyfuso užtarėjas – jį parėmė kolega rašytojas Anatole'is France'as, vėliau – 1921 m. – apdovanotas Nobelio literatūros premija. "Dreyfuso afera" tiesiogiai atsispindi jo knygose "Pingvinų sala" ir "Mesjė Berkas".

Filmą lydintys skandalai

A.Dreyfuso byla savo laiku buvo tikras visuomenės skandalas, tuometinės žiniasklaidos bomba. Tad nieko keisto, kad pirmosios ekranizacijos buvo tikrųjų įvykių amžininkės – pvz. George'o Mellies'o 1899 m. išleistas vienuolikos epizodų 15 minučių trukmės trumpametražis.

Tačiau, ko gero, nė vienos iš ekranizacijų nelydėjo toks užkulisinis bruzdesys, kaip kad nutiko naujausiajai R.Polanskio režisuotai versijai.

Pats filmas, A.Dreyfuso aferą perteikiantis iš karininko George'o Picquart'o (filme jį vaidina Oskaro laureatas Jeanas Dujardinas) atliekamo tyrimo perspektyvos, savaime nėra nei skandalingas, nei piktinantis – šiuo metu netgi nominuotas dvylikai "Cezarių", įskaitant ir geriausio filmo kategoriją. Tad kas čia blogai?

Ogi skandalinga paties režisieriaus R.Polanskio asmenybė ir iki šiol tebesekantis kaltinimų šleifas. Dėl to žiūrovai buvo viešai raginami boikotuoti šį filmą (bergždžiai – "Pareigūnas ir šnipas" vis dar rodomas kino salėse ir yra devintas žiūrimiausias 2019 m. prancūziškas filmas Hegzagone). O dvylika "Cezario" nominacijų šiai juostai sukėlė tikrą audrą – būtent dėl didžiulio visuomenės spaudimo Prancūzijos kino akademija neseniai išplatino viešą pareiškimą, kad po šių metų "Cezarių" ceremonijos visa jos valdyba atsistatydina.

Pareigūnas prieš sistemą

Jei 1937 m. Williamo Dieterle'io biografinėje dramoje "Emilio Zola gyvenimas" (angl. "The Life of Emile Zola") pulkininkas leitenantas G.Picquart'as pasirodo tik epizodiškai – liudydamas teismo salėje – tai 2019 m. R.Polanskio filme "Pareigūnas ir šnipas" būtent jis tampa pagrindiniu veikiančiuoju asmeniu, o visa istorija susiraizgo į klampų detektyvą, kuriame susipina tiek biurokratinės sistemos nepaslankumas, tiek siekis bet kokia kaina išsaugoti mundurą, tiek tamsios aukštas pareigas užimančių politikų ir karininkų paslaptys.

Ar vieno žmogaus – Alfredo Dreyfuso – gyvybė, gyvenimas, garbė ir orumas yra svarbiau už visos kariuomenės prestižą? G.Picquart'as kuo toliau, tuo labiau įsitikina – taip.

"Pareigūnas ir šnipas" (pranc. "J'accuse")

Žanras: drama, trileris, istorinis

Prancūzija, Italija, 2019

Režisierius: Romanas Polanskis

Vaidina: Jeanas Dujardinas, Louisas Garrelis, Emmanuelle Seigner, Grégory Gadeboisas.

Vertinimas:

Scenarijus: 2/3

Režisūra: 2/3

Kinematografija: 2/3

Garso takelis: 2/3

Techninė pusė: 3/3

Aktoriai: 3/3

Bendra: 2,4

Nuo vasario 21 d. kino teatruose rodomos dar trys premjeros:

"Protėvių šauksmas"

Ar jūs pasiruošę leistis į patį pasaulio kraštą? Su ištikimiausiu kompanionu, kokio tik galėtumėte norėti? Tokią galimybę siūlo amerikiečių rašytojo Jacko Londono knygos ekranizacija, kviečianti sekti Bakio – senbernaro ir škotų aviganio mišrūno – istoriją. Nuo šeimininkų lepūnėlio saulėtoje Kalifornijoje iki kinkomo šuns atšiaurioje Aliaskoje, nuo popinamo ir mylimo iki ujamo ir išnaudojamo – likimas Bakiui nepašykšti nieko. Tačiau iš prigimties stiprus ir tvirtas Bakis nepalūžta nuo jam tenkančių išbandymų ir galiausiai sutinka savęs vertą žmogiškąjį draugą – aukso ieškotoją Džoną Torntoną.

"Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys"

Tai, kad baltai buvo paskutinieji Europos pagonys, išmokstame dar mokykloje. Tačiau ką iš tiesų reiškė būti paskutiniaisiais tuomet, kai visa Europa klaupėsi prieš krikščionių dievą? Tai išsiaiškinti į baltų žemes siunčiamas krikščionis danas Larsas – jis turi iššnipinėti ir savo vyskupui atraportuoti, kokiems dievams meldžiamasi prūsų, lietuvių, žemaičių, latgalių ir lyvių žemėse. Aišku, prieš žengdamas į laukinių baltų žemes, doras krikščionis Larsas nė neįtarė, ką jam čia teks patirti – atkuriamoji dokumentika leis nusikelti į XIII a. ir kartu su Larsu pažinti paskutinius Europos nekrikštus.

"Augintiniai susivienija"

Ateis tokia diena, kai pasaulį užvaldys robotai... Skamba kaip ištrauka iš fantastinio filmo aprašymo? Klystate! Tai iš tiesų nutiko supermoderniame Robo mieste – nuo šiol čia mero įsakymu turi nelikti nei žmonių, nei gyvūnų. Na, su žmonėmis paprasta – visi susipranta ir pasinaudoja duotąja valanda apleisti miestą. O jų augintiniai? Nemažai jų lieka pamiršti prabangiame gyvūnėlių viešbutyje, į kurį pašėlęs gatvės šunėkas Rodžeris visada žiūrėdavo su pašaipa. Tačiau dabar ne laikas pašaipoms dėl manierų ar kilmės – metas suvienyti jėgas ir stoti prieš bendrą priešą – robotų koloniją!