„Fiskalinės drausmės įstatymai, kurie buvo priimti krizės metu, jie šiandien tikrai yra nereikalingi (...) Jie nesaugo nuo išlaidavimo valstybėje, jie daro tai, kad iš mūsų šalies išvažiuoja dešimtys tūkstančių žmonių, ir tai nepateisinama. Jeigu skaičiuotume, kas ekonomikai yra naudingiau, ar tiesiog grąžinti valstybės skolą tokiais tempais kokiais grąžiname ir mokant tokias mažas palūkanas kokias dabar, ar iš tikrųjų tuos pinigus investuoti į mūsų žmonių gerovę, atsakymas bus vienas – aišku, reikia investuoti į žmonių gerovę“, – interviu portalui delfi.lt ketvirtadienį tvirtino R.Karbauskis.
Jis pabrėžė, kad daugelis valstybės išlaidas ribojančių teisės aktų priimti per ekonominę krizę, šalį valdant konservatoriaus Audriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei.
„Kai kurie sprendimai, kurie šiandien trukdo Lietuvoje pagerinti gyvenimą, ryškiai pagerinti gyvenimą, yra būtent priimti jų (konservatorių – BNS) valdymo laikais. Tai yra Fiskalinės drausmės įstatymas konstitucinis ir daugelis kitų sprendimų, atlyginimų įšaldymai. (...) Aš galiu pasakyti tik viena – šiuo atveju tie, kurie labiausiai mums oponuoja, ir priėmė tuos sprendimus, dėl ko mes šiandien negalime visų tų pinigų, kurie surenkami virš plano, panaudoti, kad gerintume žmonių gyvenimą. Jie visi nueina valstybės skolai dengti, nes tokie yra priimti įstatymai“, – aiškino R.Karbauskis.
Kai kurie sprendimai, kurie šiandien trukdo Lietuvoje pagerinti gyvenimą, ryškiai pagerinti gyvenimą, yra būtent priimti konservatorių valdymo laikais.
Fiskalinės drausmės įstatymas, apribojantis viršplaninių biudžeto pajamų panaudojimą, priimtas 2007-ųjų lapkritį ir įsigaliojo nuo 2008-ųjų pradžios, šalį valdant socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybei. 2014-ųjų lapkritį, kai Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Algirdas Butkevičius, priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, apibrėžiantis šalies įsipareigojimus dėl atsakingos finansų politikos.
Konstituciniu įstatymu yra užtikrintas Europos Sąjungos (ES) sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (ES fiskalinės drausmės sutartis) įgyvendinimas. Lietuva šią sutartį pasirašė 2012 metų kovą, o Seimas ratifikavo tų pačių metų birželio 28 dieną.
R.Karbauskis sakė, kad Seime bus ieškoma sutarimo dėl Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimų.
„Tam, kad juos pakeistume, reikia konstitucinės daugumos, ir aš manau, kad apie tai turime šnekėtis ir su opozicija, ir su pozicija turime šnekėtis. Ar mes toliau stebėsime, kaip žmonės palieka Lietuvą ir nieko negalėsime padaryti, nes mūsų rankos yra surištos, tiesiog įstatymas yra apibrėžęs, kiek valstybė gali turėti pinigų daugiau kitais metais, negu šiais metais (...) Norint iš tikrųjų pagerinti žmonių gyvenimą, mums reikia ryžtis šiuos sprendimus priiminėti.(...) Bet kokiu atveju nėra pasirinkimo, jei mes toliau taip tvarkysimės, kaip šiandien tvarkomės, su tokiais reikalavimais, kokius anos valdžios yra priėmusios, mes tiesiog neturėsime kokybinio šuolio į priekį“, – portalui delfi.lt teigė R.Karbauskis.
Ar mes toliau stebėsime, kaip žmonės palieka Lietuvą ir nieko negalėsime padaryti, nes mūsų rankos yra surištos.
„Kiek mes besurinktume daugiau biudžete pinigų, kiek mes sugebėtume kovoti su korupcija ir visais kitais dalykais, mes tiesiog esame paprasčiausiai surišti savo pačių rankomis. Mūsų valdžios buvusios susirišo tas rankas, ir jei mes dabar jų neatsirišime, tai toliau krisime į tą pačią duobę“, – pridūrė jis.
Anot „valstiečių“ lyderio, būtent fiskalinės drausmės įstatymai neleidžia išnaudoti šalies ekonomikos augimo gyventojų gerovei didinti.
„Ateidami ir formuodami valdančiąją daugumą mes nebuvome visiškai įsigilinę į tai, kiek mūsų rankos bus surištos. Tas klausimas dėl fiskalinės drausmės apribojimų mums tikrai yra pagrindinis ribojantis faktorius, kad panaudotume tai, ką vadina ekonomikos augimu. Šiandien visi šnekame apie tai, kad 4 proc. mūsų ekonomika auga, tai duoda papildomas pajamas į biudžetą, šiandien surenkama virš plano, jei nesuklysiu, 171 mln. eurų, ir mes tiesiog tų pinigų negalime panaudoti, nes pagal įstatymą dabar jie bus skiriami skolai mažinti“, – aiškino R.Karbauskis.
Jo teigimu, papildomas biudžeto pajamas Lietuva pirmiausiai galėtų panaudoti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti.
„Jeigu šiandien šnekėtume apie mokytojus, medikus ir kitus žmones, kurie gauna atlyginimus iš valstybės, tai padėtis yra tikrai labai labai sudėtinga. Šnekėtant apie valstybės tarnybą, ten kaip sumažino ir įšaldė atlyginimus, taip jie ir nėra paliesti jau eilę metų. Ir šiandien jau yra problema, kaip prišaukti žmones į valstybės tarnybą, nes tikrai daug savivaldybėse ir valstybės įstaigose yra tuščių darbo vietų, kurios nesuranda savo darbuotojo, nes atlyginimas yra per mažas. Iš jo išgyventi yra neįmanoma“, – sakė R.Karbauskis.
Anot jo, šiuo metu valstybė paprasčiausiai neturi resursų, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimams padidinti.
„Jeigu bus sprendimas iš tikrųjų keisti Fiskalinės drausmės įstatymą, tai tokiu atveju tie resursai gali atsirasti. Ir šitoje vietoje manau, kad visos visuomenės supratimas ir palaikymas bus taip pat reikalingas“, – teigė R.Karbauskis.
