-
S. Skvernelis FNTT apklaustas nebuvo: jei reikės, atsakysiu į klausimus 2
„O tokią informaciją turite? Nes labai dažnai po jūsų klausimo veiksmai ir yra atliekami. Tai nebuvau, jeigu reikės atsakyti į klausimus, bus galima (atsakyti. – ELTA). Dar kartą nenoriu grįžti prie šio klausimo, tegul FNTT ir STT tęsia tyrimą ir tegul nedalyvauja šio Seimo rinkimuose“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė S. Skvernelis.
FNTT atlieka tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. FNTT duomenimis, pirkimo sutartis sudaryta galimai klastojant dokumentus.
FNTT tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo buvo apklaustas Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas. Jis gavo specialiojo liudytojo statusą. Pastarąjį mėnesį žiniasklaida taip pat pranešė, kad kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas ir premjero patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys. Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad asmuo gali tapti įtariamuoju.
-
Prokuratūra nepradės tyrimo dėl A. Širinskienės skundo 2
Rugpjūčio 28 d. A. Širinskienė kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydama įvertinti, ar šių metų rugpjūčio 24 dieną Lietuvos radijo ir televizijos tyrimo skyriaus žurnalistų straipsnyje „Greitieji testai už 6 milijonus: už skandalingo pirkimo šmėžuoja Skvernelio komanda“ paviešinti duomenys nėra FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys.
Rugsėjo 11 d. prokuratūra tyrimą pradėti atsisakė, tai Eltai patvirtino pati A. Širinskienė. Parlamentarė neslepia, kad prokuratūros sprendimą skųs.
„Vienas iš prokuratūros argumentų buvo, kad Lukas Savickas buvo apklaustas vėliau, negu pasirodė LRT straipsnis. (...) Bet tikrai netikiu, kad Lukas Savickas būtų tas asmuo, kuris atskleidė teisėsaugos informaciją žiniasklaidai. Matyt, yra kiti asmenys, kurie tai padarė“, – Eltai sakė jis.
Kaip žinoma, ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti skelbiama viešai ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė tiems asmenims, kurie privalo tą informaciją saugoti.
A. Širinskienė įsitikinusi, kad LRT tyrime buvo galimai panaudota ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pasak jos, paskelbti įvairūs susirašinėjimai tekste rodo, kad tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga.
„Kaip žinoma, ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti skelbiama viešai ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė tiems asmenims, kurie privalo tą informaciją saugoti“, – sakė ji.
R. Karbauskis nesistebi prokuratūros sprendimu
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbausks teigia, kad nesistebi prokuratūros sprendimu. Pasak jo, prokuratūra sistemiškai netiria nė vieno valdančiųjų kreipimosi.
„Jeigu yra koks nors klausimas apie mane ar S. Skvernelį, ar kitą pozicijos atstovą, tai tuomet teisėsaugos institucijos tyrimus atlieka. Nė viena teisėsaugos institucija neatliko nė vieno atvejo konservatorių ar G. Landsbergio bei kitais klausimais, nors mes tų kreipimosi rašėme aibes. Jie Lietuvoje yra neliečiamieji“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
S. Skvernelis vertina neigiamai
Premjeras Saulius Skvernelis neigiamai vertina Generalinės prokuratūros sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimai nutekintos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ikiteisminės tyrimo medžiagos žiniasklaidai.
„Neigiamai vertu praktiką, kuri šalyje jau keletą metų egzistuoja, kuomet neteisėtai atskleidžiama valstybės arba tarnybos paslaptis turinti informacija arba nutekinami įvairiais tikslais ikiteisminio tyrimo duomenys. Kiek girdėjau iš komentarų, kolegė Agnė Širinskienė, be jokios abejonės, šį sprendimą skųs teismui nustatyta tvarka“, – teigė S. Skvernelis.
ELTA primena, kad rugpjūčio 28 d. A. Širinskienė kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydama įvertinti, ar šių metų rugpjūčio 24 dieną Lietuvos radijo ir televizijos tyrimo skyriaus žurnalistų straipsnyje „Greitieji testai už 6 milijonus: už skandalingo pirkimo šmėžuoja Skvernelio komanda“ paviešinti duomenys nėra FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys.
Rugsėjo 11 d. prokuratūra tyrimą pradėti atsisakė, tai Eltai patvirtino pati A. Širinskienė. Parlamentarė neslepia, kad prokuratūros sprendimą skųs.
Kiek girdėjau iš komentarų, kolegė Agnė Širinskienė, be jokios abejonės, šį sprendimą skųs teismui nustatyta tvarka.
„Vienas iš prokuratūros argumentų buvo, kad Lukas Savickas buvo apklaustas vėliau, negu pasirodė LRT straipsnis. (...) Bet tikrai netikiu, kad Lukas Savickas būtų tas asmuo, kuris atskleidė teisėsaugos informaciją žiniasklaidai. Matyt, yra kiti asmenys, kurie tai padarė“, – Eltai sakė jis.
A. Širinskienė įsitikinusi, kad LRT tyrime buvo galimai panaudota ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pasak jos, paskelbti įvairūs susirašinėjimai tekste rodo, kad tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga.
„Kaip žinoma, ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti skelbiama viešai ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė tiems asmenims, kurie privalo tą informaciją saugoti“, – sakė ji.
FNTT atlieka tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. FNTT duomenimis, pirkimo sutartis sudaryta galimai klastojant dokumentus.
FNTT tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo buvo apklaustas Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas, kuris gavo specialaus liudytojo statusą. Praėjusį trečiadienį žiniasklaida taip pat pranešė, kad kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas ir premjero patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys. Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad asmuo gali tapti įtariamuoju.
Šiame tyrime kaip liudininkas buvo apklaustas ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad sprendimą skubiai pradėti pirkimą kovo mėnesį davė L. Savickas. „Profarmai“ kovo mėnesį buvo pervesta 6,05 mln. eurų už 510 tūkst. greitųjų testų. Vieneto kaina – maždaug 12 eurų. Tuo metu, kaip skelbia LRT Tyrimų skyrius, tokius pačius testus iš kitos bendrovės pirkusi Krašto apsaugos ministerija už juos mokėjo kiek daugiau nei po 3 eurus.
Įtarimai pareikšti jau iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir dar penkiems asmenims, tarp kurių – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai.
Premjeras S. Skvernelis antradienį atsakinėjo į Seimo narių klausimus dėl FNTT atliekamo tyrimo dėl greitųjų koronaviruso testų. Pasak Vyriausybės vadovo, opozicijos keliami klausimai yra priešrinkiminė politinė akcija ir, jo teigimu, negalima lyginti KAM ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos viešųjų pirkimų. S. Skvernelis taip pat tvirtino, kad žiniasklaida paviešino ikiteisminio tyrimo informaciją.
-
R. Karbauskis: po šių įvykių nė viena institucija nebenori būti atsakinga 11
Todėl, leidžia suprasti politikas, valdančiųjų inicijuoto ir kontraversiškai vertinto vadinamojo krizės tyrimo kelti klausimai dėl 2009–2010 metų krizės metu valstybės skolinimosi iš komercinių bankų, o ne iš Tarptautinio valiutos fondo, yra pagrįsti. Tuo tarpu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atliekamas tyrimas dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo – ne.
„Lyginti reikia dalykus, kuriuos reikia lyginti. Lyginti galima sprendimus, pavyzdžiui, skolinimąsi. Pasiskolinti tris kartus brangiau – kas yra aiškiai pasakyta visuose tyrimuose, netgi pasiskolinti brangiau nei pasiskolino aplinkinės šalys, kaip Latvija – tai yra faktas. Kai mes šnekame apie klausimus su testų pirkimais... Mes galime iš karto pasakyti: jei būtų testai perkami mėnesiu vėliau, jie būtų gerokai pigesni. Bet prisimenant situaciją, kad ta pati opozicija rėkė, jog reikia įvesti nepaprastąją padėtį, kariuomenei atiduoti valdymą. Tai tuo momentu reikėjo testo, o ne po mėnesio“, – „Žinių radijui“ samprotavo valdančiųjų lyderis.
Politikas taip pat pabrėžė, kad teisėsaugos institucijų ir opozicijos keliami klausimai dėl skaidrumo stokos bei galimų pažeidimų perkant greituosius kreditus turi neigiamų pasekmių. Jo teigimu, nė viena valstybės institucija nebenori imtis atsakomybės priimant svarbius sprendimus.
Visos institucijos turi prisiimti sprendimo atsakomybę dėl vakcinų pirkimo. Kad vėl nebūtų istorijos, jog vakcinas kažkas per brangiai nusipirko.
„Šiandienai mes turime vieną labai gerą pavyzdį. Šiandien yra klausimas dėl vakcinos įsigijimo (...) Po šio įvykio, kai valdininkai, kurie atliko savo pareigas ir dirbo naktimis kartu su medikais, jie dabar apkaltinti ir jie sako, kad mes nepasirašysime po vakcinų pirkimu“, – sakė R. Karbauskis, akcentuodamas, kad dėl to į planuojamą vakcinų nuo koronaviruso pirkimą turėtų įsijungti ir Prezidentūra.
„Yra bandoma šnekėti, kad reikia sušaukti Valstybės gynybos tarybą ir visos institucijos turi prisiimti sprendimo atsakomybę dėl vakcinų pirkimo. Kad vėl nebūtų istorijos, jog vakcinas kažkas per brangiai nusipirko“, – teigė jis.
„Dabar tame procese, vakcinų pirkimo, turi dalyvauti ir Prezidentūra. Tai labai teisinga pozicija. Mes turime dar laiko, nėra strioko. Bet visos institucijos turi prisiimti atsakomybę. Po šių įvykių nė viena nebenori būti atsakinga“, – apibendrino „valstietis“.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienio vakarą pareiškė, kad Prezidentūra ignoruoja Vyriausybės iniciatyvą aptarti atsakomybės klausimus dėl vakcinos nuo COVID-19 įsigijimo Valstybės gynimo tarnyboje (VGT).
Socialiniame fesisbuko tinkle ministras pabrėžė, kad prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius, nesusipažinęs su Vyriausybės dokumentais, nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo įtraukti šį klausimą.
Kilus abejonių dėl prisiimamų rizikų Ministrų Kabinetas pastarosios savaitės trečiadienį nusprendė kreiptis į VGT, kad ši priimtų sprendimus, susijusius su planuojamu bendru Lietuvos ir ES valstybių koronaviruso vakcinos įsigijimu. Šis Vyriausybės sprendimas priimtas po to, kai kilo abejonių bendrove, iš kurios ketinta pirkti vakciną.
Premjeras S. Skvernelis po pastarąją savaitę vykusio Vyriausybės posėdžio teigė, kad kol kas neaišku, kaip Lietuva turėtų elgtis procesuose dėl vakcinos nuo COVID-19 infekcijos įsigijimo.
„Kiekvienas valstybės tarnautojas bijo priimti bet kokį sprendimą, bet kokią iniciatyvą rodyti, ypač kai yra didelis neapibrėžtumas. Vakcinos šiandien nėra, tai yra procesas, kur dalyvauja iš esmės viena įmonė kartu su kitomis ES valstybėmis. Yra nustatyta išankstinė kaina, yra nustatytas mažiausias kiekis, nėra 100 proc. garantijos, kad vakcina bus sėkminga ir kad tuo laikotarpiu neatsiras dar kelios vakcinos, kurios bus pigesnės, efektyvesnės“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis.
-
A. Veryga: premjeras aiškiai ir vaizdingai pademonstravo situaciją 11
„Bet jeigu vertintume patį komentarą, tai tikrai nemanau, kad čia bandoma kažkam užmesti ar numesti kažkokias atsakomybes. Visi dalyvavo ir kolegialiai tarėsi ir aiškinosi, kokia yra situacija. Premjeras, aš manau, pakankamai aiškiai ir vaizdžiai pademonstravo situaciją, kokia ji ir buvo. Labai gaila, kaip jis ir minėjo, kad bandoma politizuoti visą šią situaciją ir ja naudotis. Taip, dabar yra rinkiminis laikotarpis ir tikriausiai smagu tas istorijas sukti, bet nei mes kažkokių atsakomybių kratomės, nei bandome jas perkelti kitiems. Tiesiog bandome paaiškinti, koks buvo kontekstas ir kokia buvo situacija. Geras premjero pastebėjimas ir dėl tų kainų paskaičiuotų, nes jos nekorektiškai viešumai buvo pateiktos ir tikrai neteisingos suskaičiuotos“, – teigė A. Veryga.
Premjeras antradienį teigė, kad opozicijos keliami klausimai yra priešrinkiminė politinė akcija bei teigė, kad negalima lyginti KAM ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos viešųjų pirkimų. Jis taip pat tvirtino, kad žiniasklaida paviešino ikiteisminio tyrimo informaciją.
Geras premjero pastebėjimas ir dėl tų kainų paskaičiuotų, nes jos nekorektiškai viešumai buvo pateiktos ir tikrai neteisingos suskaičiuotos.
Tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo buvo apklaustas Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas, kuris gavo specialaus liudytojo statusą. Praėjusį trečiadienį žiniasklaida taip pat pranešė, kad kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas ir premjero patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys. Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad asmuo gali tapti įtariamuoju.
Šiame tyrime kaip liudininkas buvo apklaustas ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad sprendimą skubiai pradėti pirkimą kovo mėnesį davė L. Savickas. „Profarmai“ kovo mėnesį buvo pervesta 6,05 mln. eurų už 510 tūkst. greitųjų testų. Vieneto kaina – maždaug 12 eurų. Tuo tarpu, kaip skelbia LRT Tyrimų skyrius, tokius pačius testus iš kitos bendrovės pirkusi Krašto apsaugos ministerija už juos mokėjo kiek daugiau nei po 3 eurus.
Įtarimai pareikšti jau iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir dar penkiems asmenims, tarp kurių – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai.