Po daugiau nei metus trukusių Madrido ir F. Franco palikuonių ginčų Ispanijos Aukščiausiasis Teismas antradienį uždegė žalią šviesą vyriausybės planui perkelti jo palaikus į kitą vietą.

Maždaug už 50 kilometrų į šiaurę nuo Madrido ramiame Kritusiųjų slėnyje granito oloje iškastą įspūdingą monumentą F. Franco atidarė 1959 metų balandžio 1-ąją.

Kompleksą sudaro 262 metrų ilgio bazilika ir Benediktinų vienuolynas.

Virš uolos stovi iš toli matomas milžiniškas 150 metrų aukščio kryžius, kuris sveria beveik 200 tūkst. tonų.

Bazilikos gilumoje esantį 1975-aisiais mirusio F. Franco kapą paprastai puošia šviežios gėlės. Toje pačioje bazilikoje yra ir F. Franco ir jo režimą palaikusios kraštutinės dešinės Falangistų partijos įkūrėjo Jose Antonio Primo de Rivera (Chosė Antonijaus Primo de Riveros), žuvusio 1936–1939 metų Ispanijos pilietinio karo pradžioje, kapas.

F. Franco, kurio nacionalistų pajėgos kare nugalėjo respublikonus, 1940 metais įsakė pastatyti šį monumentą, pavadindamas tai bandymu „sutaikyti“ visus ispanus. 

Bazilikoje buvo palaidota maždaug 33 tūkst. žmonių, kariavusių abiejose pusėse per pilietinį karą, kurį sukėlė F. Franco sukilimas prieš išrinktą respublikonų valdžią.

Tačiau kritusių respublikonų šeimoms niekada nebuvo pasakyta, kad jų artimųjų palaikai buvo perkelti į šį slėnį.

Dabartinis Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) nori paversti monumentą tautos susitaikymo ir atminties vieta, kaip tai buvo padaryta su kai kuriomis nacių koncentracijos stovyklomis. Jis siekia, kad mauzoliejus daugiau nebeprimintų F. Franco režimo.

2007 metais tuometinė Ispanijos socialistų vyriausybė priėmė įstatymą, draudžiantį organizuoti politinius susibūrimus Kritusiųjų slėnyje, kur kasmet lapkričio 20 dieną kraštutinių dešiniųjų grupės rinkdavosi į mišias F. Franco mirties metinėms paminėti.

Tos vyriausybės sudaryta ekspertų komisija rekomendavo suteikti šiai vietai kitokią reikšmę.

Ji pasiūlė monumento teritorijoje eksponuoti nuolatinę ekspoziciją, skirtą jo istorijai, ten palaidotiems žmonėms ir maždaug 20 tūkst. politinių kalinių, prisidėjusių prie šio monumento statybos.

Tačiau 2011 metais socialistams netekus valdžios į ją atėjusi konservatyvioji Liaudies partija (PP) nusprendė nekreipti dėmesio į ekspertų rekomendacijas ir neatverti senų žaizdų.

Pernai į valdžią sugrįžę P. Sanchezo socialistai F. Franco palaikų perkėlimą paskelbė vienu iš savo prioritetų.