„Jokio laiško V. Putinui nebus“, – straipsnyje cituojami atstovės spaudai Cerstin Gammelin žodžiai.

„Šiandien galvoju apie žmones Rusijoje, kurie kovoja už laisvę ir demokratiją ir kurie gyvena nuolatinės V. Putino režimo grėsmės šešėlyje. Mes šių drąsių žmonių nepamiršime“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė F. W. Steinmeieris.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija platformoje „X“ pirmiau yra rašiusi, kad „Pseudorinkimai #Rusijoje nėra nei laisvi, nei teisingi, o jų rezultatas nieko nestebina. Putino valdžia – autoritarinė, grindžiama cenzūra, represijomis ir smurtu“.

Po paskutinių 2018 m. Rusijoje įvykusių rinkimų F. W. Steinmeieris V. Putiną pasveikino.

„Sudėtingiausiu šiuolaikinės Ukrainos istorijos laikotarpiu Vokietija įrodė esanti mūsų tikra draugė ir patikima sąjungininkė, kuri ryžtingai palaiko Ukrainos žmones kovoje už laisvę ir demokratines vertybes“, – Vokietijos prezidento oficialioje rezidencijoje esančioje svečių knygoje parašė V. Zelenskis.

V. Zelenskio kelionė į Vokietiją įvyko po susitikimų Romoje su Italijos vadovais ir popiežiumi.

„Kartu mes laimėsime ir sugrąžinsime taiką į Europą“, – pridūrė jis, prieš pradėdamas derybas su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu).

Ukrainos pajėgos šiuo metu ruošia karius ir kaupia Vakarų tiekiamą amuniciją ir techninę įrangą, kuri, pasak analitikų, bus labai svarbi siekiant atgauti Rusijos užgrobtą teritoriją.

Anksčiau kaltinta, kad vangiai aprūpina Ukrainą karine įranga, nuo to laiko Vokietija tapo pagrindine tankų, raketų ir priešraketinių sistemų tiekėja.

Ukrainos prezidento vizito proga Berlynas pristatė didžiausią iki šiol Ukrainai skirtą ginkluotės paketą, įskaitant tankus, priešraketinės gynybos sistemas ir kovines transporto priemones, kurių vertė siekia 2,7 mlrd. eurų.

V. Zelenskis sakė, kad su Vokietijos prezidentu aptarė dabartinę padėtį Ukrainoje ir abiejų šalių bendradarbiavimą.

Taip pat spėjama, kad V. Zelenskis gali nuvykti į Acheną atsiimti Karolio Didžiojo premijos, kuri jam ir visai ukrainiečių tautai buvo skirta už indėlį į Europos vienybę.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) turėtų dalyvauti Achene vyksiančioje ceremonijoje.

Susitikimas su Europos vadovais galėtų būti naudingas rengiantis kitą antradienį Reikjavike vyksiančiam Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimui, o po jo – Japonijos Hirosimos mieste rengiamam Didžiojo septyneto (G-7) pasaulio lyderių susitikimui.

„Prezidentas pabrėžė bendrą Kinijos ir Europos interesą, kad karas (Ukrainoje) baigtųsi, taip pat pagarbą Ukrainos suverenitetui ir būtiną Rusijos kariuomenės išvedimą“, – sakoma F.-W. Steinmeierio biuro pranešime.

„Jis paprašė Xi [Jinpingo] pasinaudoti savo įtaka Rusijai ir (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui šiuo tikslu“, – priduriama jame.

Prezidento kelionė įvyko praėjus pusmečiui po to, kai Kyjivas viešai atmetė jo išreikštą norą apsilankyti su Rusijos agresija kovojančioje šalyje.

Tuomet Vokietijos lyderis buvo griežtai kritikuojamas dėl ilgus metus vykdytos įtampos mažinimo politikos Maskvos atžvilgiu.

Atvykęs į Kyjivą, jis vėliau išvyko į šiaurinį Koriukivkos miestą, bet pasigirdus sirenoms buvo priverstas slėptis.

„Pirmąsias pusantros valandos praleidome slėptuvėje, – pasakojo jis. – Labai gerai supratome sąlygas, kuriomis čia gyvena žmonės.“

Koriukivką rusų pajėgos užėmė karo pradžioje. Rusijos kariuomenė vėliau atsitraukė, tačiau dėl pažeistos infrastruktūros ir sunkumų apsirūpinant būtiniausiomis atsargomis miestas su baime laukia artėjančios žiemos.

F.-W. Steinmeieris gyrė miesto gyventojų drąsą ir sakė, kad jie „plikomis rankomis stojo prieš tankus ir iš tikrųjų juos sustabdė“.

Pasak jo, elektros tiekimas iš dalies yra atnaujintas, o vietos katilinė bus pertvarkyta, kad galėtų veikti naudodama vietinę medieną.

Anksčiau, tik atvykęs į Kyjivą, Vokietijos prezidentas pažadėjo, kad Berlynas „toliau rems Ukrainą: kariniu, politiniu ir finansiniu požiūriais“.

Antradienio vakarą jis turėtų susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o trečiadienį grįš į Vokietiją.

Pagal pirminį planą, jo vizitas turėjo įvykti praėjusią savaitę, tačiau dėl saugumo priežasčių paskutinę minutę buvo atšauktas. Tai sukėlė prieštaringų nuomonių bangą, nes kitų šalių pareigūnai neatidėjo kelionės.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, F.-W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, kurį laiką buvo smarkiai kritikuojamas dėl ilgus metus vykdytos draugiškų santykių su Maskva atkūrimo politikos. Vėliau jis pripažino, kad tai buvo klaida.

Balandį pateiktas jo pasiūlymas apsilankyti Ukrainos sostinėje buvo atmestas ir tai sukėlė įtampą tarp abiejų šalių.

F.-W. Steinmeieris – socialdemokratas, dirbantis antrą prezidento kadenciją – buvo dviejų buvusios kanclerės Angelos Merkel vyriausybių užsienio reikalų ministras.

Jis buvo tarp pagrindinių koncepcijos „Wandel durch Handel“ („Pokyčiai per prekybą“) šalininkų. Koncepcija teigia, kad glaudžių komercinių ryšių puoselėjimas gali padėti paskatinti demokratines reformas.

Politikas taip pat rėmė prieštaringai vertinamą dujotiekio „Nord Stream 2“ tarp Rusijos ir Vokietijos projektą, sustabdytą dėl Maskvos agresijos Ukrainoje.

Tačiau jis jau pripažino, kad nuostata mažinti įtampą bendraujant su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo klaidinga ir kad „normalūs santykiai su Putino Rusija nebeįmanomi“.

Savo ruožtu V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipęsis į Vokietijos vyriausybės surengtos Ukrainos atstatymo konferencijos dalyvius, paprašė tarptautinės bendruomenės padengti jo karo niokojamos šalies 2023 metų biudžeto 38 mlrd. JAV dolerių (38,5 mlrd. eurų) skylę.

Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Prezidento nuotrauką Ukrainos sostinės geležinkelio stotyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė jo atstovė spaudai Cerstin Gammelin (Kerstin Gamelin).

„Mūsų solidarumas yra nesunaikinamas ir toks išliks. Federalinis prezidentas Steinmeieris atvyko į Ukrainą“, – rašė ji.

Praėjusią savaitę prezidentui taip pat teko atšaukti kelionę į Ukrainą paskutinę minutę dėl saugumo sumetimų ir sulaukė Vokietijos opozicijos kritikos.

„Nekantriai laukiu susitikimo su (Ukrainos) prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive“, – sakė F.-W. Steinmeieris, rodo jo atstovės spaudai atsiųstas patvirtinimas.

Prieš susitikimą su V. Zelenskiu F.-W. Steinmeieris aplankys vieną miestą šalies šiaurėje, netoli Baltarusijos sienos. Ukrainos kariai išlaisvino jį iš Rusijos karių kontrolės, tačiau jo infrastruktūra liko sunaikinta.

F.-W. Steinmeieris pažadėjo suteikti paramą tos savivaldybės energetikos infrastruktūrai.

„Mano žinia ukrainiečiams: galite pasikliauti Vokietija“, – sakė jis.

Balandį F.-W. Steinmeieris siūlėsi kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis tuo metu nebuvo laukiamas šalyje.

Toks atsakymas F.-W. Steinmeieriui – buvusiam užsienio reikalų ministrui, neseniai pripažinusiam, kad padarė „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje, – Vokietijoje buvo plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.

„Tai, jog prireikė 50 metų, kad šis susitarimas būtų pasiektas paskutinėmis dienomis, iš tiesų yra gėdinga“, – sakė F.-W. Steinmeieris, kalbėdamas apie susitarimą, kuriuo aukų šeimoms siūloma 28 mln. eurų kompensacija ir kuriuo Vokietijos valstybė pirmą kartą pripažįsta savo atsakomybę dėl tragedijos.

Pirmadienį Izraelio ir Vokietijos prezidentai kartu paminės 1972 metų Miuncheno olimpinių žaidynių įkaitų dramos, per kurią žuvo 11 Izraelio sportininkų, metines.

Vokietijos prezidentas sakė, kad paminės kai kurias Vokietijos nesėkmes per savo kalbą pirmadienį.

„Kalbėsiu apie... tam tikrus neteisingus sprendimus, netinkamą elgesį ir klaidas, padarytas per Miuncheno žaidynes“, – nurodė jis.

Kalbėsiu apie... tam tikrus neteisingus sprendimus, netinkamą elgesį ir klaidas, padarytas per Miuncheno žaidynes.

Pirmadienį iškilmingoje 50-ųjų išpuolio metinių minėjimo ceremonijoje dalyvaus apie 70 aukų giminaičių, naujienų agentūrai AFP sakė Ankie Spitzer (Anki Špicer), kurios vyras Andre Spitzeris (Andrė Špiceris) buvo vienas iš žuvusiųjų.

Izraelio olimpinis komitetas patvirtino, kad jo delegacija dalyvaus renginyje.

Ilgai planuota ceremonija galėjo patirti fiasko, kilus žuvusiųjų artimųjų ir Vokietijos valstybės ginčui dėl finansinės kompensacijos už artimųjų patirtas kančias.

Tačiau trečiadienį buvo paskelbta apie pasiektą susitarimą dėl „istorinių aplinkybių išaiškinimo, pripažinimo ir kompensacijos“, pagal kurį Vokietija pasiūlė 28 mln. eurų kompensaciją arba šešis kartus didesnę sumą nei anksčiau.

Šiuo susitarimu Vokietijos valstybė pripažįsta savo „atsakomybę ir siaubingas nužudytųjų ir jų artimųjų kančias“, – sakoma prezidento F.-W. Steinmeierio ir jo kolegos iš Izraelio Isaaco Herzogo (Isaako Hercogo) pareiškime.

„Susitarimas negali išgydyti visų žaizdų. Bet jis atveria duris“, – priduriama jame.

Ceremonija vyks į vakarus nuo Miuncheno esančioje Fuerstenfeldbruko oro pajėgų bazėje, kur įvyko tragiška įkaitų paėmimo kulminacija. Žuvusiųjų artimieji taip pat tikisi, kad F.-W.  Steinmeieris taps pirmuoju Vokietijos valstybės vadovu, viešai pripažinusiu atsakomybę už padarytas klaidas, dėl kurių įvyko šios žudynės.

Už kovą su antisemitizmu atsakingas Vokietijos pareigūnas Felixas Kleinas (Feliksas Klainas) taip pat sakė, kad „atėjo laikas atsiprašyti“.

„Ir manau, kad prezidentas ras tinkamų žodžių pirmadienį vyksiančiame minėjimo renginyje“, – sakė jis žiniasklaidos grupei „Funke“.

„Nekompetencija“

Žaidynės Miunchene, surengtos praėjus beveik trims dešimtmečiams nuo Holokausto pabaigos, turėjo parodyti naująjį Vokietijos veidą. Tačiau vietoje to renginys sukėlė didelius nesutarimus su žydų valstybe.

1972 metų rugsėjo 5 dieną aštuoni palestiniečių ginkluotos grupuotės „Juodasis rugsėjis“ kovotojai įsiveržė į Izraelio komandos butą olimpiniame kaimelyje. Užpuolikai nušovė du žmones, o dar devynis paėmė įkaitais.

Buvęs Rytų Vokietijos rankininkas Klausas Langhoffas (Klausas Langhofas) stebėjo tuos įvykius iš balkono priešais izraeliečių komandos patalpas.

Jis aprašė siaubingas akimirkas, kai matė, kaip įkaitų pagrobėjai išnešė Izraelio imtynininkų trenerio Moshe Weinbergo (Mošės Veinbergo) kūną ir paliko jį gatvėje.

„Tai buvo siaubinga. Kai tik pažvelgdavome pro langą ar iš balkono, matydavome ten negyvą atletą“, – AFP pasakojo K. Langhoffas.

Vakarų Vokietijos policija savo ruožtu surengė nesėkmingą gelbėjimo operaciją. Jos metu kilo susišaudymas, per kurį žuvo visi devyni įkaitai, taip pat penki užpuolikai ir vienas policininkas.

Tuometis kancleris Willy Brandtas (Vilis Brantas) įvykių grandinę apibūdino kaip „šokiruojantį Vokietijos nekompetencijos liudijimą“ ir po mėnesio subūrė komandosų padalinį GSG9.

Tačiau vos po kelių savaičių trys suimti užpuolikai buvo paleisti, to pareikalavus ginkluotiems asmenims, 1972 metų spalio 29-ąją užgrobusiems bendrovės „Lufthansa“ lėktuvą.

Dėl tokio atsako įsiutęs Izraelis vėliau pradėjo operaciją „Dievo rūstybė“, skirtą sučiupti „Juodojo rugsėjo“ lyderius.

Praėjus keturiems dešimtmečiams po žudynių, Izraelis paviešino su jomis susijusius dokumentus, įskaitant specialiai išslaptintą medžiagą ir oficialią buvusio Izraelio žvalgybos vadovo nuomonę, kurioje peikiama Vakarų Vokietijos saugumo tarnybų veikla.

Policija „neįdėjo nė minimalių pastangų, kad išgelbėtų žmonių gyvybes“, tada teigė tuometinis žvalgybos tarnybos „Mossad“ vadovas Zvi Zamiras, sugrįžęs iš Miuncheno.

Daugelį metų po tragedijos aukų artimieji kovojo už tai, kad Vokietija atsiprašytų, leistų susipažinti su oficialiais dokumentais ir išmokėtų deramą kompensaciją.

Iškart po žudynių jiems buvo pasiūlyta tik 1 mln. Vokietijos markių (510 tūkst. eurų). Tas siūlymas buvo pavadintas „humanitariniu gestu“, kad jis nebūtų palaikytas kaltės pripažinimu.

2002 metais buvo išmokėta papildoma finansinė kompensacija, tačiau ji tebuvo maža dalis sumos, kurios siekė žuvusiųjų artimieji.

„Po žudynių grįžau namo su karstais, – sakė A. Spitzer. – Neįsivaizduojate, ką mes išgyvenome per pastaruosius 50 metų.“

Vokietijos pareigūnai pripažino, kad trečiadienį pasiektas susitarimas yra tik ilgo kelio pradžia, siekiant ištaisyti pastarųjų dešimtmečių skriaudas.

„Po 50 metų buvo sudarytos sąlygos pagaliau susitaikyti su skaudžiu mūsų bendros istorijos puslapiu, pripažinti jį bei padėti pamatus naujai ir gyvai atminimo kultūrai“, – sakoma vokiečių vyriausybės atstovo Steffeno Hebestreito (Štefeno Hėbeštreito) pareiškime.

„Negalime leisti, kad mus suskaldytų, negalime leisti sunaikinti didžio vieningos Europos darbo“, – pareiškė jis, sakydamas kalbą Vokietijos vakaruose esančiame Paderborno mieste.

„Šis karas susijęs ne vien su Ukrainos teritorija; jis susijęs su... bendru mūsų vertybių ir taikios tvarkos pamatu“, – sakė jis.

Tačiau šių vertybių gynimas taip pat reiškia pasirengimą „priimti reikšmingus nepatogumus“, įspėjo F.-W. Steinmeieris, bet plačiau nekomentavo.

„Ar mes tam pasirengę? Mums visiems iškilęs šis klausimas – šiandien ir artimiausiomis dienomis, savaitėmis bei mėnesiais“, – sakė prezidentas.

„Rusija ne tik abejoja sienomis, ne tik okupuoja nepriklausomos ir suverenios kaimyninės valstybės teritorijas, ji net ginčija Ukrainos valstybingumą“, – pridūrė jis.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) antradienį patvirtino, kad siūlėsi kartu su kitais ES lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis šiuo metu nėra laukiamas.

Toks atsakymas F.-W. Steinmeieriui – buvusiam užsienio reikalų ministrui, neseniai prisipažinusiam padaręs „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje – Vokietijoje plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.

Tačiau Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį Vokietijos visuomeninei televizijai pareiškė, kad V. Zelenskis neturėjo tikslo įžeisti Berlyną.

„Manau, kad pagrindinis argumentas buvo kitoks: mūsų prezidentas laukia kanclerio, kad jis [O. Scholzas] galėtų priimti tiesioginius praktinius sprendimus, įskaitant ginklų tiekimą“, – transliuotojui ZDF sakė O. Arestovyčius.

Vokietijos prezidentui tenka daugiausia reprezentacinis vaidmuo, o kancleris vadovauja vyriausybei.

Pasak O. Arestovyčiaus, strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio ir Rytų Ukrainos civilių gyventojų likimas „priklauso nuo Vokietijos ginklų, kurių galėtume gauti“, nors jie nebuvo pažadėti.

Laikas dabar yra labai svarbus, nes „kiekvieną minutę, kai neatvyksta tankas... žūsta, žaginami, žudomi mūsų vaikai“, pareiškė prezidento patarėjas.

Vokietijos politinė klasė „mato baisius karo vaizdus“, kurie, pasak O. Arestovyčiaus, primena Berlyno niokojimą 1945 metais. Tai, ką Rusijos kariuomenė daro Ukrainoje, „niekuo nesiskiria“, teigė patarėjas.

O. Scholzas vis labiau spaudžiamas savo šalyje teikti daugiau paramos Ukrainai, besipriešinančiai prieš septynias savaites prasidėjusiai Rusijos invazijai, pareikalavusiai jau tūkstančių civilių gyventojų gyvybių.

Eskalacijos spiralė

Kancleris, kaip ir socialdemokratas F.-W. Steinmeieris, prasidėjus Rusijos puolimui pažadėjo kardinaliai keisti Vokietijos gynybos ir užsienio politiką, įskaitant didžiulį karinių išlaidų didinimą.

Tačiau O. Scholzas kol kas atmeta raginimus pasekti kitų ES lyderių pavyzdžiu ir apsilankyti Kyjive. Kancleris taip pat atsisako, daugiausia dėl istorinių priežasčių, siųsti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.

Reaguodamas į konfliktą, Berlynas siunčia gynybinę ginkluotę, įskaitant prieštankinius ginklus, raketų leidimo įrenginius ir „žemės–oras“ klasės raketas.

Tokia pozicija padidino įtampą O. Scholzo suburtoje koalicijoje, o jai priklausančios Žaliųjų partijos ministrai ragina tiekti Ukrainai daugiau ginklų.

„Yra tik vienas asmuo, galintis parodyti kelią, ir tai yra kancleris Olafas Scholzas“, – pabrėžė žemųjų parlamento rūmų Gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Strack-Zimmermann (Mari-Anjes Štrak-Cimerman). Ji yra įtakinga deputatė iš Laisvųjų demokratų partijos (FDP), trečiosios valdančiosios koalicijos partnerės.

Tačiau socialdemokratų frakcijos nariai pareiškė griežtai prieštaraujantys papildomų ginklų tiekimui Ukrainai ir perspėja, kad gali įsisukti eskalacijos spiralė.

„Neturime būti palaipsniui įtraukiami į karą su Rusija“, – dienraščiui „Die Welt“ sakė parlamento narys Joe Weingartenas (Džo Vaingartenas).

„Jei tieksime sunkiąją ginkluotę, greitai susidursime su klausimu, ar reikalingos vokiečių mokymų grupės arba savanoriai iš Vokietijos, kurie valdytų ginklų sistemas“, – pridūrė jis.

„Buvau pasirengęs tai padaryti, bet, matyt, ir turiu tai įsidėmėti, Kyjivas to nenorėjo“, – sakė F. W. Steinmeieris žurnalistams per vizitą Varšuvoje.

Buvęs užsienio reikalų ministras F. W. Steinmeieris sulaukia vis daugiau kritikos dėl daugelį metų vykdytos santykių švelninimo politikos Maskvos atžvilgiu.

Pasak F. W. Steinmeierio, niekas, netgi pats V. Putinas, „negali prieš istoriją pateisinti to, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, kad bėga šimtai tūkstančių žmonių, miršta nekalti gyventojai ir naikinama pati šalis. Būtent dėl to kreipiamės į Rusijos prezidentą: tuojau pat nutraukite šį karą.“

Vokietijos prezidento teigimu, įsiveržti į mažesnę kaimyninę šalį drąsos nereikia. „Tačiau reikia drąsos šį karą nutraukti. Būtent to dabar ir reikalaujame“, – tvirtino F. W. Steinmeieris.