„Kad įvyks kažkokių žemės drebėjimų tipo stebuklų – tikrai ne. Ar kažkas dalimis gali pasikeisti – bendravimo stilius, pažiūra, dar kažkas – galbūt. Bet tikrai didelių stebuklų nemanau, kad verta tikėtis“, – Žinių radijui sakė F. Jansonas.

Visgi šalies vadovo patarėjas atkreipė dėmesį, kad premjerės Ingridos Šimonytės nesutarimai su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku buvo akivaizdūs. Todėl, pasak jo, buvęs ministras darbo nebegalėjo tęsti.

„Kodėl buvo pakeistas ministras, todėl kad nesutarimai su premjere per tą savaitgalį buvo akivaizdūs. Pareiškimas jau gulėjo ant stalo. Iš to kaip kalbama viešumoje buvo akivaizdu, kad žmonės kartu greičiausiai nebedirbs“, – teigė F. Jansonas.

„Ir Lietuvos valstybė šiuo metu negali turėti visiškai nesutariančių krašto apsaugos ministro ir premjero, nes abu jie yra Valstybės gynimo tarybos nariai ir sprendimai turi būti priimami. Tai ministro atleidimas buvo force majeure, su kuriuo nepakovosi“, – pridūrė jis.

Kad įvyks kažkokių žemės drebėjimų tipo stebuklų – tikrai ne.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime prisiekė naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas pareigose pakeitė partijos kolegą A. Anušauską.

A. Anušauskas pripažino iš Vyriausybės vadovės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. Visgi A. Anušauskas tokios rokiruotės atsisakė.

Savo ruožtu premjerė teigė, kad A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

„Suprantu iš to, ką viešumoje matėme, kad premjerė ne tai, kad priėmė sprendimą palikti, nepalikti, o jį atidėjo (...). Šiuo atveju, bet kokiu atveju tie sprendimai galiausiai turės būti, baigsis sesija. Vėlgi, ar vienas žmogus kažką iš esmės pakeis – ne, bet ar turi būti atsakomybė – taip“, – Žinių radijui antradienį sakė F. Jansonas.

Anot jo, vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai netenkina nei prezidento, nei pačių moksleivių, nei jų tėvų, nei mokytojų, nei kitų tikslinių grupių, kurios mato, kad sistema neveikia, kaip turėtų veikti.

F. Jansono teigimu, dabartinis ministras dirba pakankamai ilgai ir ši situacija nėra iš tų, kai galima būtų sakyti, jog „įmestas į kažkokią neaiškią balą, iš kurios reikia lipti dabar“.

„Jis buvo komandoj ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tapo ministru. Jis skyrė ir atleido per tą laiką, per tuos metus, ir Nacionalinės švietimo agentūros vadovę. Atleisdamas vėlgi pažymėjo, kad tai nesusiję su tarpiniais egzaminais, reiškia, tam tikra prasme prisiėmė atsakomybę. Kai tu prisiimi atsakomybę, tai teks ir atsakyti, tikiuosi“, – kalbėjo patarėjas.

Premjerė Ingrida Šimonytė prieš kelias savaites pranešė, kad dėl nesėkmių, susijusių su tarpiniais patikrinimais G. Jakštas buvo atnešęs atsistatydinimo prašymą. Ji teigė, kad prie G. Jakšto darbo klausimo bus grįžtama ateityje, vertinant, kaip bus sprendžiami nesklandumai.

Kritikos sulaukė tarpinių patikrinimų fizikos bei matematikos B lygio užduotys dėl jų painumo ir sudėtingumo, kai aukščiausių balų surinkti nepavyko net ir olimpiadų dalyviams. Ministras G. Jakštas sudarė komisijas įvertinti užduotis, jis taip pat teigė, kad svarstoma galimybė dabartiniams vienuoliktokams sudaryti galimybę perlaikyti tarpinius patikrinimus dar šiemet.

„Gauname kol kas neoficialų atsakymą, kad toks paklausimas neva gali viršyti prezidento konstitucines galias – kas jau skamba labai keistai. Turbūt, ne Užsienio reikalų ministerijai vertinti vieno ar kito prašymo atitikimą Konstitucijai. Bet, šiuo atveju, atsakymo nėra ir klausimas, ar konkursas vyko, (...) bus pakibęs“, – trečiadienį interviu naujienų portalui tv3.lt sakė F. Jansonas.

„Jeigu Užsienio reikalų ministerijai atrodo, kad tai yra labai slapta informacija, Užsienio reikalų ministerija, kaip ir bet kuri kita valstybės institucija, gali tą informaciją grifuoti – nuo „tarnybinio naudojimo“ iki „visiškai slaptai“. Prezidentas bet kokiu atveju su ta informacija gali ir, manau, turi susipažinti. Ir pateikus tą informaciją nekiltų abejonių – buvo tas konkursas, ar nebuvo“, – aiškino jis.

Kaip pranešta anksčiau, Prezidentūrai paprašius URM kanclerės Ingos Černiuk pateikti dokumentaciją apie vykdytus ambasadorių atrankos konkursus, ministerija atkreipė dėmesį, kad tokie reikalavimai gali turėti Konstitucijoje numatytų įgaliojimų viršijimo požymių.

Informacijos apie vykdytus konkursus Daukanto aikštė paprašė antradienį, prezidento patarėjui F. Jansonui užsiminus apie poreikį keisti ambasadorių skyrimo tvarką.

Tvirtina, kad prezidentas nepasiduos šantažui

Apskritai, aiškindamas, kodėl, jo manymu, kilo skandalas dėl ambasadoriaus Lenkijoje, F. Jansonas nurodė, kad esmė slypi geriausio kandidato į šias pareigas parinkime.

„Yra klausimas dėl geriausios kandidatūros į tikrai svarbų postą, kuris atstovauja Lietuvai valstybėje, kuri šiuo metu yra strateginis partneris ir, turbūt, viena artimiausių sąjungininkių Lietuvai. Prezidentas, naudodamasis savo konstitucinėmis galiomis, paprašė kandidatūrų – ta kandidatūra, kuri buvo pateikta, prezidentui netiko, paprašė alternatyvių kandidatūrų. Kadangi jų negavo – tada klausimas stringa, nes, vėlgi, mūsų manymu, turėtų būti į tokį postą kur kas daugiau kandidatų ir galimybė atsirinkti patį geriausią“, – Daukanto aikštės matymą paaiškino F. Jansonas.

Prezidentas niekada nesileis šantažuojamas ar spaudžiamas daryti vienokį ar kitokį sprendimą.

„Rinktis vienas iš vieno... Šiuo atveju, bandymas paversti prezidentą notaro funkcijas vykdančiu pareigūnu, kuris antspauduoja bet kokią jam atneštą pavardę – taip nebus“, – patikino jis.

Prezidento patarėjas pabrėžė – šalies vadovas nepasiduos šantažui ir spaudimui dėl kandidatūros į ambasadorius Lenkijoje.

„Ambasadoriaus skyrimo procedūra yra dviejų institucijų derinimas, o po to, kai tai išnešama į viešumą ir pradedama spausti per spaudą, per mediją, per „Facebook“ įrašus – tai yra spaudimas“, – detalizavo F. Jansonas.

„Prezidentas niekada nesileis šantažuojamas ar spaudžiamas daryti vienokį ar kitokį sprendimą“, – akcentavo jis.

Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje nuo rugsėjo pradžios

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sakė pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Dėl kritikos URM ir viešų pareiškimų, esą diplomatų paskyrimas yra politizuotas, kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška, teigęs, kad G. Nausėda gilina konfliktą tarp institucijų.

Reaguodamas į tokias pastabas, prezidento vyriausiasis patarėjas F. Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę. Vėliau patarėjas prakalbo ir apie poreikį keisti diplomatų atrankų tvarką.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

Šalies vadovo teigimu, kritikos sulaukęs patarėjas F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis atlikęs „tam tikrą“ analizę.

„Prieš, turbūt, 17 metų ar panašiai, buvo paskelbtos pavardės ir ilgas sąrašas žmonių, kurie tą kartą buvo įvardinti kaip „valstybininkai“. Ponas Jansonas atliko tam tikrą analizę, pasižiūrėjo, sulygino, palygino ir su tomis pavardėmis, kurios visai neseniai buvo patekusios į viešąją erdvę, kuomet buvo rašoma apie tai, kad dalis žmonių rūpinasi savo karjeromis po to, kai ši politinė kadencija baigsis. Ir netikėtu būdu daugelis pavardžių, kurios ten buvo paminėtos, sutapo ir čia. Ponas Janonsas padarė išvadą ir šią išvadą paskelbė“, – trečiadienį interviu „Delfi TV“ teigė G. Nausėda, pažymėdamas, kad nėra įpareigotas komentuoti savo patarėjo teiginių.

„Manau, kad vertino ir žvelgė taip pat ir į socialinius tinklus, ten esančių žmonių paskyras, kuriose labai proteguojamos tam tikros pavardės“, – dėstė prezidentas.

G. Nausėda stebėjosi ir, pasak jo, dideliu triukšmo fonu, lydinčiu ambasadoriaus Lenkijoje istoriją. Jis pabrėžė – tokį triukšmą jau ne pirmą kartą kelia tie patys asmenys. Šalies vadovui taip pat pasirodė keista, kodėl diskusijos užvirė tik gerokai po to, kai ankstesnis Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas baigė savo darbus šioje pozicijoje.

„Tie patys žmonės pasirūpina, kad jis (triukšmas – ELTA) būtų sukeltas – kartais net lygioje vietoje. Rugsėjo pradžioje ponas Borisovas baigė savo darbą ambasadoriaus pareigose. Visą didžiąją rugsėjo dalį – tylu. Spalį – tylu. Lapkričio mėnesio didžiąją dalį – tylu. Ir staiga – baisus triukšmas, fonas, tiesiog sprogimas. Pasižiūrėkime, ką tuo metu savo socialinėse paskyrose rašė tie žmonės, kuriuos ponas Jansonas pavadino „valstybininkais“ ir galbūt prieisime prie tam tikrų išvadų“, – dėstė G. Nausėda, nenorėdamas leistis į diskusijas, kokius asmenis tiek jis, tiek F. Jansonas turi omenyje.

„Bent vieną – pono Albino Januškos – pavardę aš galiu paminėti“, – nurodė prezidentas.

Kaip pranešta anksčiau, A. Januška kritikavo Daukanto aikštę dėl pozicijos ambasadoriaus Lenkijoje klausimu. Pasak signataro, tokia laikysena tik gilina konfliktą tarp institucijų. A. Januška taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai jis neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Kiek vėliau A. Januška taip pat suabejojo, ar šalies vadovas neatskleidė tarnybos paslapties, paviešindamas dviejų diplomatų, dalyvavusių konkurse, pavardes.

Toliau kelia klausimus, ar vyko realus konkursas ambasadoriaus Lenkijoje pozicijai užimti

Prezidentas dar kartą sukritikavo ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pozicijas ambasadorių skyrimo klausimu. Šalies vadovo įsitikinimu, procedūros neturėtų apsiriboti tik formaliais žingsniais.

„Aš nemanyčiau, kad tai turi būti toks procesas, kuomet kažkas atneša kažkam popierių, o tas kitas paima ir automatiškai deda su antspaudu. Čia ne robotų konvejeris, tai yra ne tik diplomatinis, bet ir politinis procesas“, – dėstė G. Nausėda.

„Tų kandidatų, kaip puikiai suprantate, galiu turėti tiek prezidentas, tiek užsienio reikalų ministras. Paprastai, sprendimai priimami sutarimo, o ne mėginimo prievartauti vienas kitą pagrindu“, – pažymėjo jis.

G. Nausėda taip pat išplėtė mintį, kodėl jis įtaria, jog atranka į ambasadoriaus Lenkijoje poziciją galėjo būti tik imitacija.

„Tai konkursas įvyko ar neįvyko – mano klausimas būtų toks. Tartum, duodama suprasti, kad konkursas neįvyko, nes tos pavardės, kurios man buvo atneštos pirmajame etape, jos vėl yra atneštos. Aš darau išvadą, kad konkursas buvo arba imitacinis, arba jis tiesiog iš viso neįvyko“, – sakė Daukanto aikštės rūmų lyderis.

„Ar buvo konkursas, ar dalyvavo jame dalyviai ir kodėl, jeigu dalyvavo, jų kandidatūrų buvo atsisakyta, pažeidžiant konkurso principus? Va tik tiek išsiaiškinkime ir tada galėsime judėti toliau“, – klausimus kėlė jis.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antra savaitė ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad neturi atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Praėjusį trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

„Į Prezidento instituciją yra labai aiškus visuomenės lūkestis – kad ji bus aukščiau nei sąmokslo teorijų kūrimas, kad ji bus aukščiau nei kaltinimai. To mes dabar nematome. Apmaudu, kad taip yra“, – ketvirtadienį Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kalbant apie galimas išeitis iš šios situacijos (minimas ir Konstitucinis Teismas), visgi, matau, kad prezidento rankose yra visi raktai ją išspręsti: ar pasakyti, dėl ko konkrečiai kažkas netinka, ar išsirinkti kandidatą iš pateiktų – kaip suprantu, ne vienas kvalifikuotas kandidatas jau buvo pateiktas – arba pasiūlyti kažkokį savo. Visos galimybės yra“, – aiškino politikė.

Politikė neatmeta, kad klausimas dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo gali būti įšaldytas – siekiant jį spręsti, koją gali pakišti rinkiminis fonas. Visgi, V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad diplomatinių atstovybių vadovų paskyrimas netaps, pasak jos, rinkimų įkaitu.

Kalbant apie ambasadorių Lenkijoje – tikrai svarbi tema, svarbus klausimas, kurio negalima imti įkaitu priešrinkiminėje kovoje.

„Svarbu, kad priešrinkiminių kovų įkaitais netaptų svarbiausios mūsų valstybei temos. Kalbant apie ambasadorių Lenkijoje – tikrai svarbi tema, svarbus klausimas, kurio negalima imti įkaitu priešrinkiminėje kovoje“, – teigė ji, pakartodama, kad dabartinė situacija yra nepateisinama.

Prezidentūra ir valdantieji nuo praėjusios savaitės ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.

Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.

„Turėjo galimybę prezidentas visus kompromisus surasti per metus su kapeikom, tačiau kelia dramą lygioje vietoje. Na, kaip lygioj – vietoje, kur įplieskus ugnį, ypač Varšuvoje, Lietuvai gali įvairiai pasibaigti“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras.

„Bet tai rodo, kad nėra svarbi ta užsienio politika, ilgalaikiai valstybės interesai, nėra svarbi valstybė, kaip tokia, jos išlikimas, jos ateitis, jos ryšiai su sąjungininkais, svarbus ėjimas prieš Vilnių, prieš Varšuvą“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo prezidento patarėjui Frederikui Jansonui pareiškus, kad ginčas dėl naujų ambasadorių skyrimo kilo dėl to, jog „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas.

Ž. Pavilionis savo ruožtu teigė, kad F. Jansonas „labai padėjo (Rolando) Pakso kampaniją įsukti“.

„Respublikos“ leidinių grupė anuomet buvo glaudžiai sieta su prieš du dešimtmečius vykusia R. Pakso prezidentine rinkimine kampanija. F. Jansonas „Respublikos“ leidinių grupėje dirbo daugiau nei dešimtmetį iki 2004-ųjų, buvo tuomečio dienraščio vyriausiuoju redaktoriumi.

Tą iš tikrųjų matėme Pakso laikais.

„Ir toks požiūris į valstybę, šio termino (valstybininkai – BNS) naudojimas negatyviai dar kartą pabrėžia, kad ta tikėtina prezidentinė kampanija bus nukreipta taip, kaip tą daro ir Trumpas, ir Orbanas, visi panašūs antisisteminiai lyderiai – kaip tam tikras anti-Vilniaus elektorato kėlimas“, – sakė politikas.

„Tą iš tikrųjų matėme Pakso laikais. Ir jei tai yra tendencija, tai yra labai bloga tendencija ir tai yra labai bloga žinia mūsų užsienio politikai, kad, perfrazuojant patį prezidentą, tektoniniais laikais galime turėti tokį sukilimą valstybėje“, – pridūrė jis.

Apie vadinamąjį valstybininkų klaną pranešta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui 2006 metais atliekant parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento veiklos.

„Valstybininkais“ neoficialiai vadinta tarnautojų ir pareigūnų grupė, galimai dariusi jų įgaliojimus viršijusį poveikį svarbiausiems Lietuvos politiniams ir ekonominiams procesams.

Nenorėčiau, kad mūsų prezidento politika taptų panaši į Pakso.

Ž. Pavilionis vylėsi, kad rinkiminėje kampanijoje Gitanas Nausėda nesirems F. Jansono patarimais.

„Būtų tam tikra diagnoze, jei tai taptų prezidento linija ir tai turėtų pasekmių mūsų užsienio politikai, – sakė šalies vadovas. – Nenorėčiau, kad mūsų prezidento politika taptų panaši į Pakso.“

Parlamentaras tikino artimiausiu metu važiuosiantis į Lenkiją bandyti viską „aiškinti ir glaistyti“.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai buvo atšauktas nuo šių metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

Užsienio reikalų ministerija teigia pateikusi pirmuosius kandidatus į ambasadoriaus pareigas prieš pusantrų metų, Prezidentūra tvirtina, kad jie neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, G. Nausėda kėlė abejones, ar kandidatai nėra proteguojami ministerijos.

„Tam tikra tradicijomis grįsta praktika veikia tuomet, kai yra pasitikėjimas tarp valdžios šakų ir kai kuriuos dalykus galima mažiau reglamentuoti. Jeigu to pasitikėjimo trūksta, tada kažkoks reglamentavimas padeda, jis gali atsirasti per teismo išaiškinimus, per pakeitimus, kurie gali gimti teisme, aš to kelio neatmetu“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Jis teigė, jog sprendimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą „dabar Seimo rankose“, nes prasidėjusi vieša diskusija dėl ambasadorių skyrimo keliasi į parlamento rūmus, įsitraukus Užsienio reikalų komitetui.

„Užsienio reikalų komitetas pasakė, kad organizuos dar vienus klausymus, jų gali būti ir daugiau, neatmesčiau , kad ir tie patys kandidatai į ambasadorius gali būti kviečiami į komiteto posėdžius“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Konstitucijoje yra įrašyta, kad prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų.

Komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono pareiškimą, kad ginčas dėl naujų ambasadorių skyrimo kilo dėl to, jog „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas, ministras tik pastebėjo, kad tarp Prezidentūros argumentų dėl stringančio proceso „užvakar dar nebuvo valstybininkų klano“.

Prie to, ką šiandien pasakė premjerė, aš nelabai turiu, ką pridurti.

„Turbūt ne man vienam sunku sugaudyti visas ir vis naujas atsirandančias priežastis, dėl ko stringa (pakyrimas – BNS). Prie to, ką šiandien pasakė premjerė, aš nelabai turiu, ką pridurti“, – sakė ministras.

Premjerė Ingrida Šimonytė reaguodama į F. Jansono pareiškimą sakė, kad jai yra „labai gaila, labai apmaudu ir gėda“, kad situacijai paaiškinti „jau reikėjo išsitraukti netgi „valstybininkų fantomą“ ir kažką pabandyti pagąsdinti“.

Anot prezidento vyriausiojo patarėjo, kai kurie pasisakymai socialinėje žiniasklaidoje rodo, kad „15 metų praeityje buvę vadinamieji valstybininkai bando grįžti į atsakingas pareigybes Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje“.

F. Jansonas taip reagavo į pastaruoju metu kilusius viešus aiškinimusis tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos, valdančiosios daugumos atstovų dėl stringančio kai kurių ambasadorių skyrimo.

Kovo 11-osios signataras, ilgametis diplomatas Albinas Januška, viešai vadintas net „valstybininkų“ klano organizatoriumi, feisbuke šią savaitę komentavo ambasadorių skyrimo procesą. Jis stebėjosi, kad prezidentui neįtiko kandidatas į ambasadorius Lenkijoje – buvęs ambasadorius Austrijoje ir Sakartvele Giedrius Puodžiūnas, dirbęs ir Lietuvos ambasados Lenkijos pirmuoju sekretoriumi bei šios ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu.

A. Januška taip pat tvirtino, kad prezidentas „atkakliai stumia kažkokį savo kandidatą, nes jis turįs pažinti lenkų kultūrą“. Jis mini, kad prezidentui užkliuvo ir kitų profesionalių diplomatų kandidatūros: Egidijaus Meilūno, Simono Šatūno, Ingos Stanytės-Taločkienės, Rolando Kriščiūno, Rolando Kačinsko, Laimono Talat-Kelpšos. Pasak A. Januškos, šių pavardžių nutekinimas žiniasklaidai daro žalą ne tik konkretiems asmenims, bet ir valstybei.

Apie vadinamąjį valstybininkų klaną pranešta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui 2006 metais atliekant parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento veiklos.

„Valstybininkais“ neoficialiai vadinta tarnautojų ir pareigūnų grupė, galimai dariusi jų įgaliojimus viršijusį poveikį svarbiausiems Lietuvos politiniams ir ekonominiams procesams.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai buvo atšauktas nuo šių metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

„NT mokestis buvo pristatomas ir visi tikėjomės, kad jis bus mokesčių reformos dalis: padarome socialinį kontraktą – štai čia, tebūnie, visi, nors nemokėjome anksčiau, bet mokame visi, tačiau kitoje svarstyklių pusėje galbūt sumažėja tam tikri mokesčiai. (...) Žiūrėdamas į visumą žmogus galėtų suvokti, suskaičiuoti tų visų reformų poveikį savo asmeniniam gyvenimui. Žmonės skaičiuoja savo pinigus“, – interviu portalui „Delfi“ teigė F. Jansonas.

„Vietoje to tu gauni vieną ingredientą. Tau iš pradžių pažada lietuviškos mišrainės. Tu galvoji, kad ji faina, skani, o galiausiai gauni tik žirnelį. Na, aš negaliu pagal žirnelį įvertinti, ar mišrainė bus skani. Čia tas pats atvejis, kai žmogus tvirtai žino, kad štai čia jį žada priversti mokėti, o ką už tai duos, kaip tai pasijaus jo bendrame gyvenime, nežino. Tai yra nesąžininga“, – akcentavo jis.

Tau iš pradžių pažada lietuviškos mišrainės. Tu galvoji, kad ji faina, skani, o galiausiai gauni tik žirnelį. Na, aš negaliu pagal žirnelį įvertinti, ar mišrainė bus skani.

F. Jansonui klausimų kėlė ir šiuo metu pristatytas galimas NT mokesčio modelis, kuris, anot jo, yra socialiai neteisingas ir šalies vadovas abejotina, ar tokį įstatymą pasirašytų.

„Jei imtume pono Lingės variantą, tą antrąjį, tai jo žemutinė riba yra apskritai 9,5 mln. eurų. Mažiau, nei dabar surenkama. Tai dabar ginčijamės dėl to, ar nusibraukti 5 mln. eurų iš biudžeto? Taigi, nelabai aišku, dėl ko triukšmauja. Kyla klausimas, ar tai gali būti kvailumas, ar pretekstas“, – sakė prezidento patarėjas.

„NT mokestis turi būti socialiai teisingas. Variantas, kai turtingi pradeda mokėti mažiau, o visi kiti moka, yra iš esmės neteisingas. (...) Nemanau, kad prezidentas tokį įstatymą pasirašys“, – tikino jis.

ELTA primena, kad rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.

Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.

Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste yra įregistravę NT mokesčio įstatymo patikslinimą. Jame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.

Spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad jeigu būtų priimtas dabartinis siūlomas NT mokesčio įstatymo modelis, jis projektą vetuotų. Anot šalies vadovo, mokestis yra antisocialinis, o Lietuvos žmonės „privalės mokėti daugiau be jokio aiškaus pagrindimo“.

„Nėra jokių abejonių, kad po prokuratūros atsakymo bus labai aiškus sprendimas. Tyrimas vyksta, jeigu prokuratūra nuspręs, kad ministras pažeidė įstatymus, pažeidė visas tvarkas, tai be abejo – sprendimas bus“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas, komunikacijos grupės vadovas Frederikas Jansonas.

„Čia nėra kalba apie kultūrą, šiuo atveju kalba yra apie labai aiškius dalykus. Arba tu pasakei valstybės paslaptį, arba ne. Arba tu padarei tai, kas yra neleistina, arba ne“, – pridūrė jis.

Kaip rugpjūčio pradžioje skelbė prokuratūra, sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas norint surinkti daugiau duomenų, kurių gavimas yra susijęs su papildomomis procedūromis.

Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui.

A. Anušauskas sulaukė prezidento ir dalies kitų politikų kritikos, kai po VGT posėdžio viešai paskelbė informaciją, susijusią su ketinimais įsigyti tankų Lietuvos kariuomenei.

Prezidentas Gitanas Nausėda po to pareiškė, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie svarstymus pirkti vokiškų „Leopard“ tankų turėjo riboto naudojimo žymą.

Savo ruožtu pats ministras kartojo neviešinęs įslaptintos informacijos iš Valstybės gynimo tarybos, tačiau teigė, kad ji galėjo būti panaši į tokią. Premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino ministru pasitikinti, ji sakė, kad VGT sprendimas dėl divizijos kūrimo, kaip ir planai tame kontekste įsigyti tankus, yra žinomi viešai.

Dėl A. Anušausko pasisakymo po VGT į Generalinę prokuratūrą kreipėsi opozicijos parlamentarė Agnė Širinskienė, ji prašė įvertinti, ar jis neatskleidė įslaptintos informacijos.

Ministras patvirtino, kad sulaukta atitinkamos Generalinės prokuratūros užklausos. Medžiagą iš VGT posėdžio prokuratūrai perdavė bei į jos klausimus atsakė ir Prezidentūra.