Vokietijos vyriausybė plačiai kritikuojama už tai, kad nepasirašė sutikimo tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai ir už tai, kad blokavo visuotinį ES embargą Rusijos naftos ir dujų importui.

„Savo elgesiu jis kelia grėsmę visos valstybių bendrijos susitelkimui prieš Rusiją“, – penktadienį laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė F. Merzas.

„Mes norime žinoti, kas pristatoma ir, svarbiausia, dėl kokių priežasčių Vokietijos vyriausybė nenori pristatyti turimos ginkluotės“, – sakė konservatyviųjų krikščionių demokratų lyderis F. Merzas.

Vokietija tiekia Ukrainai karinius reikmenis, įskaitant granatas, priešlėktuvines raketas, kulkosvaidžius ir šaudmenis, bet ne sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, tankus, sraigtasparnius ir naikintuvus.

„Jei mums nepavyks sustabdyti Putino Ukrainoje ir nustumti jo atgal, jis ir toliau tęs savo veiklą, – sakė F. Merzas laikraščiui ir pridūrė: „Mes turime jį sustabdyti dabar“.

Trečią kartą CDU vadovo posto siekęs F. Merzas užsitikrino 62,1 proc. partijos narių paramą ir nugalėjo du savo varžovus centristus. Jo surinktų balsų užteko, kad būtų išrinktas po pirmojo balsavimo etapo.

Nuo sausio mėnesio partijai vadovaujantis Arminas Laschetas (Arminas Lašetas) atsistatydina po prasčiausių per visą istoriją partijos rezultatų rugsėjį vykusiuose rinkimuose. Jo vadovaujamas dviejų partijų blokas, kuriame dominuoja CDU, nedidele balsų persvara pralaimėjo naujojo kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) centro kairės socialdemokratams.

66 metų F. Merzas turi opozicijos lyderio patirties. Jis vadovavo centro dešiniųjų grupei parlamente nuo 2000 iki 2002 metų, kai iš šios pozicijos jį išstūmė A. Merkel. 2009 metais F. Merzas paliko parlamentą ir vėliau užsiėmė teisininko praktika, vadovavo investicijų bendrovės „BlackRock“ Vokietijos skyriaus stebėtojų tarybai.

F. Merzas į parlamentą grįžo po rugsėjį vykusių visuotinių rinkimų. Internetu ir paštu vykę CDU vadovo rinkimai, kuriuose galėjo balsuoti maždaug 400 tūkst. partijos narių, buvo pirmieji tokie šioje partijoje. Pranešama, kad juose dalyvavo beveik du trečdaliai partijos narių.

F. Merzas savo varžovus nugalėjo didele balsų persvara. Antrą kartą partijos vadovo posto siekęs buvęs aplinkos apsaugos ministras Norbertas Roettgenas (Norbertas Rėtgenas), pastaraisiais metais vadovavęs parlamento užsienio politikos komitetui, gavo 25,8 proc. balsų.

Mažiausio palaikymo – 12,1 proc. balsų – sulaukė Helge Braunas (Helgė Braunas), nuo 2018 metų dirbęs A. Merkel administracijos vadovu.

Per ankstesnius partijos suvažiavimus 2018 metais ir šių metų sausį F. Merzui nepavyko laimėti partijos vadovo rinkimų. Abu kartus jis pralaimėjo atitinkamai Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer), o po to A. Laschetui, laimėjusiems nedidele persvara. N. Roetttgenas sausį vykusiuose rinkimuose užėmė trečią vietą.

Kitą savaitę vyksiančiame partijos suvažiavime bus oficialiai patvirtinti narių balsavimo rezultatai. Bet tai laikoma tik formalumu.

A. Merkel 2018 metais pasitraukė iš partijos vadovės posto ir paskelbė, kad nesieks penktos kadencijos kanclerės poste.

Toliau apibūdiname keturis galimus A. Merkel konservatorių bloko CDU/CSU kandidatus į Vokietijos kanclerius.

„Keršytojas“: F. Merzas

64 metų Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) niekad neatleido A. Merkel už jo išstūmimą iš partijos parlamentarų grupės Bundestage lyderio posto 2002 metais.

2018 metų gruodį jis partijos lyderio rinkimuose nedidele persvara pralaimėjo A. Merkel globotai A. Kramp-Karrenbauer ir nuo to laiko užkulisiuose laukė galimybės veikti.

Šį mėnesį jis paskelbė, jog traukiasi iš investicijų firmos „BlackRock“ vokiškojo padalinio stebėtojų tarybos, kad atsidėtų politikai ir padėtų CDU „atsinaujinti“.

F. Merzas, kuris patinka konservatyviausiems CDU nariams, nori pakreipti partiją dešinėn ir taip susigrąžinti rinkėjus, nusekusius paskui antiislamišką, antiimigracinę kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvą Vokietijai“ (AfD).

Kompromisas: A. Laschetas

Daugiausiai gyventojų turinčios Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės 58 metų premjeras Arminas Laschetas (Arminas Lašetas) galėtų iškilti kaip kompromisinis kandidatas.

Šis politikos veteranas, dirbęs nacionaliniame parlamente ir Europos Parlamente, be to, ėjęs šeimų ministro pareigas A. Merkel pirmojoje vyriausybėje, dažnai paremdavo jos nuosaikų kursą.

Jis buvo giriamas už griežtą poziciją nusikalstamų gaujų jo žemėje atžvilgiu, o dėl savo liberalios pakraipos yra priimtinas A. Merkel centro kairės partneriams koalicijoje – Socialdemokratų partijai (SPD).

„Prieš A. Merkel“: J. Spahnas

Būdamas vos 39 metų, ambicingas ir homoseksualumo neslepiantis sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas) yra jauniausias potencialus kandidatas, kurį daug kas laiko nusistačiusiu prieš A. Merkel.

J. Spahnas, kuris griežtai kritikavo A. Merkel sprendimą 2015 metais atverti duris atvykstančių migrantų srautui, patinka CDU dešiniajam sparnui.

„Spahnas reikštų naują pradžią“, – rašė konservatyvus dienraštis „Frankfurter Allgemeine“, kuris jame matytų „drąsų partijos lyderį“ ir galimą „stiprų“ kanclerį.

Mažiau galimybių: M. Soederis

A. Merkel CDU regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – 53 metų lyderis Markus Soederis (Markas Zėderis) laikomas pretendentu, turinčiu kiek mažiau galimybių užimti kanclerio postą ir galbūt net nenorės jo siekti.

Kaip Bavarijos premjeras, M. Soederis seniai gina tradicines krikščioniškąsias vertybes, bet pastaraisiais mėnesiais jis stengėsi švelninti savo įvaizdį, pavyzdžiui, ragino labiau saugoti klimatą.

Jis nedviprasmiškai pasmerkė praėjusios savaitės fiasko Tiuringijos žemėje, kai CDU įstatymų leidėjai nepakluso centrinės vadovybės pozicijai ir savo balsais palaikė AfD deputatus, kad nuverstų kraštutinių kairiųjų pažiūrų regiono vyriausybės vadovą.

M. Soederis tai pavadino „nepriimtina pralauža užtvankoje“ ir dėl savo griežtos pozicijos pelnė pagyrų, A. Kramp-Karrenbauer ir CDU bandant apriboti šio balsavimo pasekmes.

Favoritais pakeisti A. Merkel partijos pirmininko poste laikomi artima jos sąjungininkė Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer) ir buvęs politinis varžovas Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas). 

Spalį 64 metų A. Merkel paskelbė, kad palieka CDU pirmininkės postą. Tačiau ji ketina dirbti kanclerės poste iki savo kadencijos pabaigos, o tada planuoja pasitraukti iš politikos.

Penktadienį pagrindinė kova dėl partijos vairo vyks tarp 56 metų A. Kramp-Karrenbauer, nuo vasario užimančios CDU generalinės sekretorės postą, ir 63 metų F. Merzo, buvusio CDU frakcijos parlamente vadovo, nusprendusio po ilgiau nei dešimtmetį trukusios pertraukos sugrįžti į didžiąją politiką.

Į CDU pirmininko postą taip pat pretenduoja kovą sveikatos apsaugos ministru paskirtas Jensas Spahnas (Jensas Španas). Visgi manoma, kad šis 38 metų politikas, dar vienas A. Merkel kritikas, beveik neturi šansų laimėti.

A. Merkel akcentuoja krikščioniškas, demokratines vertybes

Vokietijos kanclerė penktadienį traukdamasi iš savo partijos lyderio posto gynė šios partijos pamatines krikščioniškas ir demokratines vertybes.

Sprendimą po 18 metų vadovavimo užleisti vietą įpėdiniui ilgametė kanclerė priėmė tokiu metu, kai auga populistinių partijų populiarumas.

„Noriu, kad sunkiais laikais neužmirštume savo krikščioniškos ir demokratinės pozicijos“, – suvažiavime sakė A. Merkel.